Minint Kultūros dieną bus paskelbti ir apdovanoti konkurso „Kultūros versmė“ laureatai

 Minint Kultūros dieną bus paskelbti ir apdovanoti konkurso „Kultūros versmė“ laureatai

Balandžio 15 d. 18.00 val. jau penkioliktą kartą Lietuvoje minint Kultūros dieną bus paskelbti ir apdovanoti Kėdainių rajono savivaldybės organizuoto konkurso „Kultūros versmė“ laureatai.

Kultūros dienai skirtas Martyno Levickio ir kamerinio ansamblio „Mikroorkéstra“ koncertas bei konkurso laureatų apdovanojimai bus transliuojami Kėdainių rajono savivaldybės bei Kėdainių kultūros centro socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose.

Pasitikdama Kultūros dieną ir siekdama atkreipti visos rajono bendruomenės dėmesį į kultūrą, kaip mūsų bendro gyvenimo sritį, į kultūros srities darbuotojus ir visuomenininkus, Kėdainių rajono savivaldybė devintus metus iš eilės skelbė konkursą „Kultūros versmė”, taip skatindama kultūros srityje dirbančių, dalyvaujančių piliečių iniciatyvų įvertinimą, kultūros puoselėjimą ir išsaugojimą.

Šiais metais konkursui „Kultūros versmė“ kultūros bei nevyriausybinės organizacijos penkioms nominacijoms pateikė net 37 pretendentus.

Nominacijos „Metų pasiekimas“ pretendentai:

Festivalis „Radviliada 2020“ (organizatorius – Kėdainių krašto muziejus) – už išskirtinį festivalį, kuris per penkerius metus išaugo iki tarptautinio festivalio su jame dalyvaujančiais atlikėjais iš trijų Baltijos ir kitų šalių. 2020 m. festivalis „Radviliada“ pirmą kartą vyko ne tik Kėdainiuose ir Biržuose, bet ir dar vienoje istorinėje Radvilų valdoje – Raudondvaryje (Kauno r.). Į bendradarbiavimą ir festivalio veiklas įsitraukė Kauno rajono muziejus ir Kauno rajono Garliavos meno mokyklos Raudondvario filialas. Tikimasi, kad toks bendradarbiavimas taps šių trijų savivaldybių kultūrinio gyvenimo tradicija. Pasiūlė Kėdainių krašto muziejus.

Kėdainių kultūros centro vaikų popchorai „Perliukai“, „Skambantis perliukas“, „Perliukai Junior“ ir solistai, Nociūnų skyriaus vokalinis duetas Kipras+Urtė ir šeimyninis duetas „Aš ir tu“ (kolektyvų vadovė – Daiva Makutienė) – už dalyvavimą ir laimėjimus tarptautiniuose ir respublikiniuose konkursuose-festivaliuose. 2020 m. kolektyvai dalyvavo konkursuose ir festivaliuose Latvijoje, Kaune, Panevėžyje, Vilniuje, Juodkrantėje, virtualiuose konkursuose Baltarusijoje, Ukrainoje ir kt., pelnė 66 diplomus. Vokalinis duetas Kipras+Urtė tapo Lietuvos vaikų ir jaunimo dainos konkurso „Dainų dainelė 2020“ laureatais. Pasiūlė Kėdainių kultūros centras.

Kraštotyros leidinys „Josvainių krašto vardynas“ (rengėjas – Rytas Tamašauskas) – už išleistą knygą, kuri leidžia atverti plačią istorinę perspektyvą, sužinoti apie vietovardžių kilmę, pavardžių formavimąsi, rekonstruoti kai kuriuos istorinius fragmentus, senosios mitologijos reliktus. „Josvainių krašto vardyne“ sukaupta ir publikuojama vertinga medžiaga apie Josvainių krašto vietovardžius ir asmenvardžius, kuri aprėpia duomenis beveik iš viso rajono, todėl svarbi ne tik Josvainių krašto visuomenei, besidominčiai gimtinės istorija, pavadinimais ir asmenvardžiais, bet ir kitiems Kėdainių rajono žmonėms. Pasiūlė Josvainių kultūros centras.

Nominacijos „Metų įvykis“ pretendentai:

Edukacinis renginys „Plaukimas vytine „Vėtra“ (organizatorius – Kėdainių kultūros centras) – už pirmą kartą įgyvendintą iniciatyvą – pristatytą edukacinę programą vytinėje „Vėtra“, kurios metu plaukiantieji supažindinami su Kėdainių uosto ir laivybos istorija, mokosi rišti jūrinius mazgus, gali pasidaryti dirbinį iš odos. Vytinės kapitonas – Darius Petkevičius, padėjėjas ir edukacijos vedėjas – Arturas Saja. Maršrutas: Nevėžio prieplauka ties Didžiosios Rinkos a.–buvusio senojo Skongalio uosto vieta–geležinkelio tiltas–prieplauka. Pasiūlė Kėdainių kultūros centras.

