Matematikos egzamino neišlaikė daugiau kaip trečdalis abiturientų

Neatsakingai paruoštos egzamino užduotys žlugdo jaunuolius?

Eglė KUKTIENĖ

Pasigirdusi pirmoji žinia, kad matematikos egzamino neišlaikė daugiau kaip trečdalis Lietuvos abiturientų, supurtė visą Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei jai pavaldžią Nacionalinę švietimo agentūrą. Valdininkai dabar jau nori egzaminų rezultatus „peržiūrėti“, tuo tarpu švietimiečiai griebiasi už galvų – neatsakingai paruoštos mokymo programos ir pačios egzaminų užduotys žlugdo į gyvenimą įžengti vos spėjusius jaunuolius.

Tvirtinti rezultatus atsisako

Šiųmečiai abiturientai yra pirmieji, kurie lemiamus metus praleido mokydamiesi namuose arba pusiau nuotoliniu būdu. Kalbėdama apie prastus matematikos egzamino rezultatus to nevengė pabrėžti ir Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovė Rūta Krasauskienė. Tačiau akivaizdu, kad problemos yra ne tik čia.

„Iš pokalbių su specialistais, su programų rengėjais, su egzaminų vertintojais galiu pasakyti, kad tai yra sisteminė problema, – sakė ji. – Tam įtakos vienareikšmiai turėjo ir karantinas, kurio sąlygomis ir dabartiniai abiturientai mokėsi vienerius metus, bet, antra vertus, mokyklose yra nemažai problemų – tai yra tas pats moksleivių pamokų lankomumas ir moksleivių mokymosi motyvacija, ir mokytojų motyvacija. Daugybė tų sudėtinių dalių, matyt, ir sudaro visą problemos esmę.“

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė paprašė atlikti valstybinio matematikos brandos egzamino papildomą vertinimą ir jo rezultatus tvirtinti atlikus papildomą analizę.

NŠA sudarė specialią darbo grupę nustatyti, dėl kokių priežasčių abiturientai blogai išlaikė matematikos egzaminą.

Programą kritikavo jau seniai

Švietimietė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė atkreipė dėmesį, kad toli gražu ne pirmą kartą valstybinis brandos egzaminas nuskamba užduotimis, kurios neatitinka programos. Ar dėl to tikrai galima kaltinti karantiną, mokinius ir mokytojų motyvaciją?

„Jau buvo naujos programos projekto neigiamas ekspertų įvertinimas. Ar padarytos išvados?

O dabar valstybinis brandos egzaminas.

„Turi būt pagaliau sutvarkyti VBE. Nevalia taip dirbti – juk tai susiję su abiturientų ateitimi“

V. Targamadzė.

Norėčiau paklausti matematikos mokytojų, ar tikrai 19.2, 23.3 ir 27 užduotys neatitinka programos?

Jei taip, tai atsakomybę turi prisiimti NŠA direktorės pavaduotoja, kuri yra atsakinga už VBE. Juk tai nėra pirmas kartas. Turi būt pagaliau sutvarkyti VBE.

Nevalia taip dirbti – juk tai susiję su abiturientų ateitimi“, – komentavo Seimo narė.

Pats 2018 metais matematikos egzamino užduotis rengęs matematikas Dainius Dzindzalieta patvirtino, kad šiemet minėtos užduotys neatitiko programos ir tikino galintis lengvai tą įrodyti.

„Kas girdima apie matematikos egzaminą – rezultatai yra skandalingi. Juos tvirtinti net ministrė atsisako, prašo papildomos analizės. Tačiau ką ta analizė dabar duos? Analizę reikėjo atlikti ruošiant egzamino užduotis.

Ir be analizės galiu pasakyti, kad mano akys krypsta ne į mokyklas, mokytojus ar mokinius, o į egzaminų ir programų rengėjus.

Jei apie 35 proc. abiturientų neišlaikė matematikos egzamino, ministerija ir jai pavaldi NŠA turi prisiimti atsakomybę už sujauktus abiturientų pirmuosius savarankiškus gyvenimo žingsnius“, – kritikos negailėjo ir Kėdainių rajono tarybos valdančiosios frakcijos lyderė, švietimietė Nijolė Naujokienė.

Gėda švietimo politikos formuotojams

„Tokie egzamino rezultatai abiturientams sukelia didelius emocinius iššūkius, – tęsė didelę pedagoginę patirtį turinti N. Naujokienė. –  Taip pat ir mokytojams, ir tėvams. Jei taip neatsakingai ruošiamos užduotys, jei jos neatitinka programos, jei jų formuluotės neaiškios – taip tik padidinamas jauno žmogaus nepasitikėjimas valstybe.

„Gėdinga taip neatsakingai ir neprofesionaliai aukščiausio lygio švietimo specialistams organizuoti, šiuo atveju, matematikos egzamino užduotis“,

N. Naujokienė.

Daug metų pati buvau egzaminų vertintoja, ekspertavau naujai leidžiamus vadovėlius, kartu su kolege esu išleidusi ugdymo turinio programos knygą ir žinau, kad visais atvejais svarbiausia –užduoties klausimo formulavimas ir jo programos turinio atitikimas. Tai pagrindiniai dalykai, kurie priklauso nuo ministerijos, nuo užduočių ir programų rengėjų.

