Mokyklose ketinama prastumti prieš beveik du dešimtmečius kurtą programą

 Mokyklose ketinama prastumti prieš beveik du dešimtmečius kurtą programą

Asociatyvi BNS nuotr.

Krakių gimnazijos direktorius A. Magyla: „Keista, kad grūdama morališkai pasenusi programa“

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Apsilankius Krakėse ir užsukus pasidomėti, kuo gyvena ši kaimiška gimnazija, paaiškėjo, kad ši įstaiga, kaip ir visa švietimo bendruomenė, susirūpinusi, kad jau nuo kitų mokslo metų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) mokyklose diegia naują mokomąjį dalyką – Gyvenimo įgūdžių ugdymą. Skelbiama, kad programa apims sritis, kurios jau ir dabar mokiniams dėstomos, tik skirtingose pamokose, klasės vadovų veiklose. Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos direktoriui Alanui Magylai užkliuvo ir tai, jog programa parengta kone prieš du dešimtmečius, t.y. tada, kai dabartinių mokinių tėvai dar patys buvo vaikai. Taigi kyla klausimas, kam naudinga ir kodėl būtent dabar nuspręsta vaikus mokyti pagal morališkai pasenusią programą? A. Magyla teigė atsakymo į šiuos klausimus neturintis. Tačiau pridūrė: „Man keista, kad morališkai pasenusi programa yra grūdama dabar į mokyklas, kai iš esmės per įvairias kitas programas ir veiklas mokykla šia tema užsiima. Juk mes ne vien tik mokome, bet ir auklėjame, ugdome. Nemažai žinau atvejų, kai klasių vadovai savo auklėtiniams yra kaip tėvai“.

Tikina, jog dabartinė programa platesnė ir išsamesnė

„Kalbant apie gyvenimo įgūdžių programos atsiradimą mokyklose, mano nuomone, ta mūsų maža valstybėlė negali tvarkingai gyventi, turi vis tiek būti kažkoks balaganas valstybėje, tada visiems gerai, – apmaudo ir pasipiktinimo neslėpė A. Magyla. – Kodėl aš taip šneku? Pasižiūrėjau į Gyvenimo ugdymo programą, kuri yra parengta ir išleista 2004 metais. Jeigu paimtume metodines priemones, šalia šios programos yra metodika ikimokyklinio amžiaus vaikams ir pradinėms klasėms, kuri yra išleista taip pat 2004 metais. Taip pat gyvenimo įgūdžių ugdymo medžiaga 5–8 klasėms išleista 2005 metais, o socialinių įgūdžių ugdymo vadovas, metodinė knygelė, išleista net 2001 metais.

Klausimas, kodėl tuo metu nebuvo įgyvendinta ta programa, o nuo 2023 metų mes ruošiamės įgyvendinti programą, kuri yra paruošta prieš daugybę metų ir taikysime mokiniams, kurių tėvai dar patys buvo vaikai?“

Pasidomėjus, ar tiesa, kad Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa jau buvo parengta prieš aštuoniolika metų, t.y. 2004 metais ir kodėl ją įgyvendinti nuspręsta tik dabar, ministerija „Rinkos aikštei“ pateiktuose atsakymuose rašė: „Gyvenimo įgūdžių bendroji programa buvo rengiama dabar kartu su visomis kitomis pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, ji atitinka naujų programų struktūrinius ir turinio reikalavimus.

Alanas Magyla pabrėžė: „Šiuo atveju, manau, reikėtų koncentruotis ir orientuotis į klasių auklėtojų veiklą, siekiant padaryti taip, kad klasių vadovas būtų toks žmogus, kuris turėtų įrankius, galintis efektyviai, įdomiai ir turiningai vesti valandėles, per kurias įprastai ir yra kalbama būtent apie įgūdžių formavimą. Juk kiekviena mokykla turi daugybę įvairių prevencinių programų, kurios yra įgyvendinamos ne tik per ugdomuosius dalykus pamokose, bet ir klasių vadovų veikloje per valandėles, kasdienį bendravimą“./Giedrės Minelgaitės-Dautorės/ „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Tokiu pat pavadinimu 2004 m. rengta programa nebuvo bendroji programa, ji buvo integruojamoji, todėl jos įgyvendinimas priklausė nuo mokytojų pasirinkimo. Naujoji Gyvenimo įgūdžių programa savo tematiniu turiniu yra daug platesnė ir išsamesnė, nei parengta 2004 m.“

Programa neatitinka skirtingų kartų poreikių

Tačiau Krakių gimnazijos direktorius, peržvelgęs programas, rado ir daugiau neatitikimų. Vienas iš jų – kartų skirtumai.

