Mokytojams ženklaus atlyginimų didėjimo kol kas tikėtis neverta

Ką tik prasidėję naujieji mokslo metai švietimo bendruomenei ir vėl pateikė visą šūsnį pokyčių. Prie nuolat besikeičiančių reikalavimų, tvarkų, aprašų ir kitų dalykų pedagogai jau senokai pripratę, tačiau šie metai jiems tikrai išskirtiniai ir keliantys nemažai nerimo. Nauji pokyčiai ne tik gana radikalūs, bet dar ir staigūs, o pasikeitusi apmokėjimo už darbą mokytojams sistema daugumai dar visiškai neaiški. Kol kas aišku tik tai, kad mokytojams ženklaus atlyginimų didėjimo tikėtis neverta.

Kardinalios permainos

Švietimo bendruomenėje bene aktyviausiai eskaluojama besikeičianti mokytojų darbo atlygio tvarka, tačiau, be perėjimo prie etatinio pedagogų apmokėjimo, šiemet apstu ir kitų naujovių.

Tai ir mokyklų finansavimo struktūros kaita, švietimo įstaigų tinklo pertvarka, kai kurių dalykų ugdymo turinio atnaujinimas, startuosiančios Visos dienos mokyklos, taip pat kiti įstatymų papildymai, kurie į mokyklas įnešė nemažai sumaišties.

Be to, rajono pedagogus ir toliau neramina nuosekliai mažėjantis mokinių skaičius. Tiesa, šį rugsėjį krašto mokyklose mokinių mažėjimo tempas ne toks spartus, tačiau nedžiuginančios tendencijos, kad ir ne tokios radikalios, vis dėlto išlieka.

Visus šiuos iššūkius krašto pedagogai šiemet dar kartą svarstė kasmet prieš pat mokslo metų pradžią tradiciniame ugdymo įstaigų vadovų susirinkime.

Ir nors apie etatinį mokytojų darbo apmokėjimą buvo kalbama jau senokai, vis tik pedagogams tai buvo nemenka staigmena, mat sprendimas buvo priimtas vos prieš mėnesį iki mokslo metų pradžios, nuo kada ir įsigaliojo naujoji tvarka. Tad švietimo bendruomenė turėjo labai nedaug laiko su ja susipažinti, dėl to kilo nemažai nepasitenkinimo ir sumaišties. 

Atlyginimai didės menkai

Kiekvienam pedagogui aktualus darbo atlyginimo pokytis švietimo bendruomenės vertintas nevienareikšmiškai, tačiau aišku viena – kad mokytojams itin ženklaus atlyginimų kol kas tikėtis neverta.

[quote author=“J. Lukoševičius“]Dėl naujos tvarkos, manau, mokytojų atlyginimai turėtų šiek tiek didėti, bet pagrindinis didėjimas bus vėlesniais metais, mat tik 2019–2020 numatyti tie garsiai aptariami 90 milijonų eurų.[/quote]

„Perėjus prie etatinio mokytojų apmokėjimo tvarkos buvo nukirsta gija dar su praėjusiu laikotarpiu, sovietmečiu, kuomet galiojo tarifinė darbo apmokėjimo tvarka.

Aš kaip ilgametę patirtį turintis švietimo srities administratorius, manau, kad etatinis mokytojų darbo apmokėjimas yra teigiamas pokytis. Ir šiandien tai nėra darbo užmokesčio didinimas. Aš tai pavadinčiau teisingų darbo atlygio principų sudėliojimu. Nes mokytojams bus pradėta mokėti už darbus, kuriuos anksčiau jie dirbdavo, na, tarkim, taip – visuomeniniais pagrindais, nes už juos nebuvo apmokama.

Aišku, mažose mokyklose iškils problemų, nes ne visiems mokytojams yra pakankami pamokų krūviai. Tačiau naujoje tvarkoje teigiama, kad atskiriamos lėšos ugdymo planui, todėl nuo šiol mokyklų vadovai negalės manipuliuoti lėšomis, skirtomis pamokoms vesti.

Na, o mokyklų administravimui ir pagalbos mokiniui teikimui, deja, gali lėšų šiek tiek mažėti. Bet kol kas dar anksti daryti galutines išvadas – reikia sulaukti tikslių skaičių, kurie turėtų paaiškėti pirmomis rugsėjo dienomis.

Dėl naujos tvarkos, manau, mokytojų atlyginimai turėtų šiek tiek didėti, bet pagrindinis didėjimas bus vėlesniais metais, mat tik 2019–2020 numatyti tie garsiai aptariami 90 milijonų eurų“, – naujai įsigaliojusią mokytojų darbo atlygio sistemą komentuoja savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius.