Fotografijų parodos „Langų galerija“ (organizatorė – Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka) – už iniciatyvą organizuoti parodas languose, kuri gimė COVID-19 pandemijos antrojo karantino metu užsidarius kultūros įstaigoms. „Langų galerija“ sulaukė didelio susidomėjimo. 2020 m. surengtos 3 fotografijų parodos, kurias miesto gyventojai galėjo saugiai apžiūrėti bet kuriuo metu. Tai – pirmoji iniciatyva Kėdainiuose ir viena pirmųjų Lietuvoje, vėliau suradusi daugybę sekėjų. Pasiūlė Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka.

Jaunimo gyvo garso muzikos grupių festivalis „BisFest 2020“ (organizatorius – Akademijos kultūros centras) – už pirmą kartą rajone įgyvendintą iniciatyvą – muzikuojančio jaunimo gyvo garso festivalio „BisFest“ organizavimą, reprezentuojančio ne tik kultūros centrą, Akademijos miestelį, tačiau ir Kėdainių rajoną. Festivalyje pasirodė 10 jaunimo muzikos grupių, net 113 dalyvių. Festivalio vaizdo įrašas Akademijos kultūros centro „Facebook“ paskyroje ir „Youtube“ kanale sulaukė 1500 peržiūrų. Festivalio dalyviams, muzikos mokytojams, ansamblių vadovams prieš festivalio atidarymą buvo suorganizuotas seminaras „Ritmas, laikas, frazavimas“, kurio metu vyko praktiniai mokymai. Pasiūlė Akademijos kultūros centras.

Krakių bendruomenės centro Svetainės atidarymas – už įgyvendintą projektą – atidarytą Krakių bendruomenės centro Svetainę, kuri reprezentuoja Krakių miestelį bei čia tarpukariu gyvenusios gausios ir didelį indėlį į miestelio raidą bei kultūrą įnešusios žydų bendruomenės istoriją. Čia teikiama ne tik maitinimo paslauga, prioritetą teikiant vietos ūkininkų produkcijai, bet ir skiriamas didelis dėmesys vietos tradicijų palaikymui ir puoselėjimui. Svetainėje galima paragauti tradicinių žydiškų patiekalų, dalyvauti edukacinėje programoje „Žydų kaimynystėje 150 metų: kodėl „žydiškai“ reiškia „kitoniškai“. Tai dar vienas kultūros židinys, kuriame vyksta susitikimai su eiles rašančias žmonėmis, maisto dalinimo akcija, jaunimo popietės, edukaciniai užsiėmimai ir kt. Pasiūlė Krakių kultūros centras.

Meninė instaliacija „Sniego karalienė“ (organizatorius – Kėdainių kultūros centras, autorė – Genovaitė Gustytė) – už parengtą ir įgyvendintą idėją – pirmą kartą miesto parke Kalėdų laikotarpiu pristatytą meninę instaliaciją, kuri pritraukė ne tik kėdainiečių, bet ir svečių iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Kalėdų laukimo laikotarpiu naujai rekonstruotame Kėdainių miesto parke (pergolėje) sukurta meninė instaliacija „Sniego Karalienė“ – spalvinga, šviesos, dekoracijų ir muzikos kupina, šiuolaikiška H. Kr. Anderseno pasakos „Sniego Karalienė“ interpretacija – refleksija. Joje persipynė kelios potekstės – klimato atšilimas, besaikis plastiko vartojimas, grožio kultas, laikas. Ją pamatė per 3000 kėdainiečių ir miesto svečių. Pasiūlė Kėdainių kultūros centras ir Kėdainių kultūros centro Surviliškio skyrius.

Meninio vyksmo festivalis „Formos’20“ (organizatorius – Kėdainių kultūros centras) – už reikšmingą kultūrinį renginį – vienintelį šiuolaikinio meno festivalį Kėdainiuose, kuris turėjo didelę edukacinę reikšmę vietos bendruomenei. Festivalyje dalyvavo jauni, talentingi menininkai: performeriai, teatralai, muzikantai, šiuolaikinio šokio šokėjai, dizainerė – pripažinti savo srities profesionalai. Festivalį sudarė 12 skirtingo pobūdžio renginių: koncertai, spektakliai, šiuolaikinio cirko pasirodymai, performatyvaus meno kūriniai, tvarios mados kolekcijos fotografijų parodos pristatymas. Pasiūlė Kėdainių kultūros centras.