„Kaip žinia, dabar vis dažniau akcentuojame tai, kad ugdymo procese labai turime atsižvelgti į vienos ar kitos kartos vaikų ypatumus. Tad jeigu kalbėsime apie Gyvenimo įgūdžių programos kūrėjus, jie priklausytų, geriausiu atveju, vadinamajai Z kartai arba net X kartai, t.y. žmonėms, gimusiems 1966–1976 metais, o gal net ir vyresniems. Dabar mes kalbame apie Alfa kartą, kuri gimė po 2010 metų, būtent jos ypatumai yra tie, kad vaikai nesugeba koncentruotis ilgesniam laikui, kad jie labai gerai save vertina – jie turi tas ypatybės, kurios nebuvo būdingos tiems vaikams, kai buvo sukurta gyvenimo įgūdžių programa.

Taigi, aš matau labai didelį kartų skirtumą. Todėl vargu ar galima pagal tai orientuotis į dabartinius vaikus ir juos lavinti“, – svarstė gimnazijos vadovas.

„Aš dar pasižiūrėjau ir palyginau tai, kad pagal dabartinę sampratą mes turime ugdyti penkias pagrindines kompetencijas, kurios neatitinka 2004 metų gyvenimo įgūdžių ugdymo programoje išskirtų sričių.

2004 metais buvo akcentuojamos tokios sritys kaip savimonė, priklausymas grupei, poreikiai, teisės ir atsakomybė, kasdienės situacijos, kritikos situacijos, problemų sprendimas, o dabar yra akcentuojamos tokios socialinės emocinės kompetencijos kaip savimonė, atsakingas sprendimų priėmimas, tarpusavio santykiai, socialinis sąmoningumas, savitvarda. Taigi, mokytis to, ko reikia pagal senąją programą kaip ir neišeina“, – detalizavo A. Magyla.

„Daug sričių užkraunama mokyklai ir galbūt vienas iš momentų, kodėl tokia programa atsiranda mokykloje, yra tas požiūris, kad mokykla turi viskam paruošti ir būti už viską atsakinga. Aš su tuo nenorėčiau sutikti. Mes turėtume stiprinti šeimos atsakomybę. <…> Įvedus šitą programą formaliai, paskui galima lengvai kaltinti mokyklas, jeigu kažkas atsitinka, kad jūs neišugdėt vaikams ar konkrečiam vaikui tam tikro įgūdžio.

A. Magyla

Nebeliks vieno dalyko

ŠMSM teigimu, Gyvenimo įgūdžių pamokų svarbiausias tikslas – ugdyti mokinių socialinį ir emocinį raštingumą.

Gyvenimo įgūdžių bendroji programa integruoja daug svarbių temų: socialinis ir emocinis ugdymas, sveikatos ugdymas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, patyčių ir smurto prevencija, žmogaus sauga nelaimingų atsitikimų atveju, saugus eismas, darbo sauga, pirmoji pagalba, lytiškumo ugdymas, psichinės sveikatos stiprinimas, savižudybių prevencija, lyčių lygybė, pagarbių santykių kūrimas, žmogaus teisės ir kt.

„Dalis šių temų fragmentiškai mokomos per kitus dalykus. Taip pat mokyklose pasirinktinai yra įgyvendinamos prevencinės programos. Rengiant naują programą buvo siekiama konsoliduoti ir užtikrinti sistemišką socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymą visose mokyklose tam numatant ir atskirą laiką – pamoką, – rašoma „Rinkos aikštės“ redakcijai ministerijos atsiųstuose atsakymuose. – Žmogaus saugos temos yra Gyvenimo įgūdžių programos dalis, atskiro Žmogaus saugos dalyko mokyklose nebeliks.“

Tačiau Krakių gimnazijos direktorius svarsto, kas ruoš specialistus mokyti būtent Gyvenimo įgūdžių programos: „Aišku, niekas. Sena programa, specialistai tam yra neparuošti, tad kokio mes galime laukti rezultato?“

Kas ruoš specialistus ir dėstys naują dalyką?

Gimnazijos vadovas pripažino, jog kol kas dar nėra numatęs, kas kolektyve galėtų vesti naujo dalyko pamokas.

