Medžių kirtimo skandalas: kas iš tiesų meluoja?

Pradedant vykdyti kapitalinę Žemaitės gatvės rekonstrukciją, Kėdainių rajono savivaldybės administracijai teko priimti ir sprendimus dėl senų medžių iškirtimo. Kadangi visuomenė į medžių kirtimo klausimus reaguoja itin jautriai, iškart buvo aišku, kad dėl to kils daug audrų ir diskusijų.

Galima buvo numatyti ir tai, kad šis sprendimas taps puikia dingstimi viešai pasireikšti bei rajono valdžią pakritikuoti ir nuolat tai darančiai vienai vietos politikei iš opozicijos.

Tačiau šį kartą, panašu, kad jos pretenzijos ir kritika gerokai prasilenkė su realybe, tad jau ir savivaldybės vadovų kantrybės bei tolerancijos likučiai juos viešai vis auklėjančios opozicijos politikės atžvilgiu baigia išsekti. 

Gatvę remontuos kapitaliai

Visa pekla užvirė po to, kai vykdant Žemaitės gatvės kapitalinio tvarkymo darbus teko nukirsti 56 ten augusias pusamžes liepas. Beje, apie tai savo socialiniame tinkle dar prieš darbų pradžią informavo ir rajono meras Valentinas Tamulis.

Gatvėje, į kurią bus investuota daugiau kaip trečdalis milijono, iškirstos liepos bus pakeistos mažalapėmis liepomis „Green Spire“, kurios pasižymi itin dideliu atsparumu oro taršai, gerai auga saulės atokaitoje, tad yra mėgstamos gatvių projektuotojų.

Žemaitės gatvėje bus sutvarkyti šaligatviai, įrengtas LED apšvietimas, įvestos komunikacijos. Liepas nuspręsta iškirsti todėl, kad jų šaknys trukdė požeminių komunikacijų vedimui.

Dalis jų buvo jau sutrešusios ir kėlusios pavojų tiek pėstiesiems, tiek automobiliams, bet kita dalis – sveikos.

Nepaisant to, priimtas sprendimas šalinti visus medžius, nes jei būtų išpjauti tik pažeisti, o palikti sveiki, komunikacijų tiesimas būtų ženkliai pabrangęs ir atsiėjęs kur kas daugiau pinigų mokesčių mokėtojams.

Karantino laiku, kai lėšų ir taip striuka, toks sprendimas būtų padvelkęs stipria prabanga.

Teigė, kad medžiai sveiki

Jau po to, kai liepos buvo nukirstos, gyventojų sentimentais tradiciškai suskubo pasinaudoti „valstietė-žalioji“ Karolina Štelmokaitė.

„Šiandien Kėdainiuose sunaikinti net 56 vertingi ir brandūs medžiai – valstybės saugomos liepos Žemaitės gatvėje. Tai padaryta, nepaisant to, kad nuo kovo 15 iki rugpjūčio 15 d., intensyviausiu laukinių paukščių veisimosi laikotarpiu draudžiama kirsti medžius. Šias liepas mėgo varnėnai, kurie į Lietuvą parskrenda kovo mėnesį ir peri inkiluose.

Saugomų medžių naikinimui leidimus išdavė Kėdainių rajono savivaldybė.

Šių sveikų, brandžių ir valstybės saugojamų liepų išnaikint nebūtų buvę galima, jeigu savivaldybė nebūtų išdavusi leidimų tai daryti“, – savo socialinio tinklo paskyroje rašė K. Štelmokaitė, medžių kirtimą pavadinusi genocidu.

Ji visuomenei paviešino ir vaizdo medžiagą, kurioje buvo matyti nukirsti medžiai. Tiesa, dauguma – išpuvę.

Kraštiečiams ėmus komentuoti, kad išpuvusius medžius ir reikia iškirsti, vaizdo medžiaga buvo išimta ir pakeista nauja. Joje filmuojami medžiai buvo jau iš kitos pusės, o puvėkų vaizdai sėkmingai pašalinti.

Politikė netruko pakoreguoti ir pirminį tekstą apie vertingus ir brandžius medžius. Teksto dalį apie „sveikas“ liepas ji netruko pakeisti žodžių deriniu „dauguma sveikų“ liepų.

Paradoksalu, kad manipuliacijomis ir neskaidrumu nuolat Kėdainių rajono valdžią kaltinanti tarybos narė pati nesidrovėdama manipuliatyviai pakeitė savo iškomunikuotą žinutę visuomenei. „Rinkos aikštės“ paprašyta pakomentuoti, kodėl padarė tokius pakeitimus savo video ir žinutės tekste, ji agresyviai puolė į asmeniškumus, o paaiškinti, kodėl taip pasielgė, taip ir neprisiruošė.