Dirbs nuo 8 iki 17 valandos?

Dėl to, kiek laiko mokytojai turės praleisti mokykloje perėjus prie etatinio apmokėjimo, taip pat neaišku.

Švietimo skyriaus vedėjas mano, kad tai turėtų nuspręsti pačios švietimo įstaigos: „Dėl mokytojų buvimo darbo vietoje laiko taip pat vyksta įvairios diskusijos. Manau, kad turėtų pailgėti mokytojo buvimo laikas mokykloje, nes atsiranda Visos dienos mokyklos, kurių ateityje daugės, įvairios popamokinės veiklos, bet niekas nedraus mokytojui mokinių darbų taisyti ar pamokoms ruoštis ne mokykloje. Čia turės būti daug susitarimo mokyklų bendruomenėje“, – sako J. Lukoševičius.

Mokinio krepšelis – atgyvena?

„Nuo šio rugsėjo nuo mokinio krepšelio pereinama prie mišraus modelio, kai dalis funkcijų, veiklų bus finansuojama klasės krepšelio principu, o dalis – mokinių krepšelio. Nuo rugsėjo 1 d. dalis ugdymo lėšų mokykloms bus skiriamos pagal klasių skaičių bei dydį ir tik dalis – pagal vienam mokiniui nustatytas lėšų normas.

Lėšos ugdymo planui įgyvendinti, kurių didžiąją dalį (94 proc.) sudaro mokytojų atlyginimai, bus skaičiuojamos ir skiriamos klasei, o kitoms mokymo reikmėms, pavyzdžiui, vadovėliams – kiekvienam mokiniui.

Finansavimo modelis keičiamas, nes sparčiai mažėjant mokinių klasėse mokinio krepšelis nebėra tinkamiausias finansavimo būdas, jis nebeatitinka mokyklų poreikių.

Jei norės išlaikyti, turės ir finansuoti

Šie mokslo metai taip pat pasiruošimo švietimo įstaigų tinklo pertvarkai. 2019–2020 metais bus įteisinti jungtinių mokyklų tipai.

[quote author=“Aut. past.“]2018 m. sausio 1 d. rajono bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 5 566 mokiniai, 429 priešmokyklinukai, 1 493 ikimokyklinukai. Pernai tuo pačiu metu buvo 5 710 mokinių. 2018 m. rajono mokyklose dirbo 883 pedagogai, iš jų 469 mokytojai. 2017 m. 900 pedagogų, iš jų 491 mokytojai.[/quote]

„Šiemet tinklas išlieka toks pats – rajone yra 29 įvairios švietimo įstaigos ir 16 bendrojo ugdymo mokyklų. Matosi pagal priimtus Vyriausybės teisės aktus, kad pokyčiai yra neišvengiami tinklo struktūroje.

Priimtas labai įdomus Vyriausybės sprendimas, kuriame numatoma, kad jeigu mokyklos savininkas, t. y. rajono savivaldybės Taryba norės išlaikyti mokyklas ar klases su mažesniu mokinių skaičiumi, turės prie jų išlaikymo prisidėti savo lėšomis. Tai reiškia, kad tokiu atveju turės skirti papildomą finansavimą iš savivaldybės biudžeto.“

Beveik visas rajono mokyklas šiais mokslo metais pasieks daug naujų priemonių, skirtų gamtamokslinių dalykų pamokoms. Su šiomis naujomis priemonėmis bus apmokyti dirbti mokytojai. Tikimasi, kad modernios laboratorijos gimnazijose atsiras ne tik regionų centruose, bet ir mažesniuose miestuose.

Svarbu efektyvumas

Mokyklų vadovų susitikime dalyvavo ir Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos prezidentas. Jis pabrėžė, kad šalies švietimo įstaigoms itin svarbu optimizuoti savo veiklas.

„Kėdainiai ekonomiškai yra vienas perspektyviausių miestų Lietuvoje, vienas iš lyderių pagal atlyginimų didėjimą. Bendrame kontekste Kėdainių rajono švietimo įstaigų finansiniai rodikliai atrodo neblogai. Jūs sugebate vieną vaiką išugdyti gana efektyviai, t. y. lėšos yra panaudojamos tikslingai ir optimaliai. Tačiau demografinė situacija pateikia naujus iššūkius, tad reikės prie jų prisitaikyti“, – kalbėjo Ž. Šilėnas.