Ligoninės likimas kybo ant plauko, o sprendimų taip ir nėra

 Ligoninės likimas kybo ant plauko, o sprendimų taip ir nėra

Giedrės Minelgaitės-Dautorės/ „Rinkos aikštės “ archyvo nuotr.

Jorūnė LIUTKIENĖ

Likus kelioms dienoms iki sveikatos įstaigų pertvarkymo Kėdainių rajone plano pateikimo termino pabaigos Sveikatos apsaugos ministerijai, savivaldybėje praėjusį trečiadienį susirinko mero potvarkiu sudarytos darbo grupės nariai, kurie išklausė sveikatos priežiūros įstaigų pateiktus pasiūlymus, tačiau ar jie tenkina visas suinteresuotas puses, taip ir liko neaišku. Meras Valentinas Tamulis susirinkime su darbo grupės nariais aiškiai taip ir nesutarė, kokią gi galutinai veiklos formą po sveikatos priežiūros reformos rinksis Kėdainiai: tinklinę ar struktūrinę. Kitaip sakant, ar Kėdainių ligoninė liks stipria ligonine, ar bus sunaikinta. Į šį klausimą meras neatsakė, o viską išdiskutuoti susirinkime pristigo laiko, nes praėjus kiek daugiau kaip valandai nuo susitikimo pradžios, meras darbo grupės nariams ėmė priekaištauti dėl per ilgų diskusijų, esą jis dar yra nevalgęs ir reikia greičiau viską baigti.

Kas gins poziciją?

VšĮ Kėdainių ligoninės direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktorės pareigas Rita Kuodienė išdėstė poziciją, kad stipri ligoninė turi likti rajone. Pasak jos, čia reikia išsaugoti visas įmanomas ir reikalingas gyventojams paslaugas. Tokią viziją ji gina visuose susirinkimuose.

Tačiau kyla daug abejonių, kas ir kaip apgins šią vadovės ir kolektyvo suformuotą poziciją prieš Sveikatos apsaugos ministeriją, nes steigėja – Kėdainių rajono savivaldybė, dar nepateikė jokių pasiūlymų ir kol kas negina jokios nuomonės.

Vietoj to pasiūlymus ministerijai dėl ligoninės likimo turinčios pateikti darbo grupės nariams meras iš savo mobiliojo telefono duoda paklausyti kitų merų pasisakymų garso įrašų ir šaukiasi  dar vieno susitikimo su sveikatos apsaugos ministru, nors toks susitikimas jau buvo surengtas ir į visus klausimus atsakyta.

Susitikime atsiskleidė ir tai, kad mero nuolat viešinami jo paties susitikimai su valdančiojoje daugumoje dirbančia Seimo nare Jurgita Sejoniene iš tikrųjų, panašu, būna bevaisiai.

„Aš tikėjausi, kad ji kaip Seimo narė turės daugiau tos informacijos, bet ji neturėjo“, − guodėsi darbo grupei meras ir pridūrė, kad sveikatos apsaugos klausimais mažai tegali pagelbėti ir kitas Seimo narys, su kuriuo jis pats dažnai susitikinėja, Tomas Bičiūnas, mat socialdemokratai silpni padėti, nes yra opozicijoje.

Darbo grupės nariai susirinko išklausyti sveikatos įstaigų vadovų pasiūlymų, o meras Valentinas Tamulis vietoj konkrečių sprendimų darbo grupės nariams leido garso įrašus iš savo telefono./Jorūnės Liutkienės nuotr.

Stipri ligoninės pozicija 

Tuo tarpu laikinoji ligoninės vadovė R. Kuodienė atsisako net kalbėti apie Chirurgijos skyriaus naikinimą ar jo paslaugų mažinimą. Taip pat ji pasisako už B kategorijos Priėmimo skyrių ir už tai, kad rajone būtų Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius.    

„Chirurginis skyrius turi išlikti dar mažiausiai 10 metų“, − aiškios pozicijos laikosi R. Kuodienė.

Kur kas didesnis klausimas dėl Akušerijos ir ginekologijos skyriaus.

Planuojant ligoninės ateitį buvo įvertinta, kad gimdymų skaičius rajone drastiškai mažėja, o Akušerijos ir ginekologijos skyriaus išlaikymas kainuoja 668 tūkstančius eurų per metus. Be to, Šveicarų programa, finansuojanti šį skyrių, baigsis jau ateinančių metų balandžio 19 dieną, todėl akivaizdu, kad Ligonių kasos tokių išlaidų 200 gimdymų per metus nesiekiančiam skyriui nekompensuos.

Ligoninės vizijoje – Akušerijos skyrių pertvarkyti į Moters sveikatos centą, kuriame moterys gautų akušerio-ginekologo konsultacijas bei dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugas.

Be to, jau dabar neabejojama, kad keisis ir Greitosios pagalbos veikla, bet pavėžėjimas gimdyvėms bus užtikrintas.