„Net nelabai įsivaizduoju, kadangi tai žmonės, kurie ruošti kaip dalykininkai. Aišku, besiruošdami pedagoginiam darbui jie išeina ir amžiaus tarpsnių psichologiją, ir kitus dalykus, padedančius pažinti vaiką ir dirbti mokykloje. Taigi turėdami visumos žinias ir iš gyvenimiškos, žmogiškosios patirties jie tarsi ir paruošti tai programai įgyvendinti. Tačiau konkrečiai šiam dalykui nėra ruošti. Be to, mokykloms labai trūksta psichologų, kurie galbūt galėtų prisidėti prie gyvenimo įgūdžių ugdymo“, – kalbėjo A. Magyla.

Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos direktorius Alanas Magyla pastebėjo, kad Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa buvo parengta dar 2004 metais. Todėl jis dabar retoriškai klausia: „Kodėl tuo metu nebuvo įgyvendinta ta programa, o nuo 2023 metų mes ruošiamės įgyvendinti programą, kuri yra paruošta prieš daugybę metų ir taikysime mokiniams, kurių tėvai dar patys buvo vaikai?“/Algimanto Barzdžiaus/„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Anksčiau ministerija teigė, kad mokytojams, kurie norėtų mokyti šio dalyko tam tikras temas, bus parengta nacionalinė kvalifikacijos tobulinimo programa.

„Mokytojų šiuo metu turime, kurie gali tai daryti, įgyvendinant prevencines programas, kompetencijų yra, bet mokytojui nuolat reikia atnaujinti. Universitetuose būtų nacionalinė programa, skirta tiems, kurie įgyvendintų gyvenimo įgūdžių programą, galėtų pastiprinti kompetencijas“, – sakė ŠMSM patarėjas Ignas Gaižiūnas.

Anot ministerijos, programą įgyvendinti turi ne vienas mokytojas. Iki šiol mokyklose „Žmogaus saugos“ dalyko moko papildomas kompetencijas įgiję mokytojai, o socialinio emocinio ugdymo temas gali vesti socialiniai pedagogai ar kitų dalykų mokytojai, kurie yra sertifikuoti kaip socialinio emocinio ugdymo ekspertai.

Mokyklai nori užkrauti perteklines pareigas

Dar vienas A. Magylos esminis pastebėjimas, – ką veikia šeima?

„Vis tik, manyčiau, kad gyvenimo įgūdžių formavimas visų pirma turėtų būti šeimos atsakomybė. Mes labai daug ką norime perduoti mokyklai. Gerai, kad kažkas pasitiki mokykla kaip institucija, bet mokykla visų problemų viena pati išspręsti negali. Tuo labiau kaip matote, nėra specialiai paruoštų specialistų ir pan., – „Rinkos aikštei“ sakė gimnazijos direktorius. –

Daug sričių užkraunama mokyklai ir galbūt vienas iš momentų, kodėl tokia programa atsiranda mokykloje, yra tas požiūris, kad mokykla turi viskam paruošti ir būti už viską atsakinga.

Aš su tuo nenorėčiau sutikti. Mes turėtume stiprinti šeimos atsakomybę. Tikrai yra nemaža dalis piliečių, kurie nenori ar nemoka tos atsakomybės prisiimti. Jie galvoja, kad vaikas nukeliaus į mokyklą ir ten viską gaus. Vaikui tik ateiti į mokyklą neužtenka. Jis mokykloje turi dirbti, jo darbas – būtent mokytis.“

Ne tik suaugusių, bet ir vaikų gyvenimo įgūdžiai kiekvienu atveju yra skirtingi. Visi jie priklauso nuo patirties, gyvenimo sąlygų, socialinės aplinkos, finansinės padėties ir t.t. Pagaliau – kiekvienas žmogus, jo požiūris ir problemų sprendimo būdai yra visiškai skirtingi ir negalima sakyti, kad vienas ar kitas būdas yra blogas. Tai iš dalies yra kūryba.

Tad ar skiriant pamoką visiems išvardintiems ir labai subtiliems dalykams, mokant jų vaikus, nekyla grėsmė visus suvienodinti ir padaryti „robotukais“, kurie gyvens pagal išmoktus, primestus modelius?

„Rengiant naują programą buvo siekiama konsoliduoti ir užtikrinti sistemišką socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymą visose mokyklose tam numatant ir atskirą laiką – pamoką. Žmogaus saugos temos yra Gyvenimo įgūdžių programos dalis, atskiro Žmogaus saugos dalyko mokyklose nebeliks.