Nacionalinis piešinių konkursas „Knygų namų šviesa“, skirtas Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos įkūrimo 100-mečiui (organizatorė – Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka) – už kartu su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru organizuotą nacionalinį piešinių konkursą „Knygų namų šviesa“, kuriame dalyvavo 385 piešiniai. Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka įsteigė 2 papildomus prizus už geriausiai konkurso temą atitinkantį darbą ir už nuotaikingiausią ir pozityviausią piešinį. Laureatų darbai išleisti atvirukų aplanku. Pasiūlė Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka.

Projektas „Radvilų miesto televizija. Kėdainių krašto muziejaus skaitmeninės kronikos“ (organizatorius – Kėdainių krašto muziejus) – už parengtą ir įgyvendintą novatorišką projektą, kurio metu sukurtos „Radvilų TV“ laidos prieinamos iš Kėdainių krašto muziejaus internetinės svetainės laimėjus interaktyvų istorinį žaidimą. Iš viso sukurta 10 TV laidų ir vienas interaktyvus internetinis žaidimas. TV laidose dalyvauja animuoti XVII a. Kėdainiuose gyvenę personažai: Kristupas Radvila, Jonušas Radvila, škotas, vokietis, lietuvis reformatų kunigas, gimnazistas, žydas, katalikė ir šuo. Kartu rodomi 3D animacijos būdu atkurti svarbiausių XVII a. Kėdainių pastatų (maldos namų, rotušės, gimnazijos, muitinės, Radvilų dvaro), gatvių ir aikščių vaizdai. Šiuo projektu aktualizuojama turtinga ir išskirtinė Kėdainių istorija, šių laikų žmonės sudominami kultūros pasakojimu, panaudojant ne didaktinį, o interaktyvų ir suskaitmenintą paveldo pasakojimą. Pasiūlė Kėdainių krašto muziejus.

Šventė bendruomenei „Ruduo ir muzika“ (organizatorius – Truskavos kultūros centras) – už šventės „Ruduo ir muzika“, kuri sujungė visas Truskavos seniūnijos bendruomenes, organizavimą. Tradicine tampanti šventė bendruomenei vyko buities muziejaus „Seklyčia“ sode, dalyvavo mėgėjų meno kolektyvai iš Akademijos kultūros centro Gudžiūnų skyriaus, Panevėžio rajono Katinų kultūros centro, atlikėja Giulija. Pasiūlė Truskavos kultūros centras.

Nominacijos „Metų kultūros darbuotojas“ pretendentai:

Albina Mackevičienė, Kėdainių krašto dailės draugijos pirmininkė, tautodailininkė – už aktyvų dalyvavimą kūrybinėje veikloje ir aktyvų tautodailininkų bendruomenės narių įtraukimą dalyvauti kultūrinėje veikloje bei Kėdainių krašto garsinimą. 2020 m. A. Mackevičienė subūrė Kėdainių krašto dailės draugijos tautodailininkus ne tik Kėdainių krašto, bet ir respublikinėms parodoms, kurios garsino mūsų kraštą Lietuvoje. Tautodailininkė savo darbus pristatė 14 tautodailės darbų parodose, surengė 5 autorines parodas, dalyvavo respublikiniame karpytojų plenere „Vydūniška dvasia“. A. Mackevičienės paruoštos moksleivės Kornelijos Maziliauskaitės darbai regioniniame konkurso „Sidabro vainikėlis“ ture užėmė II vietą. Pasiūlė Kėdainių krašto dailės draugija.

Artūras Ruša, Šėtos kultūros centro meno vadovas – už lietuvių liaudies tradicijų puoselėjimą, liaudies kūrybos sklaidą. Šėtos kultūros centre Artūras Ruša vadovauja ilgamečiam folkloro ansamblio kolektyvui ,,Sidabrinė gija“, su kolektyvu aktyviai dalyvauja Kėdainių rajono, vietos, rajoniniuose ir regioniniuose renginiuose, įkūrė instrumentinės grupės kolektyvą „Rudekšna“. Pasiūlė Šėtos kultūros centras.

Daiva Makutienė, Kėdainių kultūros centro Nociūnų skyriaus vadovė, kolektyvų vadovė – Už aktyvų dalyvavimą kultūros įstaigos veikloje bei vaikų ir jaunimo įtraukimą dalyvauti kultūrinėje veikloje. Vadovauja vaikų popchorams „Perliukai“, „Perliukai Junior“, „Skambantis perliukas“ ir solistams, duetui Kipras+Urtė ir šeimyniniam duetui, aktyviai dalyvauja konkursuose ir festivaliuose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, karantino metu sėkmingai ruošė vaikus nuotoliniu būdu ir dalyvavo virtualiuose konkursuose. Jos paruošti vaikai savo laimėjimais garsina Kėdainių kraštą Lietuvoje ir užsienyje. Pasiūlė Kėdainių kultūros centro Labūnavos skyrius.