Kiti du skyriai, kurie kabo ant plauko − Vaikų ir Psichoterapijos.

R. Kuodienė, įvertinusi skaičius sako, kad reiktų išlaikyti Psichoterapijos skyrių mūsų ligoninėje ir pagal bendradarbiavimo sutartis keistis ligoniais su aplinkinių rajonų sveikatos centrais.

Tai reiškia, kad mūsų rajono vaikai, jei reikėtų, būtų guldomi gydymui į Raseinių arba Jonavos ligonines. Hospitalizaciją planuojama mažinti apie 20 procentų.

Kėdainiuose vaikams liktų dienos stacionaras, o tai išspręstų visas problemas, jei vaikelis sunegaluotų.

Taip pat Kėdainių ligoninė planuoja Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių pritaikyti demencija sergantiems pacientams.

Ligoninė planuoja 2 mln. 977 tūkst. eurų investicijų infrastruktūrai ir dar 877 tūkst. 865 eurus įrangai. Dar 62 tūkst. eurų ligoninė suplanavo medikų perkvalifikavimui.

Laikinoji ligoninės vadovė R. Kuodienė atsisako net kalbėti apie Chirurgijos skyriaus naikinimą ar jo paslaugų mažinimą. Ligoninės pozicija aiški – čia turi būti teikiamos visos įmanomos
paslaugos rajono gyventojams.

Aut. past.

Problemos kaip nematomas dramblys

Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro planuose – bendradarbiavimas su Visuomenės sveiktos biuru, Kėdainių ligonine ir privačiomis PSP įstaigomis.

„Pirminė sveikatos priežiūros grandis yra svarbiausia“, − susirinkime sakė Kėdainių PSPC direktorė Audronė Rimkevičienė.

Numatytai pertvarkai reikia investicijų į infrastruktūrą. Vadovės suskaičiavo, kad tam reikės 1 mln. 634 tūkst. 958 eurų ir įrangos už 875 tūkst. 70 eurų. Pagerės sąlygos ir kokybė.

Viską išdiskutuoti susirinkime pristigo laiko, nes praėjus kiek daugiau kaip valandai nuo susitikimo pradžios, meras darbo grupės nariams ėmė priekaištauti dėl per ilgų diskusijų, esą jis dar yra nevalgęs ir reikia greičiau viską baigti.

Aut. past.

Žmonėms sunku susigaudyti sveikatos priežiūros koridoriuose

Dėl Kėdainių PSPC ir ligoninės likimo pasiūlymus Sveikatos pasaugos ministerijai turinčios parengti darbo grupės nariai medikai merui, kaip ir kituose susirinkimuose, kėlė tuos pačius klausimus ir išsakė tuos pačius iki skausmo žinomus faktus: trūksta medikų, jauni medikai nesirenka darbo provincijoje, per dideli darbo krūviai ir maži atlyginimai. Ir taip pat ne primą kartą vardijo ir vardijo geruosius kitų rajonų pavyzdžius, taikomus medikams išlaikyti ir jiems pritraukti, vardijo ir galimus sprendimus.

Kol kas rimtų žingsnių šioje srityje, panašu, net neplanuojama daryti.

Ir vis aiškiau darosi, kad rajono žmonėms reikia dar daugiau socialinių paslaugų – ir mieste, ir kaime, ir namuose, ir ligoninėje, nes seni vieniši apleisti žmonės be pagalbos sunkiai besusigaudo sveikatos priežiūros įstaigų koridoriuose. 

Kitą penktadienį jau turės būti pateikti siūlymai Sveikatos apsaugos ministerijai dėl Kėdainių rajono gydymo įstaigų pertvarkos, tačiau kokie jie bus, po trečiadienį vykusio darbo grupės pasitarimo, kuriame ir turėjo būti suformuluoti minėti siūlymai, taip ir liko neaišku.

5 Komentarai

  • Rusu laikais guldydavo ligonius i ligonine.tuščios nebūdavo.o ir gyd.ir med.seseliu pilna .o dabar. Niekas niekas neguldo. Liepe namuose ligonine turėti.tik kažin kaip ta ligoni namuose kankinti juk namiškei ne medikai .ir medicininiu reikmenų nera.o nori kad ligonines neuždarytu. Guldykit ligonius One namo varykit sunkius ligonius

  • TAMULIS žmogus paprastas, jam pavalgyt, išgert….px ta ligoninė ir tie Kėdainiai.

  • o kam išlaikyti tiek tuščiu patalpų? po 10m norit išeiti į pensiją? tada uzdaryti?:) dirbat tik iki 16 val…ir taip nuostolinga …reanimacija , chirurginis turi būti ten kur profai,o ne šaltkalviai..

  • O kuris tavo nuomone geras meras buvo? Idomu suzinoti

  • Naxui iš vis reikalinga ?!!!!

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video