ŠMSM

„Taip, įvedus šitą programą formaliai, paskui galima lengvai kaltinti mokyklas, jeigu kažkas atsitinka, kad jūs neišugdėte vaikams ar konkrečiam vaikui tam tikro įgūdžio“, – atvirai kalbėjo A. Magyla.

O ministerija į minėtą klausimą atsako aptakiai: „Tam tikrais atvejais turbūt taip – reikia vadovautis taisyklėmis ir instrukcijomis, kad nepakenktume sau ar kitam žmogui. Pvz., kai kalbama apie apsisaugojimą nuo radiacijos, saugų elgesį geležinkelio pervažoje ar pirmosios pagalbos suteikimą nukentėjusiajam.

Bet mokiniai yra žmonės, jų reakcijoms tam tikrose situacijose daro įtakos asmeninės savybės lygiai taip, kaip ir kultūrinė aplinka, kurioje jie gyvena. Nelabai būtų galima įsivaizduoti, kad šiuolaikinė mokykla galėtų ugdyti „robotus“. Nebent vyrautų muštro ir baimės kultūra, tačiau Lietuva, tikėkimės, per tris dešimtmečius jau to atsikratė“.

Siūlo suteikti daugiau galimybių klasių vadovams

Krakių gimnazijos direktorius ne tik kritikuoja naująją ŠMSM į mokyklas stumiamą pasenusią programą, bet ir turi pasiūlymą, ką galima būtų padaryti kokybiškiau ir efektyviau.

„Dabartinėje mokykloje, manyčiau, didesnę svarbą savo vaidmeniu atlieka klasių vadovai. Nemaža dalis klasių vadovų yra netgi kaip antroji mama vaikui, kai kuriais atvejais gal netgi ir svarbesnė už mamą, nes, kaip ten bebūtų, visokių žmonių yra.

Šiuo atveju, manau, reikėtų koncentruotis ir orientuotis į klasių auklėtojų veiklą, siekiant padaryti taip, kad klasių vadovas būtų toks žmogus, kuris turėtų įrankius, galintis efektyviai, įdomiai ir turiningai vesti valandėles, per kurias įprastai ir yra kalbama būtent apie įgūdžių formavimą.

Juk kiekviena mokykla turi daugybę įvairių prevencinių programų, kurios yra įgyvendinamos ne tik per ugdomuosius dalykus pamokose, bet ir klasių vadovų veikloje per valandėles, kasdienį bendravimą“, – pabrėžė A. Magyla.

Todėl, anot jo, turbūt būtų naudingiau tas lėšas, kurias dabar planuojama skirti Gyvenimo įgūdžių ugdymo programai tiesiog skirti klasių vadovams, kad jie turėtų galimybę vaikams organizuoti veiklas, kurios būtų turiningos, įdomios, patrauklios, atsižvelgiant būtent į Alfa kartos ypatybes: „Nes dabar klasės vadovai turi tik žodį, bet jeigu jis galėtų suorganizuoti turiningas išvykas, įsigyti kažkokias priemones būtent šiai temai įgyvendinti, būtų tikrai naudingiau“.

Pažymiais žinių nevertins

Įprasta, jog mokinio išmoktos/neišmoktos pamokos vertinamos balais arba įskaitomis. Teigiama, jog šios pamokos žinios vertinamos nebus.

Pasidomėjus, kaip tuomet mokytojas patikrins mokinio žinias ir paskatins jį kažką daugiau išmokti, ŠMSM rašė: „Programa siekiama padėti vaikams, paaugliams ir jaunimui pasirengti gyvenimui, suteikti žinių, nuosekliai ugdyti vertybes, nuostatas, elgesį, kuris padės laiku atpažinti ir patiems arba su kitų pagalba įveikti įvairius gyvenime kylančius iššūkius. Tai ne tiek dalykų išmokimas, žinių suteikimas, bet daugiau praktika. Tokius įgūdžius pažymiais įvertinti būtų sunku, o ir nėra tikslinga. Numatomas dalyko vertinimas įrašu „įskaityta“ /„neįskaityta“, atsižvelgiant į mokinio pasiektus pasiekimus, kurių keturi lygmenys (slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis) yra aprašyti programoje.