Daiva Urbonienė, Kėdainių kultūros centro renginių režisierė – už aktyvų dalyvavimą Kėdainių kultūros centro veikloje. 2020 m. suorganizavo ir režisavo 33 renginius: koncertus „Vilties šviesa“ Laisvės gynėjų dienai, „Laisvės garsai“ Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, sveikinimą medikams Medicinos darbuotojų dienai, Tarptautinę vaikų gynimo dieną, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną, Agurkų dieną, Kėdainių r. mėgėjų meno kolektyvų koncertą (Kėdainių miesto šventės metu), renginių ciklo „Renginiai be reklamos“ (idėjos autorė) folkloro dueto programą „Bėg upela vingiuodama“ ir Kėdainių muzikos mokyklos jaunųjų atlikėjų ir Jono Stankevičiaus mini koncertą ir kt. Daiva Urbonienė yra projektų „Gyvenimo spalvos“, „Renginių ciklas „(At)rask meną“, „Meninio vyksmo festivalio „Formos’ 20“ ir „Orientacinės varžybos Kėdainių rajone „Renkuosi Kėdainius. Sakralinis paveldas“ viena iš iniciatorių ir organizatorių. Pasiūlė Kėdainių kultūros centras

Dalia Railienė, Šėtos kultūros centro Pagirių skyriaus vadovė – už bendruomenės narių skatinimą ir įtraukimą dalyvauti kultūrinėje veikloje, krašto tradicijų puoselėjimą, įvairaus pobūdžio renginių organizavimą. Ji iniciatyvi, rūpinasi vaikų ir jaunimo užimtumu, vadovauja Atvirajai jaunimo erdvei, meno studijos ,,Apie viską ir iš visko“ vadovė ir sumanytoja, veda įvairius edukacinius užsiėmimus, rūpinasi Pagirių miestelio žmonių kūrybiškumu, yra neformaliojo vaikų švietimo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi vykdytoja. Pasiūlė Šėtos kultūros centras

Eglė Morkūnaitė, Kėdainių krašto muziejaus muziejininkė – už aktyvią veiklą karantino metu viešinant ir populiarinant Kėdainių krašto muziejų, jo veiklas, rinkinius, Kėdainių krašto istoriją ir paveldą socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“. Šiuo gana sudėtingu visoms kultūros įstaigoms laikotarpiu tokia aktyvi viešinimo kampanija sulaukė labai didelio dėmesio ir populiarumo. Per 2020 m. E. Morkūnaitės parengti pranešimai muziejaus socialiniuose tinkluose pasiekė apie 320 000 vartotojų. Pasiūlė Kėdainių krašto muziejus.

Inga Mikusievičienė, Josvainių kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė – už aktyvų įvairaus amžiaus žmonių būrimą bendrai kūrybinei veiklai, bendruomenei teikiamą bendravimo džiaugsmą, jaukius kūrybos ketvirtadienius bei nuoširdų dalijimąsi gerąja patirtimi. Ingos iniciatyva vykdomos įvairios edukacinės veiklos, bendrų veiklų išsiilgusiems lankytojams organizuojami tiesioginiai susitikimai virtualioje erdvėje. Pasiūlė Josvainių kultūros centras.

Irena Milerienė, Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos Pajieslio filialo vyresnioji bibliotekininkė – už gyventojų kultūrinių, komunikacinių, informacinių ir profesinių gebėjimų ugdymą. Bibliotekininkė prisijungė prie įvairių akcijų – „Padovanok knygą bibliotekai“, „Knygų Kalėdos“, „Lietuva skaito“, „Vasara su knyga“ ir kt., kurių metu organizavo edukacinius užsiėmimus, šventes, viktorinas, susitikimus su žymiais žmonėmis. 2020 m. bibliotekininkė vykdė Kėdainių rajono savivaldybės finansuotą projektą „Kol žodžiai į duoną pavirs“. Jame dalyvavo 66 dalyviai ir 160 žiūrovų. Bibliotekininkės organizuoti protmūšiai, viktorinos, edukaciniai užsiėmimai, susitikimai bendroms kultūrinėms veikloms subūrė Pajieslio kaimo bendruomenę. Bibliotekininkė puoselėja nuolatinį glaudų kultūrinį bendradarbiavimą su Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos, Krakių kultūros centro, Pajieslio kaimo bendruomenėmis. Pasiūlė Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka.