[quote author=“Aut. past.“]Ornitologas apžiūrėjo liepas prieš kirtimą ir savo išvadoje nurodė, kad lizdai dar nesusukti ir paukščiai neperi. Kadangi šiemet pavasaris vėlavo, lizdų ir perinčių paukščių ornitologai nerado.[/quote]

Išpuvusių – bent pusė

Kaip „Rinkos aikštei“ sakė Žemaitės kvartalo medžių kirtime dalyvavęs žinomas gamtos mylėtojas ir už nuopelnus aplinkosaugai apdovanotas kraštietis Ruslanas Linevas, išpuvusių medžių ten buvo apie pusę.

„Įdomiausia, kad nuo J. Basanavičiaus gatvės pusės iki gatvės vidurio, liepos buvo kiauros. Pusė nuo pagrindinės gatvės. Ką tai reiškia? Gal galima tai sieti su dideliu eismu, užterštumu?

Nuo kitos pusės gatvės link Nevėžio – medžiai daugumoje buvo geri.

Buvo ir tokių, kur prie kelmo sveiki, o aukščiau, iš viršaus – kiauri. Bet visumoj apie pusę buvo kiauri, išpuvusiais viduriais.

Aišku, dalį medžių buvo galima išgelbėti, bet tai būtų kainavę labai didelę kainą. Po jais būtų reikėję vesti elektros tinklus, vadinasi, būtų reikėję labai giliai leisti vadinamąjį kurmį, o tai būtų labai daug kainavę.

O kaina būtų mums, mokesčių mokėtojams, paskaičiuota.

Trinkeles irgi galima virš senų šaknų dėti, bet tada reikia paaukštinimą daryti – vėl viskas keičiasi, kainuoja.

Aišku, medžių labai gaila, labai, o ypač tiems, kas su jais užaugo ar visą gyvenimą su jais nugyveno.

Juk norisi, kad miestas gražėtų, būtų jaukesnis. Viskas tvarkoma, renovuojama, tad ir medžius tenka atnaujinti, kad ir kaip senųjų būtų gaila“, – į situaciją su mažiau sentimentų ir jausmų ragino pažvelgti R. Linevas.

Ornitologai leidimą davė

Žiniasklaidą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Komunikacijos skyrius informavo, kad jokio pažeidimo Kėdainių rajono savivaldybė nepadarė. Priešingai – išsamiai patikrino visus medžius, pasitelkė į pagalbą dendrologus, ornitologus.

Pasirodo, K. Štelmokaitės viešas pareiškimas, esą medžiai iškirsti varnėnų perėjimo laiku, nieko vertas, mat paukščių ornitologai ten nerado.

„Pažeidimų dėl medžių pjovimo Jonavos aplinkos apsaugos inspekcija nenustatė.

Ornitologas apžiūrėjo liepas prieš kirtimą ir savo išvadoje nurodė, kad lizdai dar nesusukti ir paukščiai neperi.

Kadangi šiemet pavasaris vėlavo, lizdų ir perinčių paukščių ornitologai ten nerado.

Dėl varnėnų perėjimui svarbių vietų nurodyta vieną inkilą perkelti į greta esantį parko medį. Taip pat iškelti vieną naują inkilą. Inkilai perkelti“, – patikino Aplinkos apsaugos departamentas.

Jam antrino ir rajono savivaldybės administracija, kuri nurodė, kad buvo atliktas medžių svarbos paukščiams vertinimas, stebimi buvo visi 56 medžiai. Tada buvo parašyta ornitologo išvada, kurioje įvardinta, kad paukščių poilsiui ir maitinimuisi medžiai nėra naudojami ir juose nėra besiveisiančių laukinių paukščių.

Be to, savivaldybė sumokėjo 14 tūkst. 619 eurų už nukirstas liepas, o pinigai pervesti

į Aplinkos apsaugos rėmimo specialią programą ir bus panaudoti naujų želdinių įveisimui Kėdainių rajone.

[quote author=“Aut. past.“] Į politikės K. Štelmokaitės viešas pretenzijas griežtai sureagavo savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius. Panašu, kad toks „valstietės“ nuolatinis jo paties ir savivaldybės darbuotojų „ėdimas“ jau įgriso iki gyvo kaulo.[/quote]

Dar daugiau melo

Tačiau K. Štelmokaitė liko nepatenkinta ne tik liepų iškirtimu. Ji sukritikavo ir savivaldybės pasirinkimą atsodinti Žemaitės gatvėje mažalapes liepas „Green Spire“ teigdama, kad tai – dekoratyvūs medžiai, neatsparūs taršai.

„Tie medeliai niekada nebus vertingais medžiais, tai išvestiniai, dekoratyviniai medžiai, kurie trumpaamžiai ir neaugs po 40, 50 metų. Jie itin neatsparūs taršai, ypač – transporto. Jų vertė nepalyginama“, – žmones nesiliovė audrinusi politikė.

