Naujas lietuvių startuolis užsimojo pralenkti kitus pasaulio agrotechnologijų kūrėjus

 Naujas lietuvių startuolis užsimojo pralenkti kitus pasaulio agrotechnologijų kūrėjus

Kiek kartų vildamiesi dosnesnio derliaus ūkininkai žvelgė į savo laukus su mintimi: „O kad augalas pasakytų, ko jam trūksta…“ Atrodo neįtikėtina, bet augalai išties jau gali „pasakyti“, ko jiems trūksta – startuolio UAB „Žemdirbių konsultacijos“ komanda šį ūkininkų norą pavertė tikrove ir aplenkė net moderniųjų technologijų Meka laikomą Japoniją. Lietuviai, kurių idėja patikėjo ir į kurią investavo tvarią žemdirbystę palaikanti „Vikonda grupė“, jau sukūrė augalų diagnostikos matuoklį „Smart Agrometer“, galintį tiksliai nustatyti, kokių maistinių medžiagų trūksta augalams vienu ar kitu augimo tarpsniu bei pateikti trąšų rekomendacijas.

Skaitmeninis patarėjas

UAB „Žemdirbių konsultacijos“ direktorius, agronomas, augalų mitybos ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos doktorantas Ernestas Petrauskas augalų diagnostikos matuoklį apibūdina kaip skaitmeninį ūkininko arba agronomo patarėją, galintį anksčiau nei žmogaus akys identifikuoti augalo augimą ribojantį elementą ir taip suteikti galimybę pakeisti tręšimo planus bei padidinti ūkio derlingumą arba priimti kitus ekonomiškai naudingus ūkiui sprendimus.

„Ilgainiui sistema gebės atsižvelgti į istorinius lauko ir meteorologinius duomenis, taip teikiant ne tik naudingesnes rekomendacijas, bet ir taupant ūkio darbo laiką“, – sako pašnekovas.

Kūrėjai – agronomai ir mokslininkai

Vikonda grupės“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis: „Nors Lietuva yra maža šalis, tačiau jos startuolių potencialas yra tikrai didelis.“

Produktą vysto daugiau nei 20 metų darbo patirtį Lietuvos rinkoje turintys agronomai-konsultantai, sezono metu visą laiką praleidžiantys klientų laukuose, siekdami maksimalaus rezultato su optimaliomis išlaidomis.

Agronomams talkina chemijos, inžinerijos, duomenų mokslininkai, turintys patirties kuriant ir vystant tarptautinius verslus.

Prie šio produkto kūrimo, finansuoto Europos Sąjungos lėšomis, prisidėjo daugiau nei 10 ekspertų, o pirmoji šia idėja patikėjo ir į ją investavo „Vikonda grupė“, pati užsiimanti tvaria žemdirbyste.

Į „Smart Agrometer“ kūrėjų projektą investavome dar ir todėl, kad jis yra tvarus. Paprastai sakant, galintis padėti apsaugoti žemę ir joje auginamas kultūras nuo trąšų ir kitų ūkiuose naudojamų medžiagų pertekliaus. Investavome, nes rūpinimasis aplinka, kurioje mes gyvename ir kokią ją paliksime savo vaikams, yra mūsų prioritetas.

M. Snarskis

Rūpinimasis aplinka – prioritetas

„Nors Lietuva yra maža šalis, tačiau jos startuolių potencialas yra tikrai didelis. Yra išties protingų, gabių ir inovatyviai mąstančių žmonių, turinčių išskirtinių idėjų ir gebančių kurti išradimams prilygstančius produktus. Tačiau dažniausiai daugelio tokių startuolių didžiausia problema – investicijų poreikis idėjos realizavimui.

Vienas iš tokios problemos sprendimo būdų – stiprių verslų investicijos, ką mes, „Vikonda grupė“, ir padarėme padėdami įgyvendinti gerą idėją naujam lietuviškam startuoliui.

Į „Smart Agrometer“ kūrėjų projektą investavome dar ir todėl, kad jis yra tvarus. Paprastai sakant, galintis padėti apsaugoti žemę ir joje auginamas kultūras nuo trąšų ir kitų ūkiuose naudojamų medžiagų pertekliaus.

Investavome, nes rūpinimasis aplinka, kurioje mes gyvename ir kokią ją paliksime savo vaikams, yra mūsų prioritetas. Mes patys „Vikonda grupei“ priklausančioje žemės ūkio sektoriaus bendrovėje „Krekenava“ jau dvidešimt metų laukus dirbame taikydami tvarumo principus“, – sako „Vikonda grupės“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis.

Rezultatus mato iškart

Startuolio UAB „Žemdirbių konsultacijos“ direktorius, agronomas, augalų mitybos ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos doktorantas Ernestas Petrauskas įsitikinęs: „Mūsų sukurtas augalų diagnostikos matuoklis „Smart Agrometer“ bendrai pasaulyje leistų turėti iki trečdalio daugiau maisto.“

Startuoliai, kuriantys minėtą išskirtinę agrotechnologiją, net neabejoja jos sėkme ir būsimu populiarumu. Nujaučia, kad netrukus ateis toks laikas, kai be įrenginio „Smart Agrometer“ ūkininkai nebeis apžiūrėti savo pasėlių.