Jekaterina Karmelavičienė, Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos Surviliškio filialo vyresnioji bibliotekininkė – už bendruomeniškumo skatinimą, filialų darbuotojų ir skaitytojų skaitmeninių bei informacinių kompetencijų gerinimą, įtraukiant į praktinę veiklą keliaujant po Surviliškį ir aplinkines apylinkes, supažindinant su kultūros bei istorijos paveldu, organizuotą ir įgyvendintą edukacinę ekskursiją „Pažinkime Surviliškio kraštą“. 2020 m. surengė edukacinius užsiėmimus: „Kaip gimė knyga“, „Vinco Svirskio kryžiai“, „Kalnaberžės istorija“, kartu su suaugusiais bibliotekos skaitytojais organizavo gyvuosius TV intelektinius žaidimus „Auksinis protas“, organizavo perskaitytų knygų aptarimus, dalyvavo ,,Vasara su knyga“ varžytuvėse ir tapo viena iš lyderių pagal dalyvavusių varžytuvėse skaitytojų skaičių. Įgyvendinant projektą „Prisijungusi Lietuva“, bibliotekininkė organizavo 28 mokymus, kurių metu 330 dalyvių sėkmingai juos baigė. Pasiūlė Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka.

Kristina Kulbienė, Sirutiškio kaimo seniūnaitė, visuomenininkė – už kaimo žmonių bendruomeniškumo, aktyvumo, veiklumo skatinimą, originalių ir vertingų idėjų – „Bendruomenės sodas“ „Vabalų viešbutis“ ir „Voverių baras“ įgyvendinimą ir aktyvų dalyvavimą kultūrinėje veikloje. Būdama neprofesionali kultūros darbuotoja, rengia kultūrinius projektus, kartu su bendruomene ir kultūros darbuotojais organizuoja renginius. Pasiūlė Kėdainių kultūros centro Kalnaberžės skyrius.

Rita Mockienė, Šėtos kultūros centro Pagirių skyriaus meno vadovė – už Pagirių krašto etninės kultūros ir kitų tradicijų puoselėjimą, aktyvią, ilgametę kultūrinę veiklą ir bendruomenės būrimą bendram tikslui – atgaivinti Pagirių istorinę atmintį. R. Mockienė prisidėjo prie Pagirių varpinės ekspozicijos kūrimo, sukūrė miestelio himną, Pagiriams reikšmingos istorinės datos įamžinimo, rūpinasi Pagirių Adomo Jakšto muziejumi, padeda organizuoti miestelio ir kitas šventes, renka etnografinę medžiagą. Pasiūlė Šėtos kultūros centras.

Robertas Dubinka, Krakių kultūros centro direktorius – už aktyvų dalyvavimą, siekiant išsaugoti Krakių miestelio istoriją, ypač čia gyvenusių žydų kultūros paveldo ir istorinės atminties tęstinumą. Jo iniciatyva iš muziejų, archyvų, gyventojų surinktos senos miestelio nuotraukos ir surengta paroda ,,Krakių miestelis tarpukariu“, išleistas lankstinukas „Krakių žydų bendruomenė“, sudarytas maršrutas ekskursijai ,,Pasivaikščiojimas po ,,žydiškas“ Krakes“. 2020 metais vykdyto kultūros projekto ,,Pažinkime Krakių miestelio žydų bendruomenę“ metu buvo vienas iš iniciatorių pastatyti buvusios sinagogos vietoje informacinį atminimo stendą lietuvių ir anglų kalbomis apie Krakėse gyvenusią žydų bendruomenę. Yra vienas iš bendruomenės iniciatyvinės grupės narių, siekiančių miestelyje sukurti ilgalaikę ir nuolat vystomą čia gyvenusių žydų istorijos ir žydų kultūrinio bei kulinarinio paveldo pažinimo programą, kuri būtų skirta ir prieinama ne tik vietiniams gyventojams, bet ir turistams. Pasiūlė Krakių bendruomenės centras.

Snieguolė Pociuvienė, Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos Pelėdnagių filialo vyresnioji bibliotekininkė – už vaikų ir jaunimo skaitymo įgūdžių puoselėjimą ir užimtumo skatinimą. Bibliotekininkė, rengdama viktorinas, vykdė skaitymo skatinimo programą „Už rankos vesimės mes knygą“. Jau aštuntąją vasarą organizavo konkursą „Vasara su knyga“. Vasarą skaitytojus kvietė dalyvauti skaitymo konkurse – „Skaitymo iššūkyje“. Devintus metus organizavo perskaitytų knygų konkursą „Advento kalendorius“. Vykdydama edukacinės programas: skaitymo skatinimo „Valanda su knyga“ ir meninę „Knygos suburia veiklai“, bibliotekininkė surengė 6 edukacinius užsiėmimus, skirtus įvairiai meninei veiklai, organizavo edukacinius užsiėmimus, skirtus darbeliams iš popieriaus, šiaudų ir draugystės apyrankių rišimui. Sustiprinus karantino apribojimus, bibliotekininkė virtualius renginius skelbė Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos „Facebook“ paskyroje. Iš jų trys testai susilaukė ypatingo susidomėjimo – apsilankė 819 lankytojų, testus sprendė – 636. Pasiūlė Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka.

