Medikams sako „ačiū“, o dėl komentuojančiųjų jaučia svetimą gėdą
„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
rinkosaikste.lt
„Rinkos aikštei“ rašant apie situaciją Kėdainių PSPC, už viršvalandžius negautą atlygį, pervargimą ir prastą emocinę atmosferą, pasipylė nemažai pajuokiančių ir net piktdžiugiškų komentarų. Esą koks ten nuovargis sėdint ir kavą geriant, kai koridoriai tušti. Tačiau ne visi gyventojai laikosi smerkimo ir pajuokos taktikos.
Kėdainietė J. U., būtent perskaičiusi daugybę neigiamų komentarų, nusprendė pasidalinti padėka PSPC medikams.
Pandemijos metu patyrusi nemažai likimo smūgių – tiek nelemtą koronavirusą, tiek sužinojusi onkologinės ligos diagnozę – moteris nepraranda dėkingumo medikams ir ragina visus prieš piktai šiepiant dantis sustoti, ir pamąstyti.
„Būdama ilgametė Kėdainių PSPC pacientė, serganti ne viena lėtine liga, o pandemijos metu dar susirgusi koronavirusu ir onkologine liga, negaliu nereaguoti į Jūsų, mielieji, komentarus po „Rinkos aikštės“ straipsniu „Kėdainių medikai pavargo vergauti ir kęsti mobingą“.
Negi mūsų Kėdainiuose tiek daug piktų, realiai situacijos nevertinančių, veidmainių ir tik tulžį liejančių žmonių???
Skaitant Jūsų komentarus apėmė dviprasmiški jausmai: svetima gėda, liūdesys ir gailestis…
Mano ir mano gana didelės šeimos patirtis ir kontaktas su Kėdainių PSPC medikais visiškai kitoks.
Paslaugų tikrai reikėjo daug ir ypač visiems sunkiu pandeminiu metu. Ir niekada toje įstaigoje nesutikau piktų gydytojų, piktų ar arogantiškų slaugytojų ar registratorių. Priešingai – visada maloni mano gydytojos ar slaugytojos nuotolinė konsultacija, kurios metu niekada nekildavo pyktis ar nepasitenkinimas.
„Ir tik atvykus kontaktinei konsultacijai matydavau tų visada bėgančių ir jaunatviška energija trykštančių moterų akyse, pakeltose nuo kompiuterio monitoriaus ir dar telefonu rankose, nuovargį ir tylų liūdesį“.
kėdainietė J. U.
O dabar girdint, kokiais krūviais ir su kiek, tokių kaip aš, pacientų kasdien jos privalėdavo „paleliakint“, kaip jūs sakote savo komentaruose, mielieji, man tikrai darosi gėda.
Kartais man konsultacijos reikėdavo labiau emocinės savijautos pagerinimui nei konsultacijos dėl gydymo ar ištyrimo. Ir tik atvykus kontaktinei konsultacijai matydavau tų visada bėgančių ir jaunatviška energija trykštančių moterų akyse, pakeltose nuo kompiuterio monitoriaus ir dar telefonu rankose, nuovargį ir tylų liūdesį.
Paklausus „Kaip Jūs laikotės, Daktaryt? Kaip Jūsų vaikučiai?“, kartais matydavau, kaip akyse sužvilga ašara, bet visada girdėjau: ,,Ačiū. Viskas bus gerai, praeis šis laikas, sugrįšim į normalų gyvenimą ir darbą. Tik laikykimės visi kartu“.
Esu jau vyresnio amžiaus, ligota moteris, neturinti pažinčių medicinos sistemoje, bet noriu padėkoti savo šeimos gydytojai ir slaugytojai, kurioms dėkinga už visas nuotolines (net ir vėlyvais vakarais ir savaitgaliais, ir net Kūčių vakarą, kai sirgau koronavirusu) ir kontaktines konsultacijas ir pasakyti, kad man gėda dėl tulžį liejančių kitų žmonių ir aš atsiprašau, nes jie nežino ką daro…
Aš suprantu, kad situacija buvo sunki visur, bet supraskime aplinkybes. Jos buvo naujos, nežinomos ir prie jų prisitaikyt reikėjo visiems. Ir medikai, manau, kaip tik puikiai prie to prisitaikė. Gavome bent nuotolines konsultacijas visada, kada reikėjo, o pagalvokime, juk galėjo būti taip, kad nieko galėjome negauti.
Ir ko mums, Mielieji, reikia, kad suprastumėm ir vertintumėm tai, ką turime? Karo? Maro? Nes panašu, kad kovidas mūsų nepamokė…
Aš palaikau ir dėkoju medikams, nes iškeldami krūvių klausimą, jie akcentavo ne tik tų padidintų krūvių apmokėjimą, bet ir jų sumažinimą, o tai reiškia, kad jei mažesnis bus krūvis per dieną – tuo bus ilgesnis laikas vienam pacientui. Vadinasi ir konsultacija bus išsamesnė, medikai ne pikti ir ne pervargę, tad ir mums malonesni ir atidesni.
O dalį problemų tikrai galima išspręst ir telefonu, aš net dėkinga, kad po chemoterapijos kurso jausdamasi tikrai labai blogai galiu tiesiog pasikonsultuot telefonu – tai geriau nei dešimtį kilometrų vykti iki poliklinikos, laukti pilname žmonių koridoriuje savo eilės, kai net iš lovos išlipt jėgų nėra.
Ir stebiuosi jų kantrybe, kad taip ilgai kantriai tylėjo apie tai, kas mums – pacientams, dažniausiai žinantiems tik savo teises, yra nesuvokiama.
Tad dėkoju Kėdainių PSPC registratorėms, šeimos gydytojams ir slaugytojoms už tai, kad esate, už tai, ką darote kasdien, už tai, kad po tokių mūsų pacientų komentarų Jūs vis tiek kantriai dirbsite savo kilnų darbą ir mus visus gydysite.
Mieli komentatoriai, ačiū už Jūsų komentarus, nes jie pagaliau paskatino parašyti padėką mūsų krašto medikams.
Nesileiskime skaldomi ir nuteikiami vieni prieš kitus.
Ramybės, pagarbos ir taikos mums visiems.“
4 Komentarai
100 proc. pritariu J.U. išsakytoms mintims.
Didelė pagarba visiems medikams – nuo registratorės iki vyr. gydytojo.
Ačiū, kad esate ir gydote mus.
Visi Lietuvos portalai apribojo komentavimą, normaliausi portalai seniai uždraudė, net zKėdainių mugė uždraudė, bet į RA naujovės ateina kažkaip pavėluotai…
Jeigu nepatinka komentarai, tai ir nekomentuok!
Bet kažkodėl darai atvirkščiai.
Ir dar yra klausimėlis.
Kodėl RA turi beždžioniauti ir drausti komentuoti, kaip kiti bailus ir parsidavę portalai, pvz. proamerikoniškas Delfis?
Pritariu. Jau taio atsibodo tie debiliški komentarai. Sako yra etatiniai, kurie užsiima šmeižimu ir tiek.