Mokyklinės olimpiados ir konkursai: pasipelnymo šaltinis ar nauda vaikams?

Mokyklinio amžiaus vaikus auginantiems tėvams tikriausiai teko susidurti su situacija, kai jų vaikas bent kartą yra dalyvavęs kokioje nors olimpiadoje ar žinių patikrinimo konkurse. Jei ne savo noru, tai bent jau mokytojų ar tėvų paskatintas.

Pastaruoju metu olimpiadomis besivadinančių konkursų internete galima rasti ne vieną ir ne du. Tik ar visi jie iš tiesų patikrina turimas vaikų žinias ir skatina toliau tobulėti?

Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovų, tikrai ne visi komerciniai konkursai yra nekokybiški, bet nekokybiškų vadinamųjų olimpiadų, kurių tikslas – pasipelnyti, dar pasitaiko.

Nebijo kopijuoti

Ministerijos atstovams antrina ir Marytė Skakauskienė, tarptautinio matematikos konkurso „Kengūra“ organizacinio komiteto narė. Jos teigimu, „Kengūros“ uždavinių aptinkama daugumoje konkursų. Būna atvejų, kad organizatoriai net nepasivargina bent kiek pakeisti sąlygą.

„Kad idėją perima, tai čia dažnas atvejis, bet kartais netgi vienas prie vieno nukopijuoja sąlygą. Be to, niekas neturi tokio dydžio visiems prieinamų uždavinių bankų, todėl ir „skolinasi“, – šyptelėjo M. Skakauskienė.

Pasak pašnekovės, tai yra ne tik Lietuvos, bet ir kitų, „Kengūroje“ dalyvaujančių šalių problema.

„Ši problema egzistuoja, nes sukurti originalius dalykus nėra paprasta, – pasakojo matematikė. – Pavyzdžiui, kodėl tokio tipo konkursas negali būti vienoje ar keliose šalyse? Nes labai greitai išsisemi. Norint, kad tai būtų įdomu daug metų, turi būti galinga matematikų bendruomenė, kaip, tarkim, tokiose didelėse šalyse kaip Rusija, Kinija ar pan. Bet ir tai jos jungiasi prie šito konkurso ir dalyvauja, nes tiesiog idėjos nesimėto, kur pasisukus.“

Prisidengia garsiu pavadinimu

M. Skakauskienė pasakojo, jog tenka susidurti ir su nepagrįstais tėvelių skundais ar priekaištais. Mat „Kengūros“ vardu prisidengia ir kiti su tikruoju matematikos konkursu „Kengūra“ nesusiję konkursai.

„Lietuvių, užsienio kalbų, istorijos, geografijos, gamtos „Kengūros“ nėra mūsų žinioje, tai tiesiog paimtas prekės ženklas. „Kengūra“ yra populiarus ir pasaulyje žinomas kaip rimtas matematikos konkursas, bet dabar matau, kad atsirado ir visokių kitokių kengūrų.

Vienu metu netgi esame sulaukę tėvų skundų dėl kalbų kengūrų, nors jas organizuoja visiškai kiti žmonės, kurie nesiskelbia, kas jie tokie, su kokiais universitetais ar aukštosiomis mokyklomis bendradarbiauja. Matematikos „Kengūrą“ globoja Lietuvos matematikų draugija, kuri vienija visų Lietuvos universitetų matematikus, mokytojus“, – sakė pašnekovė.

Uždavinius derina daugiau nei 70 šalių

M. Skakauskienės teigimu, tiek anksčiau, tiek dabar rimčiausių renginių sąrašas yra patvirtinamas švietimo ministro įsakymu. Tai yra tarsi garantas, kad bet kokie dalykai negali ateiti į mokyklą, nes dabar pasiūla yra labai didelė.

Spalio viduryje nuotoliniu būdu vyko daugiau nei septyniasdešimties šalių atstovų susitikimas, kurio metu iš didžiulio uždavinių banko atrinktos užduotys, būsiančios 2021 metų Kengūros konkurse.

„Daugelio šalių skirtingos mokymo tradicijos ir iš kiekvienos šalies yra siūloma kažkas nestandartinio, kad vaikams būtų įdomu atlikti užduotis. Taigi iš didelio uždavinių banko atrenkami geriausi ir kiekviena šalis turi teisę pakeisti tik nedidelę dalį uždavinių – iki 5 proc., – kurie galbūt neatitinka jų kultūros ar matematikos mokymo, – apie užduočių sudarymą pasakojo M. Skakauskienė. – Matematikos „Kengūros“ konkurse pasaulyje dalyvauja virš 7 mln. vaikų tuo pačiu metu – trečią kovo mėnesio ketvirtadienį.