Vitalija Augulienė, Kėdainių kultūros centro Vilainių skyriaus vadovė – už aktyvią veiklą kultūros įstaigos veikloje. Organizavo profesionalių kolektyvų ir atlikėjų koncertus, profesionalių dailininkų ir tautodailininkų kūrybinių darbų parodas, tradicinius renginius: regioninio humoro vakarą „Liežuvio šventė“, regioninio romansų vakarą „Baltos rožės“, regioninės poezijos šventę „Poezijos pavasaris“. Pasiūlė Kėdainių kultūros centro Surviliškio skyrius.

Vladas Ivaškevičius, Kėdainių kultūros centro garso ir šviesos operatorius – už veiklą, pristatančią kultūros įstaigą. 2020 m. įgarsino daugiau kaip 50 renginių patalpose ir 25 renginius lauko erdvėse, sukūrė meninę vaizdo-garso instaliaciją „Atsisveikinimas su Kultūros centro pastatu“ ir šviesų instaliaciją „Sniego Karalienė“ (Kėdainių miesto parke). Daugeliui renginių ir instaliacijų sukūrė ir išpildė meninio apšvietimo scenarijus, nuolat talkina ir teikia konsultacijas visiems kultūros centro skyriams, jo iniciatyva Kultūros centre įrengta garso ir vaizdo įrašų studija. Pasiūlė Kėdainių kultūros centras.

Žydronė Smulskienė, Akademijos kultūros centro direktorė – už aktyvų dalyvavimą Dotnuvos ir Gudžiūnų seniūnijų kultūrinio gyvenimo kūrimo procese, iniciatyvas organizuojant originalias ir novatoriškas veiklas vaikams ir jaunimui, tradicinių renginių propagavimą. Nepaisant kupinų iššūkių, 2020 m. jos iniciatyva kultūros centre vyko profesionaliojo meno parodos, spektakliai bei koncertai, didelį dėmesį skyrė vaikų ir jaunimo užimtumui — parengė du projektus „Atostogos zigzagais 2“ bei „Atrask save iš naujo“, kuriose vaikai ir jaunuoliai dalyvavo originaliose bei novatoriškose pažintinėse, meninėse, mokslo ir technologijų, ekologijos, sveikos gyvensenos, etnokultūrinėse, emocinio raštingumo ir kitose veiklose, kino kūrimo dirbtuvėse. Advento laikotarpiu suorganizavo „Musės Kaprizės“ konkursą, sulaukusį didžiulio vaikų ir suaugusiųjų dėmesio – žiūrovai čia tapo istorijos kūrimo dalyviais. Profesionaliai, žaismingai ir patraukliai direktorės sekamos pasakos vaikams socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje sulaukė beveik 10 000 peržiūrų, daugybės teigiamų vaikų ir jų tėvų atsiliepimų. Pasiūlė Dotnuvos seniūnija ir Akademijos kultūros centras

Nominacijos „Metų tradicijų puoselėtojas“ pretendentai:

Akademijos kultūros centras – už aktyvų etnokultūrinių tradicijų puoselėjimą – projekto „Žolinės Paberžėje“ organizavimą. Šventėje pasirodė ne tik 8 folkloro ansambliai iš Kėdainių rajono, bet ir aukšto meninio lygio folkloro kolektyvai iš 5 etnografinių regionų. Žolinių dalyviai ir lankytojai dalyvavo įvairiuose tradiciniuose kulinariniuose bei senovės amatų edukaciniuose užsiėmimuose. Lietuviškų tradicijų gausa pasižymėjo ir Rasų-Joninių šventė, kurioje buvo puoselėjamos šienavimo dalgiu, vainikų pynimo bei plukdymo, kupolės bei laužo deginimo ir kitos Joninių tradicijos. Didelis indėlis į etninę kultūrą buvo ir Akademijos kultūros centro organizuoti Sekminių pasidainavimai, tradicinių šokių akcija „Visa Lietuva šoka“, virtualios advento valandėlės, folkloro ansamblio „Seklyčia“ bei liaudiškų šokių grupių „Ainiai“ ir „Austėja“ pasirodymai. Pasiūlė Akademijos kultūros centras.

