Liublino unijos 450-osioms metinėms – iškilmingas koncertas
Minint Liublino unijos, sujungusios Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir Lenkijos Karalystę į vieną politinį darinį, 450-ąsias metines, į Kėdainius atvyko atlikėjai iš Lenkijos – Grzegorzo Gerwazo Gorczyckio sarmatų choras, Schola Gregoriana Silesiensis ir trombonų grupė „Trombastic“. Svečiai pristatė gausią XVI a. muzikos kūrinių programą.
Turime vertinti partnerystę
„Tokių renginių, skirtų Liublino unijai Lietuvoje, mano žiniomis, šiemet labai daug nebuvo, todėl džiugu, kad Kėdainių mieste, kuriame 1655 m. spalio 20 d. Liublino unija buvo formaliai nutraukta, svečiuojasi choras iš Liublino su ištisa XVI a. koncertine programa.
Visada bandome nenusigręžti ir apie tai kalbėti. Muziejaus iniciatyva rengiamoje „Radviliadoje“ ar Česlovo Milošo festivalio metu taip pat dažnai yra kalbama abiejų tautų istorinio bei kultūrinio bendrumo temomis. Tai buvo labai svarbi mūsų istorijos dalis ir neturėtume vertinti visko pagal šiuolaikines trumpalaikes simpatijas ar antipatijas.
Juk šiuo metu Rusijos grėsmė vėl skatina Lietuvą ir Lenkiją vienytis bei tapti viena svarbiausių priežasčių vėl gerėti šalių ryšiams. Todėl negalime to pamiršti, turime vertinti partnerystę ir savo kaimynus“, – apie Kėdainiuose surengtą Liublino unijos minėjimą kalbėjo Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.
Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje iškilmingo renginio dalyviai klausėsi šventinio „Vivat!“ koncerto „Missa Te Deum“ Krzysztofa Borka, skirto šiam didžiam įvykiui paminėti.
Turėjo svarbią reikšmę
Anot R. Žirgulio, Liublino unija turėjo labai didelę ir svarbią reikšmę.
„Pirmiausia todėl, kad jos dėka Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos karalystė susijungė į vieną federalinę. Reikia prisiminti, kad ši politinė sąjunga atsirado tikrai ne per vieną dieną.
Jau nuo XIV a. pabaigos, kada Lietuvos Didysis kunigaikštis Jogaila susituokė su Lenkijos karalaite Jadvyga ir tapo Lenkijos valdovu, mes visą laiką turėjome vadinamąją personalinę uniją su Lenkija. Bet tai nebuvo sujungtos valstybės. O poreikis bendrai sąjungai ilgainiui didėjo dėl XIV a. iškilusios Vokiečių ordino grėsmės.
Sprendimas kurti bendrą valstybę su Lenkija buvo reikalingas ir dėl kylančios karinės grėsmės iš Maskvos bei nuo 1558 m. prasidėjusio Livonijos karo, kuomet Maskvos caras Ivanas Rūstusis norėjo „iškirsti“ langą į Europą ir prieiti prie neužšąlančių Baltijos uostų.
Būtent tai privertė daryti išvadas ir paskatino mus Liublino unijos sąjungai. Tai buvo svarbus žingsnis stiprinant gynybą ir užtikrinant laisvę nuo išorės agresorių“, – apie Liublino unijos svarbą Lietuvai kalba R. Žirgulis.
Sėkmingiausia sąjunga
„Ne paslaptis, kad Lietuvoje labai dažnai kalbama, jog Lietuva nebuvo lygiavertė Lenkijai. Mano nuomone, ar tai būtų valstybių sąjunga, ar tai būtų dviejų žmonių sąjunga, gali nutikti tiek gražių, tiek ir mažiau gražių momentų.
Na, bet kaip ten bebūtų, vis tik Liublino unija buvo pati ilgiausia, pati sėkmingiausia Europos valstybių unija vėlyvaisiais viduramžiais ir ankstyvaisiais jaunaisiais laikais iki pat apšvietos laikotarpio, padėjusi išsaugoti mūsų valstybingumą iki pat XVIII amžiaus pabaigos“, – pabrėžia R. Žirgulis.
Istoriniai faktai
Liublino unija – 1569 m. liepos 1 d. Liubline LDK ir Lenkijos sudaryta unija (karaliaus patvirtinta liepos 4 d.), kuria sudaryta nauja valstybė – Abiejų Tautų Respublika.
Liublino unija buvo epochos įvykis, kuris daugeliui metų nustatė politinę ir visuomeninę tvarką Vidurio ir didžiąja dalimi – Rytų Europoje.
[#gallery=2076#]