Tačiau Floridos universiteto mokslininkai kalba priešingai. Jų universiteto parengtame šio porūšio liepų aprašyme pabrėžiama, kad tai yra itin atsparios kaitrai, ligoms, kenkėjams, oro taršai, dėl to yra itin geras pasirinkimas miestuose.

Šio porūšio liepų šakos tvirtos, sunkiai lūžta – tai labai svarbu, mat po jomis veikiausiai stovės kraštiečių automobiliai, kurie audros metu lengvai nukentėtų nuo lūžtančių medžių šakų.

Šių liepų augimo greitis vidutinis, tačiau jos auga sparčiau nei kitos liepų rūšys.

Šios rūšies liepos sėkmingai auga apie 70 metų.

„Šie medžiai užauga iki 15 metrų aukščio ir 7–8 metrų pločio, yra tinkami apželdinti alėjoms, pakelėms, atsparūs užterštumui, nereiklūs dirvožemiui.

Dar prieš 2 metus tokiais medžiais buvo apželdinta ir P. Lukšio gatvė Kėdainiuose.

Žemaitės gatvėje šių liepų sodinimas numatytas dar šį rudenį, jeigu tik leis orai ir projektas vyks pagal planą“, – informavo savivaldybės administracija.

Mero patarėja Jorūnė Liutkienė taip pat atkreipė dėmesį, kad pasodintais naujais medeliais rūpintis turi ne tik seniūnija.

Gyventojai gana dažnai medelių nesaugo nuo savo augintinių, ir mieste jau atsirado vietų, kur naujai pasodinti medeliai tiesiog neatlaikė keturkojų šlapimo, kuris nudegino įsitvirtinti nespėjusių augalų šaknis.

Kantrybė išseko

Į politikės K. Štelmokaitės viešas pretenzijas griežtai sureagavo savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius. Panašu, kad toks „valstietės“ nuolatinis jo paties ir savivaldybės darbuotojų „ėdimas“ jau įgriso iki gyvo kaulo.

„Asmenys bet kurį procesą pasirenka pavadinti pagal tai, kokį efektą nori padaryti gyventojams.

Tą, kas buvo padaryta, galima pavadinti ir generaline tvarka, ir pjovimu, ir šalinimu, ir rekonstrukcija. Tačiau žodis „genocidas“ šiuo atveju pasirinktas, kad būtų skambiau.

Šios politikės nuolatinį ir nepertraukiamą aukštos kvalifikacijos specialistų viešą žeminimą aš galiu pavadinti terorizmu arba emocine prievarta, grubiu šantažu ir gal net dar skambiau.  

Dauguma gyventojų supranta, kad kai kurie procesai neišvengiami. Patys pamatė, kokios liepos išpuvusios, kai kurios laikėsi tarsi iš inercijos. Juk tai didelis pavojus patiems gyventojams ir jų turtui. Jei įvyktų nelaimė, kas už tai atsakytų? Aišku, kad visa atsakomybė tektų mums.

Noriu atkreipti dėmesį, kad atsodintos liepos nebus mažos – jos bus 20–22 centimetrų apimties 1,3 metrų aukštyje. Tai nėra suaugę medžiai, bet pakankamai dideli medžių sodinukai“, – sakė A. Kacevičius.

Iš kai kurių nupjautų liepų R. Linevas žadėjo pagaminti inkilus, o likusių medžių malkinė mediena yra perduodama Kėdainių miesto seniūnijai, kuri pagal sąrašus skirs juos socialiai remtinoms šeimoms ir pavieniams asmenims.

Liepas reikėjo šalinti

Tuo tarpu rajono meras Valentinas Tamulis po viešų K. Štelmokaitės pretenzijų sako kaltas nesijaučiantis ir kviečia pagalvoti, ar tikrai savivaldybė gali būti kalta dėl to, ką leidžia Lietuvos Respublikos įstatymai.

Maža to, jis įsitikinęs, kad liepos Žemaitės kvartale turėjo būti pjaunamos, nes kėlė tiesioginę grėsmę žmonėms.

„Žinant, kad nupjautų liepų dauguma buvo išpuvusiu vidumi, manau, kad jos ir turėjo būti pašalintos.

Akivaizdu, kad tokios būklės medžiai kėlė grėsmę ir automobilių, ir pėsčiųjų eismui. Nelaimės atveju taip pat būtų ieškoma kaltų, kas konkrečiai laiku neįvertino tokių medžių keliamos grėsmės ir jų nepašalino.

Teisiškai viskas buvo padaryta teisingai.

Tiek savivaldybės administracija, tiek aš jaučiame atsakomybę gyventojams, todėl su K. Štelmokaitės teiginiu esą „saugomi medžiai naikinami be jokios atsakomybės“ nesutinku, nes taip nėra“, – sakė V. Tamulis.