Gėdinga taip neatsakingai ir neprofesionaliai aukščiausio lygio švietimo specialistams organizuoti, šiuo atveju, matematikos egzamino užduotis.“

Egzaminas – tik pradžia, bėdos yra kur kas didesnės

Tačiau pirminis šokas tėra tik pradžia. Teisininkas Dominykas Vanhara atkreipia dėmesį, kad neišlaikytas matematikos egzaminas parodo visų ankstesnių švietimo reformų rezultatus ir yra aiškus signalas centrinei valdžiai, kur reikia situaciją keisti iš esmės.

„Žodis katastrofa šioje situacijoje, mano subjektyviu vertinimu, yra gerokai per švelnus.

Aš nemanau, kad didžioji dauguma šiųmetinių abiturientų užaugo sąmoningai norėdami nemokėti matematikos. Kaip ir tikrai nemanau, kad šiųmetiniai abiturientai yra kažkaip užkeiktai mažiau gabūs matematikai, nei baigę, pvz., 2017 metais, kai neišlaikiusių matematikos VBE, žurnalo „Reitingai“ duomenimis, buvo vos 5 proc.“, – sako teisininkas

ir atkreipia dėmesį į ilgalaikes prastų matematikos žinių sukeliamas problemas.

„Visų pirma, tai reiškia, kad mokesčių mokėtojų pinigai, skirti mokinius 12 metų mokinti mokykloje, buvo investuoti ne geriausiai. Švelniai tariant.

Visų antra, neturėdami net minimalių matematinių žinių ar turėdami jas minimalias, mokiniai negalės studijuoti šiuo metu rinkoje paklausiausių specialybių su didžiausiais vidutiniais atlyginimais.

IT – matematika būtina. Inžinerija – be matematikos nei žingsnio. Gamtos mokslai, medicina – matematika irgi yra reikalinga. O jei mokinys nemoka matematikos, klausimas, kaip jam einasi su fizika ar chemija?

Be matematikos lieka tik dalis socialinių mokslų ir humanitariniai mokslai. Kurie taip, irgi yra svarbūs, bet ne tiek, kad juos studijuotų visi abiturientai.

Trumpai tariant, ilgalaikėje perspektyvoje, turėsime labai daug norinčių būti valstybės tarnautojais ar fondų įsisavintojais per projektus, bet labai mažai tokių, kurie kurs realų produktą su kuo didesne pridėtine verte.

Trumpai tariant, kol visos valdžios pastangos yra skiriamos narkotikų legalizavimui, partnerystėms, Profesoriaus „įvadovinimui“, o šiais klausimais yra užimta visa Lietuvos viešoji erdvė, paraleliai vyksta procesai, kurie ilguoju laikotarpiu griaus Lietuvos ateitį. Ir niekam tai nei trupučio nerūpi“, – kirto D. Vanhara.

Kas dabar bus?

Taigi pagrindinis klausimas šiuo metu – kuo baigsis ŠMSM papildoma analizė?

„Nors rezultatai dar nepaskelbti, žinome, kad matematikos egzamino rezultatai yra blogesni nei pernai, panašūs į 2020 metų rezultatus. Negali būti kompromisų, kai kalbame apie vaikų ateitį lemiančius sprendimus.

Todėl paprašiau papildomos informacijos ir vertinimo, kad būtų  išsiaiškintos priežastys, lemiančios tokius rezultatų svyravimus. Matematikos egzamino rezultatai bus paskelbti iki liepos 12 dienos“, – sako ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Ar gali būti, kad po papildomo vertinimo neišlaikiusiųjų sumažės? Panašu, kad daliai visuomenės papildoma egzaminų rezultatų analizė būtent tuo ir kvepia.

„Kas bus toliau artimiausiu metu? Spėčiau, kad bus priimtas politinis sprendimas tyliai sumažinti praeinamo matematikos VBE balo ribą, ko dėka dalis tų neišlaikiusių abiturientų, kuriems geriau pagal tikimybių teoriją sekėsi spėlioti testo atsakymus, surinks minimalų balų skaičių, dėl ko neišlaikiusių skaičius bus dirbtinai sumažintas, o ministerija pasakys, kad taip, situacija nėra gera, bet būdavo ir blogiau…“, – svarsto D. Vanhara.

Pirmieji Kėdainių rajono abiturientų valstybinių brandos egzaminų rezultatai:
Lietuvių kalbos egzaminą laikė 226 abiturientai. Iš viso gauti šeši šimtukai: ,,Atžalyno“ gimnazijoje – 3, Šviesiojoje – 3. Egzamino neišlaikė 8 abiturientai.
Biologijos egzaminą laikė 79 abiturientai. Šviesiosios gimnazijos mokinys gavo šimtuką, neišlaikiusiųjų nėra.

Geografijos egzaminą laikė  54 abiturientai, išlaikė visi, šimtukų nėra.
Vienas moksleivis laikė (ir išlaikė) vokiečių kalbos egzaminą.