O uždavinius atrenka visų, dalyvaujančių šalių atstovai, kurių yra daugiau nei septyniasdešimt. Tarp jų yra pasaulinių matematikos olimpiadų lyderiai, profesūra, matematikos mokytojai praktikai, kurių patirtis labai didelė. Taigi intelektas sutelktas milžiniškas.“

Pašnekovė sako, jog konkurso rimtumą parodo, tai, kad nebijoma užduotis skelbti viešai.

„Visų metų užduotys patalpintos internete su sprendiniais, paaiškinimais. Nei vienas kitas konkursas negali sau leisti tokios prabangos, nes neturi originalių uždavinių gausos“, – paaiškino matematikė.

Psichologai: žinių patikrinimo konkursai yra naudingi

Psichologų nuomone, olimpiados ir konkursai savaime nėra nei gėris, nei blogis. Viskas priklauso nuo to, ar pats vaikas patiria malonumą dalyvaudamas tokiuose renginiuose, ar jis yra verčiamas suaugusiųjų.

„Bet kuri ne mokyklinė veikla nukreipta į visapusišką vaiko vystymąsi, jo ribų išplėtimą, naują patirtį, savęs pažinimą ir savikontrolės formavimą (pavyzdžiui, ruošiantis olimpiadai) yra naudinga. Vystosi atmintis, mąstymas, plečiasi vaiko potencialas, atsiranda naujų komunikavimo įgūdžių.

Tačiau noriu pabrėžti, kad dalyvavimas olimpiadoje naudingas tik tuo atveju, jeigu pats vaikas to nori“, – sakė psichologė Marina Guptor.

Jai antrina ir edukologė bei psichologė Jūratė Bortkevičienė. Jos nuomone, tai, kas skatina vaikų norą sužinoti ir patirti, nėra blogai. Jau geriau prie kompiuterio praleistas laikas sprendžiant įvairius klausimus-atsakymus, žaidžiant kažkokį ugdantį žaidimą nei beprasmis spoksojimas į ekraną.

„Svarbiausia – kokia prasmė yra dalyvauti tuose žaidimuose, kokią reikšmę ir vertę tam konkursui kelia patys tėvai. Jeigu vaikas pasitikrina savo žinias, skatina smalsumą, jo noras yra pasitikrinti save – viskas yra gerai. Tačiau, kai noras yra prizas, o ne žinios ir smalsumas, tada jau yra problema“, – reziumavo pašnekovė.

Tobulėjimas priklauso nuo konkursų organizatorių

Vis tik J. Bortkevičienė pastebi, kad dažnai į dabartinius konkursus vaikai yra viliojami geidžiamais prizais, kurie skiriami nebūtinai vienam, geriausiai užduotis atlikusiam dalyviui.

„Kai mes pradedame skatinti meilę žiniom, mokslui per išorinę motyvaciją – tu turi kažką išmokti, suprasti, išlaikyti, kad gautum prizą, tada atsiranda didelė konkurencija, pavydas, kad kitas gavo, kad galbūt jam kažkas pasakė, noras nebūti sąžiningu.

Mano nuomone, tai nebeskatina tos tikrosios olimpiadų reikšmės – siekimo, įvertinimo, pasididžiavimo, kad aš gebu ir galiu joje dalyvauti, – pastebėjo edukologė. – Komercinėse olimpiadose prizus, tarkim, paspirtukus, kompiuterius, planšetes dažniau lemia burtai nei realios žinios.

Skirtingai nei tose, kai iš pradžių prizinė vieta užimama mokykloje, paskui dalyvaujama rajoninėje ir tik tada respublikinėje, kur ir gali laimėti tą didįjį prizą.

Jeigu tu idėjai daug pastangų ir gali pasiekti rezultatą, tai puiku – mes to ir siekiame, bet jeigu yra taip, kad tu esi pirmoje vietoje ir su tavimi dar keli vaikai užima tą pačią vietą, o paskui vyksta burtų traukimas, tai neskatina niekaip tobulėti ir įdėti pastangų.“

Siūlo daugiau domėtis patiems tėvams

Paprašytos pasidalinti mintimis, kaip tinkamai atsirinkti konkursus ir olimpiadas, kuriose iš tiesų verta dalyvauti, psichologės pasidalino skirtingomis mintimis. Anot Marinos Guptor, viskas priklauso nuo to, koks dalyvavimo olimpiadoje tikslas.