Vertinimo tikslas nėra priversti mokinį mokytis, vertinimo esmė yra padėti mokytis teikiant grįžtamąjį ryšį, kuris padėtų mokiniui suprasti savo stiprybes ir ką jis galėtų daryti dar geriau. Manome, kad ši programa bus geras pavyzdys ir kitiems dalykams, kai vertinimas suvokiamas ne kaip būdas kontroliuoti, o kaip būdas įgalinti mokinį, padėti mokytis. Kartu tai padės suprasti, kaip turėtų keistis vertinimo kultūra mokykloje, – nuo pažymių rašymo individualizuoto kokybinio grįžtamojo ryšio link“.

Rėmėsi kitų šalių pavyzdžiu

Ministerijos teigimu, rengiant programą, remtasi įvairių šalių pavyzdžiais, moksliniais tyrimais, buvo tartasi su mokyklų bendruomenėmis ir kitais šią sritį išmanančiais specialistais, pvz., medikais, civilinės ir radiacinės saugos specialistais ir kt.

„Skirtingos šalys turi įvairius elementus. Pvz., JAV daug dėmesio ugdymo turinyje skiria socialinėms emocinėms kompetencijoms, Latvija įsivedė atskirą sveikatos pamoką, yra šalių, kur akcentuojamas lytinis ugdymas. Visų jų kontekstas, ugdymo realybė ir tradicija skiriasi, todėl konkretaus pavyzdžio nurodyti negalime. Tačiau manome, kad esame gerame kelyje, turime daug palaikymo iš mokyklų ir nevyriausybinių organizacijų, visuomenės sveikatos specialistų, medikų bendruomenės, tad tikimės ir jų talkos įgyvendinant šią programą“, – sakoma ŠMSM atsakyme.

Kitiems mokslo metams – daugiau nei 7 mln. eurų

Gyvenimo įgūdžių dalykas nuo kitų mokslo metų taps privalomo mokyklos ugdymo dalimi. Jį galės mokyti mokytojai, turintys reikiamas kompetencijas. Mokytojui už darbą bus atlyginama taip pat, kaip ir mokant bet kurio kito dalyko.

Planuojama, kad palaipsniui nuo 1 iki 10 klasės šiam dalykui būtų skiriama po 1 savaitinę pamoką. Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. Gyvenimo įgūdžių dalykas bus mokomas 5 ir 7 klasėse, numatant tam 1 pamoką per savaitę, 9 klasėse – numatant 1 pamoką kas dvi savaites, 1 ir 3 klasėse kol kas jis bus mokomas integruotai.

Šio dalyko įvedimui nuo kitų metų rugsėjo 4 mėnesiams suplanuota papildomai skirti 2 mln. 34 tūkst. eurų. Šios lėšos skiriamos mokytojų darbo užmokesčiui.

Tam tikroms temoms mokyklos ir toliau galės kviestis nevyriausybinių organizacijų, visuomenės sveikatos biurų, policijos, PAGD ir kt. atstovus, tai jie galėtų daryti ir toliau be papildomo atlygio.

Ministerijos skaičiavimais, Gyvenimo įgūdžių programai įgyvendinti kitiems mokslo metams prireiks 7,2 mln. eurų, vėliau, didinant pamokų skaičių, 2024 metams – 28,8 mln., 2025 metams – 43,2 mln. eurų.

5 Komentarai

  • Bėda ta, kad dauguma tėvų patys neturi gyvenimo įgūdžių, tai ką jie gali patarti vaikui. Kaip jie gali jį pamokyti? Išugdyti? Reikia pirmiausia tėvams kursų, gal tada…… Kiek yra tėvų, kurie atveda vaiką į mokyklą ir sako: nebesusitvarkau…..

  • Šios prigramos viena išvrengėjų yra Slušnio žmona. Įtvirtinus privalomą pamoką teks apmokyti mokytojus, tai jau erdvė bizniui – juk kadencija seime baigsis, o čia atsidaro neblogas laukas uždarbiui.Su LIONS Quest programa jau apjotos visos mokyklos, reikia naujos erdvės veikimui. O ir programos atsiradimas dabar kažkaip keistai sutampa su Slušnio buvimu seimo nariu…. Mintys peršasi pačios

  • Nusisnekat del Z ir X kartų

  • Mokinius mokyklose reikia mokyti, bet ne jiems pasakoti nesąmonių. O kokie tėvai, tokie jų ir atžalos. Obolys nuo obels toli nerieda..

  • Liūdna skaityti ir galvoti. Per 30 metų tik reformos, iš kurių ,matyt, kažkam didžiuuuulė nauda. O vaikams tik -nuotrupos. Apie mokytojus nekalbu-dirbs už ačiųųųų.

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Rekomenduojami video