„Sistemą sudaro spektrofotometrinis matuoklis, kuris matuoja šviesos atspindį nuo augalo lapų, – veikimo principą pristato E. Petrauskas. – Duomenys, kartu su matavimo koordinatėmis, yra siunčiami į debesų duomenų bazę. Joje veikiantis unikalus įmonės algoritmas klasifikuoja trūkumą pagal atspindį iš augalo lapų.

Ūkininkas ar agronomas, surinkęs 20 augalų matavimų lauke, gali diagnozuoti pasėlio augimą ribojantį elemento trūkumą. Rezultatai matomi iškart vartotojo portale.

Ūkis taip pat gali įkelti savo pasėlius į platformą ir žymėtis sezono metu atliekamus darbus. Ši informacija ilgainiui bus naudojama apmokyti sistemą kiekvienam ūkiui, priklausomai nuo valdomų laukų, kultūrų ir atliktų darbų.“

Pašnekovas paaiškina, jog augalų diagnostikos metodika tokia pati, kaip imant mėginius dirvožemio tyrimams.

„Kaip skiriasi dirvožemis, taip skiriasi ir jame augančių augalų būsena, – sako akademikas E. Petrauskas. – Taigi, kaip ir tirdamas dirvožemį, eini per lauką zigzagais arba skersai (priklauso nuo lauko), skenuoji apie 20 augalų penkiems hektarams ir matai rezultatą.

Pirmais metais susipažįsti su lauku. O vėliau mes planuojame naudoti palydovines nuotraukas ir pagal jas antrais, trečiais metais susitelkti į tikslines lauko zonas.“

Kad lietuviškas startuolis galėtų greičiau augti ir patenkintų visą matuoklių poreikį, reikia naujų investicijų.

Aut. past.

Tręšiama tvariai ir efektyviai

Pašnekovas atkreipia dėmesį, jog ūkininkai ir agronomai, naudodami šią sistemą, gali patikrinti augalų būklę lauke prieš pat svarbius tręšimus. Tokiu būdu elementų trūkumas diagnozuojamas tada, kai jį dar galima greitai ir efektyviai išspręsti be papildomų investicijų.

„Visaverčiam augalo augimui bei vystymuisi reikia visų mitybinių elementų – tiek makroelementų, tiek ir mikroelementų, – pabrėžia E. Petrauskas. – Yra nemažai mokslinių straipsnių, pagrindžiančių derliaus prieaugį naudojant mikroelementus. Tai mūsų komanda patvirtinti gali ir remdamasi savo patirtimi.

Viename klientų lauke, sutvarkius dirvoje esančius fosforo ir kalcio balansus, padidinus tręšimą manganu, boru ir molibdenu bei sumažinus azoto normą – derliaus priedas buvo 64 proc., lyginant su prieš tai buvusiu sezonu, – įspūdingu šuoliu nustebina vienas iš matuoklio kūrėjų. – Žmogaus akis pastebi tik nuo 30 procentų augalų pažeidimų. Vadinasi, vertindami iš akies mes galime išnaudoti tik 70 proc. potencialo. O mūsų sukurtas matuoklis potencialą padidina iki 95–99 proc. Tai jau priklauso nuo žmogaus apsukrumo – kaip greitai jis reaguos į gautus rezultatus.

Žinoma, yra ir papildomų faktorių, kurie daro įtaką derlingumui, tačiau efektyvus trąšų naudojimas itin svarbus.

Be to, ilgainiui ši sistema padeda naudoti daugiau mikroelementinių trąšų ir mažiau azoto pagrindo trąšų, tokiu būdu mažinant neigiamą perteklinio tręšimo daromą žalą gamtai.“

Lietuviai nustebino pasaulį

Unikalų, konkurentų iššūkio rinkoje kol kas nesulaukusį augalų diagnostikos matuoklį kūrėjų komanda pristato ir užsienio parodose. Tiesa, E. Petrauskas atskleidžia, jog iš pradžių susidomėjusieji į šią technologiją žvelgia labiau kaip į smagią avantiūrą nei žadamus lūkesčius išties pateisinantį inovatyvų sprendimą.

„Užsienio ekspertai iš pradžių tiesiog nenori patikėti, kad šis matuoklis veikia. Labiausiai įsiminė vieno profesoriaus nuomonė. Visko išklausinėjęs jis pasakė: „Jeigu tai tiesa, tada jūs milijonieriai“, – šypsosi pašnekovas. – Parodoje prie mūsų buvo priėję japonų žemės ūkio technikos gamintojų atstovai. Jie atskleidė jau trejus metus bandantys sukurti tokią pačią technologiją, bet net ir su įspūdingu biudžetu jiems vis dar nepavyko.“

Kaipgi lietuviai įsigudrino lenkti moderniųjų technologijų meistrus japonus bei visą pasaulį?

„Su spektrofotometrais augalai tyrinėjami jau 50 metų, bet mes padarėme tai, ko kiti iki šiol nepadarė – tarpusavy sulyginome skirtumus tarp visų lapų. Šį metodą užpatentavome“, – pasidalina E. Petrauskas.