Audrius Vasiliauskas, tautodailininkas, tradicinis amatininkas, senųjų amatų puoselėtojas, mokytojas – už liaudies tradicijų, medžio skulptūros ir drožybos amato puoselėjimą rajone. Audrius Vasiliauskas rajone vienintelis technologijų mokytojas, jau 36 metus kviečiantis mokinius susidomėti medžio drožyba, išugdė ne vieną mokinį, konkursuose ir olimpiadose užimantį prizines vietas. Audrius Vasiliauskas yra sertifikuotas medžio drožybos amatininkas, aktyviai dalyvauja pleneruose, veda edukacinius užsiėmimus ir skatina domėtis bei tęsti medžio drožybos tradicinius amatus, propaguoja tautines medžio drožybos tradicijas. Audrius ruošia mokinius dalyvauti visuose rajone organizuojamuose tautodailės konkursuose bei kiekvienais metais vykstančiose moksleivių technologijų olimpiadose. Kiekvienais metais Audriaus mokiniai dalyvauja „Sidabro vainikėlio“ konkursuose. 2020 m. mokinys Nojus Rabecas rajoninėje technologijų olimpiadoje laimėjo 1 vietą ir pateko į respublikinę olimpiadą, konkurso „Sidabro vainikėlis“ respublikiniame ture mokinys Alvis Merkinykas tapo 2 vietos laimėtoju. Audrius Vasiliauskas pradėjo Tilto gatvėje esančių skulptūrų atgaivinimo, naujų sukūrimo ir poilsinės erdvės prie Smilgos upės sutvarkymo pirminius darbus. Padaryti eskizai, suburta 10 mokinių grupė. Pasiūlė Kėdainių krašto dailės draugija.

Jūratė Gudliauskienė, Krakių kultūros centro folkloro ansamblių „Smilgelė“ ir „Žiedupė“ vadovė – už etninės kultūros bei tradicijų puoselėjimą, respublikinio vaikų ir jaunimo folkloro festivalio „Ant Smilgelės krantelio“ organizavimą. 2020 m. Krakėse įvyko jau IX respublikinis folkloro festivalis, į kurį susirinko rekordinis skaičius dalyvių – 150 jaunųjų folkloro mylėtojų iš 9 kolektyvų. Atvyko svečių ne tik iš Kėdainių rajono, bet ir iš visų 5 etnografinių Lietuvos regionų – Mažosios Lietuvos (Klaipėda), Aukštaitijos (Zarasai), Žemaitijos (Mažeikiai), Dzūkijos (Kaišiadorys) ir Suvalkijos (Prienų r.). Koncertas buvo aukšto meninio lygio, nes kviestiniai kolektyvai buvo I-II kategorijų, dauguma iš jų „Aukso paukštės“ laureatai. Pasiūlė Krakių kultūros centras.

Rimantė Šilkaitienė – už etninės kultūros tradicijų puoselėjimą – vokalinio moterų ansamblio „Verdenė“ dainų autorė, Truskavos krašto metraštininkė, buities muziejaus „Seklyčia“ puoselėtoja. Pasiūlė Truskavos kultūros centras.

Virginija Čereškienė-Beviršė, Kėdainių kultūros centro senjorų liaudiškų šokių grupės „Lankesa“ ir vyresniųjų liaudiškų šokių grupės „Volungė“ vadovė – už liaudies šokio tradicijos puoselėjimą. 2020 m. surengė liaudiškų šokių kolektyvų „Lankesa“ 55-erių ir „Volungė“ 20-ties metų sukakčių paminėjimo šventes. Pasiūlė Kėdainių kultūros centras.        

Nominacijos „Už viso gyvenimo nuopelnus kultūrai“ pretendentai:

Irena Duchovska – už aktyvų ir ilgalaikį dalyvavimą kultūriniame gyvenime, reikšmingų kūrinių sukūrimą, aukštus įvertinimus ir apdovanojimus. Irena Duchovska garsina Kėdainių kraštą Lietuvoje ir užsienyje, išleido 8 eilėraščių knygas, tarp jų dvikalbę antologiją „Nuo Liaudies ir Nevėžio“. Nuo 2005 m. lenkų literatų, vertėjų ir korespondentų draugijos „Apajte“ Paryžiuje narė, nuo 2010 m. lenkų išeivijos rašytojų sąjungos Londone narė. Irena Duchovska rūpinasi lenkų mažumos etninės kultūros puoselėjimu. Ji nuo 1994 m. – LLS skyriaus „Lauda“ pirmininkė, nuo 2000 m. vadovauja Kėdainių lenkų draugijai. Aktyvi renginių organizatorė ne tik Kėdainiuose, bet ir Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Radviliškyje, Lenkijoje: lenkų kultūros dienų, literatų susitikimų, dailės plenerų, festivalių, koncertų, stovyklų ir t.t. Organizavo 18 lenkų kultūros festivalių „Zna Issy“. Jos globojamas Kėdainių krašto lenkų dainos ansamblis „Issa“ koncertavo Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje ir Čekijoje. 2000 m. Irena Duchovska apdovanota Lenkijos prezidento sidabro nuopelnų kryžiumi, 2009 m. LLS aukso medaliu, 2011 m. bendrijos „Wspolnata Polska“ Sidabro medaliu, 2014 m. Vitoldo Hulevičiaus literatūriniu apdovanojimu, 2017 m. suteiktas Kadzidlo galbės piliečio vardas. Pasiūlė Danuta Kriščiūnienė.

