„Lifosos“ vadovybė glaudžiai bendradarbiauja su atsakingomis šalies institucijomis
Giedrės Minelgaitės-Dautorės/„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Siekiama rasti ilgalaikį sprendimą, kuris leistų tęsti įmonės veiklą
Indrė Mažeikienė, AB „Lifosa“ viešųjų ryšių specialistė
Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ pranešė stabdanti veiklą kasmetiniam planiniam gamyklos remontui atlikti. „Lifosa“ yra viena didžiausių trąšų gamintojų Europoje. 2021 m. pasaulinio lygio gamykloje buvo pagaminta daugiau kaip 1 mln. tonų trąšų ir gyvūnams skirtų pašarinių produktų, iš kurių 92 proc. buvo eksportuota į įvairias pasaulio šalis. Įmonės veiklos atnaujinimo data šiuo metu dar nėra patvirtinta.
„Esame atsakingi darbdaviai, reikšmingai prisidedantys prie Lietuvos ekonomikos, ir savo prioritetu laikome veiksmingą ir saugią gamyklos veiklą, investicijas į darbo vietas ir bendruomenę. Akivaizdu, kad pastarieji metai buvo vieni sudėtingiausių „Lifosos“ istorijoje. Dabartinėmis sąlygomis įmonė nepajėgia vykdyti efektyvios ir sėkmingos veiklos – gaminti kokybiškus gaminius, atsiskaityti su tiekėjais ir aptarnauti klientus. Vis dėlto, „Lifosos“ vadovybė glaudžiai bendradarbiauja su atsakingomis šalies institucijomis siekdama rasti ilgalaikį sprendimą, kuris leistų ir tęsti veiklą, ir užtikrinti sankcijų laikymąsi“, – sako Andrijus Savčukas, AB „Lifosa“ generalinis direktorius.
„Lifosai“ vadovauja ta pati vadovų komanda, kuri yra atsakinga už grupės veiklą visoje Europoje. Belgijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje efektyviai vykdome veiklą, kuri visiškai atitinka ES sankcijų politiką.
Aut. past.
Pastaraisiais metais bendrovės veikla buvo keliskart neplanuotai stabdoma. Pasak „Lifosos“ vadovo, gamykla patyrė didelių tiekimo grandinės sutrikimų, žaliavų trūkumą ir turėjo ribotas galimybes naudotis finansais.
Taigi bendrovei buvo sudėtinga atsiskaityti su tiekėjais ir priimti mokėjimus iš klientų visame pasaulyje. Tai lėmė, kad „Lifosos“ trąšų pasiūla pasaulinei rinkai 2022 m. sumažėjo kone 70 proc., o apribojus veiklą praėjusiais metais, įmonė veikia nuostolingai.
Bendrovės vadovybė pažymi, kad dabartinėmis sąlygomis įmonės veikla įžengia į kritinį laikotarpį, kuomet siekiama užtikrinti saugią „Lifosos“ veiklą ir ateities finansinį gyvybingumą. Vadovybė ir darbuotojai ir toliau didžiausią dėmesį skiria rasti veiksmingam, sankcijas atitinkančiam sprendimui, kuris leistų saugiai atnaujinti įmonės veiklą bei, bendradarbiaujant su Lietuvos valdžia, užtikrinti „Lifosos“ ateitį.
Neseniai vykusio Seimo Ekonomikos komiteto posėdžio metu bendrovės generalinis direktorius pateikė pasiūlymus, kaip būtų galima pakeisti dabartinį verslo administravimo modelį, kad bendrovė galėtų laisvai veikti ir kartu būtų užtikrintas sankcijų laikymasis.
„Lifosai“ vadovauja ta pati vadovų komanda, kuri yra atsakinga už grupės veiklą visoje Europoje. Belgijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje efektyviai vykdome veiklą, kuri visiškai atitinka ES sankcijų politiką. Per pastaruosius metus Europos Sąjungos licencijuotas nepriklausomas auditorius sėkmingai atliko atitikties sankcijoms auditą mūsų gamykloje Antverpene, Belgijoje“, – sako Marcas Hechleris, bendrovės „EuroChem Europe“ vadovas, AB „Lifosa“ valdybos pirmininkas.
Apie „Lifosą“
AB „Lifosa“ yra viena didžiausių trąšų gamintojų Europoje, galinti pagaminti daugiau kaip 1 mln. tonų mineralinių trąšų per metus. Bendrovė buvo įkurta 1959 m., vykdyti veiklą pradėjo 1963 m. 2000 m. gamykla buvo arti bankroto ribos – jos metiniai nuostoliai siekė 15 mln. JAV dolerių, o skolos – 60 mln. eurų. 2002 m. „EuroChem“ įsigijo „Lifosą“ iš „Cargill Holdings Denmark“ ApS (dabar – „The Mosaic Company“) ir kitų akcininkų. Nuo to laiko „EuroChem“ į „Lifosą“ investavo daugiau kaip 300 mln. eurų, kad įmonė veiktų pelningai ir būtų viena didžiausių ir moderniausių fosfatinių ir kompleksinių trąšų gamintojų Europoje.
5 Komentarai
Faktas tas, kad jei ne blogieji rusai, tas fabrikėlis seniausiai būtu tinkams tik siaubo filmų filmavimui.
Petrai, gal vaziuok i savo geraja rasija ir tenais gyvenk, juk ten taip gera!
Faktas tas, kad esi lochas- komentatorius!
Teisingai Petras paraše,jei nu rusai čia būtų toks likimas kaip biochemijos
Atvažiavo iš Leningrado geologai,gruntą tyrė gamyklai,kamino statybai.Paskui valdžia sumąstė dar ir sieninių pertvarų iš fosfogipso gamyklą tarp bio ir chemijos įterpti.Iš tos,aišku,šubertas gavosi,nes ir pertvaros dėl fluoro kokios tai minkštos išeidavo ,ir dulkėtumas ceche bene 40 kartų normą viršijo.Na ,o biochemija žyvatavo,pašarines mieles ar ką ten gamino.Ai,bene dar ir furfurolą iš medžio drožlių spaudė ir,,durpių“kalną augino.Buvo rajone bobučių,taip jomis ,,pagerinusių“savo daržiukus.Buvo žmonėms darbas,pragyvenimas ir viskas dingo pražuvo…Ir taip kaip toje poemoje,,ant lauko pliko tik du kaminai ir griuvėsių baidyklės stūksoti teliko“.