Lietuvių startuolio sukurtas augalų diagnostikos matuoklis gali anksčiau nei žmogaus akys tiksliai nustatyti, kokių maistinių medžiagų augalams trūksta vienu ar kitu augimo tarpsniu, bei pateikti trąšų rekomendacijas.

Aut. past.

Vertė – ne pats matuoklis

Inovatyvaus matuoklio kūrėjai turi idėjų, kaip dar patobulinti savo išradimą.

„Matuoklio pranašumas prieš dronus yra tas, kad dronai nesugeba atskirti lapų – jie pateikia bendrą nuotrauką, – dėmesį atkreipia E. Petrauskas. – O mūsų planuose – savo dirbtinio intelekto algoritmą apmokyti daug kartų ir, kai susikaups pakankama duomenų bazė, galėsime nufotografuoti augalus iš šono ir algoritmas atrinks, kuris lapas buvo kuris, bei pateiks atsakymą. Tereikia sukurti duomenų bazę, bet tai turime padaryti patys – kad nebūtų klaidų ir duomenys būtų tikslūs. Tada galėsime pardavinėti nebe matuoklį, o tik softą – mašininio vertinimo rezultatus. Mūsų technologijos esmė – tiksliai surinkti duomenys bei algoritmas. Tai ir sudaro vertę.“

Jei lietuvių sukurtas matuoklis žemės ūkyje taptų toks populiarus kaip šiuolaikiniame pasaulyje išmanusis telefonas, didelė tikimybė, jog pakviptų agrorevoliucija.

Aut. past.

Žemės ūkyje sukeltų revoliuciją?

Jei lietuvių sukurtas matuoklis žemės ūkyje taptų toks populiarus kaip šiuolaikiniame pasaulyje išmanusis telefonas, didelė tikimybė, jog pakviptų agrorevoliucija.

„Tokiose pažangiose šalyse kaip Vokietija ar Olandija, šis matuoklis derlingumą išaugintų 5–10 procentų, o Afrikoje – net trigubai, – patikina E. Petrauskas. – Šie skaičiai ne iš piršto laužti. 15 metų teko dirbti kitose, mažiau išsivysčiusiose rinkose. Ten be šio prietaiso, vertindami tik akimi, išmokome analizuoti ir derlingumą pakėlėme nuo 1,5 tonos iki septynių.

Taigi drąsiai sakau, jog mažiau technologiškai išsivysčiusiose šalyse naudojamas matuoklis vidutinius derlius gali padvigubinti, o Europoje bendrą vidurkį pakelti iki 20 procentų. Bendrai pasaulyje tai leistų turėti iki trečdalio daugiau maisto.“

Nori sparčiau augti, todėl reikia naujų investuotojų

E. Petrauskas šį sezoną su komanda užsibrėžė parduoti 25 matuoklius. Tiesa, norinčiųjų jų įsigyti yra kur kas daugiau. Kad lietuviškas startuolis galėtų greičiau augti ir patenkintų visą matuoklių poreikį, reikia naujų investicijų.

„Kad projektas įgytų pagreitį, kad galėtume augti, reikia daugiau investicijų. Jei jų sulauktume didesnių, galėtume atidaryti cechą ir pagreitinti matuoklių surinkimą, įsigyti daugiau žaliavų. O dabar mes patys rankomis renkame matuoklius, – sako pašnekovas. – Nors aš agronomas, bet surinkinėju sensorius.

Mes net nustojome reklamuoti savo matuoklį, nes kol kas neturime pajėgumų jų pagaminti daugiau, nors norinčiųjų įsigyti yra. Vis tik iki metų galo sau keliame ambicingesnį tikslą – parduoti 100 matuoklių.

Mūsų problema – ne rasti pirkėjų, o gauti resursų matuokliams pagaminti. Taigi ieškome naujų investuotojų. Džiaugiamės jau sulaukę susidomėjimo net iš Čekijos.“

Naujas užmojis – pesticidų sekiklis

Lietuvių sukurtą augalų diagnostikos matuoklį „Smart Agrometer“ įsigijo ne tik vietinės rinkos pirkėjai. Du matuokliai jau iškeliavo į Kazachstaną, vienas – į Estiją.

„Pernai vasarą matuoklį nusipirko Estijos universitetas. Žiemą nuvykau pasidomėti, kaip jiems sekėsi. Nors iš pradžių į šiuos matavimus estai žvelgė kaip į žaidimą, bet pamatę rezultatus, pripažino, kad matuoklis veikia ir liko labai patenkinti, – šypsosi E. Petrauskas. – Su šiuo universitetu aptarėme bendradarbiavimo galimybes. Matome, kad galėtume sukurti agrometrą, kuris leistų aptikti, ar auginant augalą buvo naudoti pesticidai ir kokie. Tai būtų kitas mūsų produktas.“

2 Komentarai

  • doktorantą straipsnyje į akademikus įšventinusi.Japonai tūno kampe sake pavydą užpildami.

  • Liuks išradimas liuks Lietuva

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video