„Jeigu tai lengvatos stojant į aukštąsias mokyklas, manau, prasminga pasidomėti aukštosios mokyklos stojimo sąlygomis – ten turėtų būti nurodyta, ar, dalyvaujant kokiose olimpiadose, galima gauti lengvatų. Jeigu dalyvavimo tikslas nesusijęs su tolesnėmis studijomis, tuomet vaikas gali dalyvauti ten, kur jis pats nori.

Juk svarbiausia jausti paties proceso malonumą, o ne orientuotis į rezultatus. Jeigu tėvai gali sau leisti, manau, naudinga dalyvauti tarptautinėse olimpiadose – taip vaikas plečia savo akiratį, susipažįsta su kitos kultūros ir tradicijų žmonėmis“, – patarė pašnekovė.

Tuo metu J. Bortkevičienė tėveliams siūlo įdėmiau ir daugiau pasidomėti, kas olimpiadas organizuoja, kaip ji vyksta, kokie apdovanojimai.

„Natūralu, kad tėvai ne visada turi tiek kompetencijos. Tačiau tada galima pabandyti pasidomėti, kokie yra laimėtojai, kiek jų yra – ar keli, ar tikrai vienas vienintelis pats protingiausias. Taip pat, manau, atsirinkti turėtų padėti mokytojai, – svarstė edukologė. – Man tikrai labai patinka „Tūkstantmečio vaikai“ – tai yra tikras žinių patikrinimas.

Ten yra tokie dalykai, kurie skatina sužinoti, patikrina ne tik tam tikro dalyko žinias, bet ir bendrą išprusimą, loginį mąstymą, ar skaitai knygas, ar ne. Netgi žiūrint tą laidą galima sužinoti nemažai dalykų.“

[quote author=“M. Skakauskienė“]Kad idėją perima, tai čia dažnas atvejis, bet kartais netgi vienas prie vieno nukopijuoja sąlygą. Be to, niekas neturi tokio dydžio visiems prieinamų uždavinių bankų, todėl ir „skolinasi“.[/quote]

Nacionalinės olimpiados vyksta etapais

Kalbant apie visos Lietuvos mastu organizuojamas įvairių dalykų mokinių olimpiadas, jas, ŠMSM pavedimu, organizuoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Nacionalinės olimpiados, konkursai organizuojami etapais: mokyklos, savivaldybės ir šalies. Į savivaldybės etapą patenka geriausieji mokyklos etapo nugalėtojai, į šalies – savivaldybių etapo nugalėtojai.

„Šių metų gegužę ministras patvirtino atnaujintus Mokinių dalykinių olimpiadų, konkursų ir kitų renginių organizavimo nuostatus. Jie reglamentuoja dalykinių olimpiadų, konkursų, kitų renginių tikslus, organizavimo, finansavimo, dalyvavimo juose, laimėtojų apdovanojimo, pasirengimo tarptautinėms mokinių olimpiadoms ir kitiems renginiams, mokinių komandų siuntimo į tarptautinius renginius tvarką ir sąlygas.

Vadovaudamasis šiais nuostatais Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras organizuoja renginius ir centro direktoriaus įsakymu tvirtina konkrečių renginių sąlygas“, – „Rinkos aikštei“ atsiųstuose atsakymuose rašė ministerijos komunikacijos skyrius.

Centro direktoriaus įsakymu taip pat tvirtinamos olimpiados šalies etapo organizavimo ir vertinimo komisijos. Ši komisija rengia užduotis, tikrina ir įvertina dalyvių darbus, nustato olimpiadų laimėtojus ir kt. Centras informuoja švietimo įstaigas, kokie mokiniai kviečiami į šalies olimpiadą.

„Mokyklos etapą organizuoja ir visus organizavimo darbus vykdo konkrečios mokyklos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija. Rajono ar miesto etapas rengiamas kiekviename rajone ar mieste. Jame dalyvauja mokiniai, laimėję mokyklos etape.

Rajono (miesto) etapą organizuoja rajono įstaigų vadovų įsakymu sudaryta olimpiados rajono (miesto) etapo organizavimo komisija. Ši komisija parengia olimpiados užduotis, nustato sprendimų vertinimo kriterijus, vertina mokinių darbus ir atrenka laimėtojus“, – rašė ŠMSM atstovai.

Į olimpiados šalies etapą kviečiami miesto, rajono olimpiados laimėtojai. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro sudaryta vertinimo komisija taip pat atrenka mokinius į tarptautines olimpiadas.