Marija Šepetienė – už Krakių krašto istorijos rinkimą, sisteminimą ir mokyklos muziejaus įkūrimą, tradicinių vertybių puoselėjimą ir įamžinimą. Marija nuo 1968 metų pradėjusi dirbti tuometinėje Krakių vidurinėje mokykloje, aktyviai ėmėsi šios veiklos, surinko gausybę medžiagos ne tik apie mokyklą, vienuolyną, miestelio žydų istoriją, žymius to krašto žmones, bet ir visas tuometines įstaigas, esamus ir išnykusius kaimus ir kt. Jos iniciatyva buvo pradėtos organizuoti didžiosios mokyklos šventės: vidurinės mokyklos jubiliejai, buvusio pirmojo mokytojo maestro Jono Viržonio 90-metis, pirmosios Krakių mokyklos, įkurtos Mikalojaus Daukšos 400-metis. Spaudoje parašė devyniolika apybraižų apie iškilius rajono žmones, asmenybes, kurių pristatymas skaitytojams pažadino daug gražių prisiminimų, pateikė sveikų idėjų, sektinų pavyzdžių. Marijos iniciatyva prie mokyklos buvo pradėti sodinti vardiniai ąžuolai labiausiai vertiems įamžinimo, pagerbimo žymiems mokyklos mokiniams, mokytojams. Ši tradicija tęsiama ir dabar. Marija Šepetienė ir šiuo metu yra aktyvi Krakių bendruomenės narė, siūlanti idėjas renginiams ir aktyviai dalyvaujanti beveik visose kultūrinėse veiklose. Pasiūlė Krakių kultūros centras.

Ona Mikalauskienė – už aktyvų ir ilgalaikį dalyvavimą kultūriniame gyvenime, aukštus veiklos įvertinimus ir apdovanojimus. Kėdainių kultūros centro direktorė 45 metus atidavė Kėdainių krašto kultūrai. Nuo 1976 m. pradėjo dirbti Kėdainių rajoniniuose kultūros namuose metodininke – koordinavo Kėdainių rajone veikiančių kultūros namų veiklą, organizavo, režisavo ir vedė renginius Kėdainių mieste, dalyvavo mėgėjų meno kolektyvų veikloje – šoko jaunimo šokių kolektyve, vaidino dramos kolektyve, pradėjo kurti autorines laidas. Onos Mikalauskienės sukurtos kultūrinės laidos: moterims – „Susitikimai“ (1995–2000 m.), pokalbių laidos „Tarp keturių vėjų“ (1995–2015 m.), publicistinės laidos „Atspindžiai“ (2000–2002 m. ir 2014 m.), etnokultūrinės laidos „Kėdainių krašto etninis paveldas“ ir „Šaknys“ (2012–2015 m.). 20 metų kurta laida „Tarp keturių vėjų“, kurioje įvairiomis formomis pristatyta Kėdainių krašto kultūra, 2003 m. apdovanota Lietuvos radijo ir televizijos komisijos diplomu už geriausią regioninę kultūros laidą ir 2004 m. regioninių televizijų konkurse – už geriausią pokalbių laidą. Onos Mikalauskienės iniciatyva suorganizuota pirmoji respublikinė kapelų šventė „Čiulba lakštingėlė“, surengtas teatrų festivalis „Melpomenės dovanos“, „Tradicijas ir dabartį jungiantis lietuvių kultūros festivalis „Pap/Art/is“ ir kt. Kultūros centro direktorė skiria nuolatinį dėmesį Kėdainių kultūros centro veiklos istorijai – sukurtas pirmas virtualus pristatymas, inicijuotas medžiagos rinkimas ir rankraščio parengimas leidiniui (su menotyrininku J. Jucevičiumi). Pasiūlė Kėdainių kultūros centras.

Violeta Berlėtaitė – už aktyvų ir ilgametį darbą Kėdainių rajono paminklosaugos srityje, indėlį į kultūros vertybių išsaugojimą ir prikėlimą naujam gyvenimui. Pasiūlė Kėdainių krašto muziejus.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.