Miestą įkalino nebaigtų statybų griaučiuose
Bešeimininkiai, apleisti, byrantys pastatai, nebaigtos statybos, riogsantys pusiau pastatyti namai vaiduokliai – tokių „grožybių“ galima rasti visose Lietuvos savivaldybėse. Kėdainiai – ne išimtis. Šiuo metu apleisto nekilnojamojo turto sąraše – 38 objektai. Tačiau apleisti pastatai – dar ne didžiausia problema. Dalis miesto vaizdą gadinančių pastatų, pasirodo, net į apleisto nekilnojamojo turto sąrašus įtraukti negali būti. Mat riogsantys pamatai – dar ne pastatas, o riogsoti tie pamatai gali nors ir šimtą metų, jei pamatų savininkas spėjo išsiimti neterminuotą statybų leidimą.
Pirmauja pagal nugriautus
Nors ši tema itin opi visoje Lietuvoje, Kėdainiai turi kuo pasidžiaugti. Mūsų savivaldybė yra viena iš geriausiai besitvarkančių su apleistais pastatais.
Tiesa, kaip pastebėjo savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Rytis Vieštautas, nuo tada, kai pastatas įtraukiamas į apleistų sąrašą, iki tada, kol jis nugriaunamas, praeina nemažai laiko. Reikalinga pereiti visas teisines procedūras, dėl to apleistų pastatų sąrašas patrumpėja gal ir ne taip greitai kaip norėtųsi.
Įtraukti negali
Bėda ta, kad ne visus miesto vaizdą gadinančius pastatus galima įtraukti į minėtą sąrašą.
Pasirodo, jei pastatas nebaigtas statyti ir teisiškai jis neturi pastato statuso, į apleistų pastatų sąrašą negali būti įtrauktas.
„Viena iš bėdų yra ta, kad kai kurių tokių pastatų savininkai turi statybos leidimą, kuris neturi galiojimo pabaigos. Jei galiojimo pabaiga būtų nurodyta, įprastai tokiems atvejams esant tiesiog nepratęstume statybos leidimo, savininkui būtų galima pritaikyti didesnes baudas.
Esame akligatvyje, neturime jokių priemonių išjudinti šį reikalą. Ta pati problema yra visoje Lietuvoje.
Vienintelis būdas – žemės apmokestinimas, bet tai – menkas reikalas. Teisinių būdų prispausti savininkus tiesiog nėra“, – kalbėjo miesto vyriausiasis architektas.
R. Vieštautas sakė, kad vieninteliai teisiniai būdai – apmokestinti žemės sklypą, kuriame yra nebaigta statyba, arba įdarbinti Viešosios tvarkos skyrių, kad pastarasis, liaudiškai tariant, ieškotų, prie ko čia prisikabinus.
Tarkime, atsilupus ant objekto kabančiam plakatui rašyti baudą.
Vis dėlto, R. Vieštauto manymu, tokie sprendimai laikini ir atneštų mažai naudos.
Terminuotas leidimas nepadėtų?
Kaip „Rinkos aikštei“ komentavo Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupė, ribotas statybos leidimas vargu ar padėtų savivaldybei atsikratyti nebaigtos statybos. Patirtis rodo, kad ribotas statybos leidimas sukelia daugiau problemų, nei jų galėtų išspręsti.
„Manome, kad netikslinga riboti terminą, per kurį turi būti užbaigta statinio statyba, nes anksčiau galiojęs teisinis reguliavimas, kuris numatė, kad statybą leidžiantis dokumentas (SLD) galioja 10 metų, neturėjo jokios įtakos ilgai statomo statinio problemų sprendimui.
Pasibaigus SLD galiojimui, statytojai (užsakovai) turėdavo pratęsti jo galiojimą, dėl to didėdavo administracinė našta, o nepratęsus galiojimo, statybos darbai negalėjo būti vykdomi ir statinys negalėjo būti naudojamas“, – teigia specialistai.
Darbas savivaldybei
Aplinkos ministerija, kuri yra tiesiogiai atsakinga už statybos srities politikos formavimą, visgi išeičių siūlo pirmiausia ieškoti pačios savivaldybės sprendimuose.
„Savivaldybių taryboms suteikta teisė tvirtinti tvarkymo ir švaros taisykles, už kurių pažeidimus gali būti taikomos nuobaudos.
Manome, kad savivaldybės galėtų nustatyti griežtesnius reikalavimus, įpareigojančius tvarkyti, valyti, prižiūrėti statinių estetinę išvaizdą, savivaldybių tarybų tvirtinamomis tvarkymo ir švaros taisyklėmis.
Siekiant didinti nebaigto statyti apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto savininkų atsakomybę, galėtų būti nagrinėjamos galimybės didinti baudas, tačiau jų padidinimas turėtų būti argumentuotas ir pagrįstas, atsižvelgta į Administracinio nusižengimų kodekso straipsnių taikymo dažnumą ir paskirtų sankcijų dydžio statistinę analizę“, – teigiama Aplinkos ministerijos atsakyme.