Šios olimpiados mokiniams, taip pat pasirengimas, stovyklos prieš olimpiadas, mokiniams yra nemokamos.“

[quote author=“M. Guptor“]Bet kuri ne mokyklinė veikla nukreipta į visapusišką vaiko vystymąsi, jo ribų išplėtimą, naują patirtį, savęs pažinimą ir savikontrolės formavimą (pavyzdžiui, ruošiantis olimpiadai) yra naudinga. Vystosi atmintis, mąstymas, plečiasi vaiko potencialas, atsiranda naujų komunikavimo įgūdžių.[/quote]

Dėl karantino kai kurios olimpiados nukeltos

Anot ministerijos, kai kurios olimpiados, kurių nespėta surengti iki karantino paskelbimo, šiemet buvo atidėtos, kitos nukeltos vėlesniam laikui, pvz., gruodį vyks dailės olimpiada nuotoliniu būdu.

„Nuotoliniam variantui reikia gerai pasiruošti. Organizuoti nuotolines olimpiadas reikalingos kitokios sąlygos, labai svarbu užtikrinti užduočių atlikimo skaidrumą, kad mokiniai nesinaudotų pašaline kitų žmonių pagalba, kitais informacijos šaltiniais.

Jeigu kalbame apie komercinius privačių žmonių renginius, kurie taip pat vadinami „olimpiadomis“, tai jų organizatoriai apie juos informuoja tiesiogiai mokyklas. Ministerija šių renginių nekontroliuoja ir informacijos apie juos nerenka. Dalyvauti ar ne, nusprendžia mokyklos vadovai.

Tokias olimpiadas galima traktuoti daugiau kaip laisvalaikio praleidimo būdą, smagią ir naudingą proto mankštą, – rašoma komunikacijos skyriaus atsakymuose. – Tikrai ne visi komerciniai konkursai yra nekokybiški, bet nekokybiškų vadinamųjų olimpiadų, kurių tikslas – pasipelnyti, dar pasitaiko.“

[quote author=“J. Bortkevičienė“]Komercinėse olimpiadose prizus, tarkim, paspirtukus, kompiuterius, planšetes dažniau lemia burtai nei realios žinios. Skirtingai nei tose, kai iš pradžių prizinė vieta užimama mokykloje, paskui dalyvaujama rajoninėje ir tik tada respublikinėje, kur ir gali laimėti tą didįjį prizą.[/quote]

Už olimpiadas – papildomi balai

Kaip jau minėjo M. Skakauskienė, ŠMSM taip pat renkantis olimpiadą pasidomėti jos organizatoriais.

„Tinkamai pasirinkti olimpiadas mokiniams gali padėti domėjimasis informacija apie renginių organizatorius, verta perskaityti ir atsiliepimus apie pasirinktą renginį. Informacija apie nacionalinio lygmens renginius ir atranką į juos skelbiama Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro svetainės rubrikoje „Olimpiados“ https://www.lmnsc.lt/olimpiados/“, – siūlė ministerijos atstovai.

ŠMSM taip pat atkreipia dėmesį, kad už laimėjimus šalies ir tarptautinėse olimpiadose mokiniams, stojantiems į aukštąsias mokyklas ir sudarant konkursinę eilę, papildomais balais vertinamos tik tos dalykinės olimpiados ir konkursai, kurie būna nustatyti tų metų Lietuvos mokinių dalykinių olimpiadų, konkursų ir kitų renginių grafike, patvirtintame švietimo, mokslo ir sporto ministro, ir suderinti su LAMA BPO stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka.

„Į konkursinį balą įskaičiuojami tarptautinių ir šalies olimpiadų, konkursų I–III vietų laimėjimai, taip pat aukso, sidabro ir bronzos medaliai. Vertinami tik 10–12 (gimnazijos II–IV) klasėse per olimpiadas ir konkursus parodyti laimėjimai, – pabrėžė ŠMSM. – Šiemet skirti tokie papildomi balai: tarptautinių olimpiadų, konkursų prizinės vietos: aukso medalis, arba I vieta, – 2,5 balo; sidabro medalis, arba II vieta,– 1,5 balo; bronzos medalis, arba III vieta, – 1 balas.

Šalies olimpiadų ir konkursų prizinės vietos: 1 vieta – 1,5 balo; 2 vieta – 1 balas; 3 vieta – 0,5 balo.“

Už to paties dalyko olimpiadą ar tą patį konkursą papildomas balas (didžiausias) pridedamas tik vieną kartą, už skirtingų dalykų olimpiadas ir skirtingus konkursus skirti papildomi balai sumuojami, tačiau taip, kad bendra dedamųjų suma neviršytų 2,5.