Lietuvos verslas neatranda Kėdainių

Per pastaruosius ketverius metus Kėdainių rajonas prarado patrauklumą verslininkams ir investuotojams. Rajono patrauklumo verslui ir investicijoms rodikliai smigo į gilią duobę.

Nors meras Saulius Grinkevičius be perstojo giriasi savo gerais darbais ir bando įtikinėti, kad Kėdainiuose situacija keičiasi į gera, skaičiai ir statistika rodo visiškai kitokius faktus.

Iš 1 vietos nukrito į 19

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) kasmet atliekamo tyrimo „Lietuvos savivaldybių indeksas“ duomenimis, 2014 metais Kėdainių rajonas mažųjų savivaldybių sąraše užėmė pirmąją vietą pagal patrauklumą investuotojams.

Tuo tarpu 2018 metais atlikus tą patį tyrimą paaiškėjo, kad Kėdainių nebeliko net pirmajame dešimtuke. Pagal patrauklumą investuotojams mūsų rajonas smigo į 19 vietą.  

Šis rodiklis nusako savivaldybės gebėjimus pritraukti vietinius ir užsienio investuotojus, taip pat viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą.

Akivaizdu, kad ankstesniųjų kadencijų savivaldybės vadovai sugebėjo palaikyti naudingesnius rajonui santykius su verslininkais, pritraukdami į rajoną kur kas daugiau privačių investicijų.

[quote author=“Aut. past.“]Skaičiai byloja, kad Kėdainių rajone gerokai sumažėjo ir užsienio investicijos. Per 2016–2017 metus šis skaičius nukrito daugiau nei dvigubai – nuo 6 tūkst. 573 eurų iki 2 tūkst. 879 eurų vienam gyventojui.[/quote]

Tuo metu Kėdainiuose už verslininkų pinigus buvo pastatyta miesto arena, moderni autobusų stotis, krematoriumas, čia atėjo tokie investuotojai kaip „Sacret“, „Scandagra“, „Kauno grūdai“, „Rivona“. O ką jau kalbėti apie tai, kad tuomet buvo gautos investicijos ir sutvarkyta bei verslui paruošta visa LEZ‘o infrastruktūra.

Tuo tarpu šios kadencijos valdantieji tuo pasigirti toli gražu negali.

Viską pasako skaičiai

Tačiau galima ir nevardinti per vieną ar kitą laikotarpį Kėdainiuose atsiradusių naujų objektų. Pakanka žvilgtelėti į skaičius ir situacija – kaip ant delno.

O skaičiai byloja, kad Kėdainių rajone gerokai sumažėjo ir užsienio investicijos.

Per 2016–2017 metus šis skaičius nukrito daugiau nei dvigubai – nuo 6 tūkst. 573 eurų iki 2 tūkst. 879 eurų vienam gyventojui.  

„Nors Kėdainiai galėjo pasigirti tuo, kad čia buvo daugiausia tiesioginių užsienio investicijų, tačiau ir šis skaičius krito žemyn“, – rašoma LLRI 2018 metų ataskaitoje.

Biudžeto lėšų naudojimo skaidrumas ir tikslingumas

Kėdainių rajono savivaldybėje jau gerokai prastesnė situacija ir pagal turimų biudžeto lėšų naudojimo skaidrumą ir tikslingumą.

Pagal šį rodiklį Kėdainiai per pastaruosius ketverius metus iš 4 vietos nukrito į 9 vietą.  

Gali būti, kad šiais metais Kėdainiai pagal turimo biudžeto lėšų naudojimo skaidrumo ir tikslingumo rodiklį gali dar labiau kristi žemyn, nes mūsų rajono savivaldybė yra vienintelė  Lietuvoje, kuri, pažeisdama Lietuvos Respublikos įstatymus iki šiol nesvarsto ir netvirtina 2019 metų biudžeto.

Tokie keisti mero S. Grinkevičiaus sprendimai rajono gyventojams kelia nemažai įtarimų dėl būsimo biudžeto skaidrumo.

Kėdainiuose verslas susiduria su kliūtimis

Tuo tarpu banko „Citadelė“ kasmet atliekamas tyrimas, kuriuo kiekviename šalies rajone nustatomas verslo laisvės indeksas ir sudaromas verslo kliūčių žemėlapis, šiemet taip pat yra labai nepalankus Kėdainiams ir signalizuoja apie rimtas problemas.

Bankui atlikus tyrimą paaiškėjo, kad per pastaruosius metus Kėdainiuose stipriai suprastėjo verslo situacija.

Pagal verslo laisvės indeksą Kauno apskrities savivaldybių sąraše Kėdainiai atsidūrė paskutinėje vietoje.

[quote author=“Aut. past.“]Per pastaruosius metus Kėdainiuose stipriai suprastėjo verslo situacija. Pagal verslo laisvės indeksą Kauno apskrities savivaldybių sąraše Kėdainiai atsidūrė paskutinėje vietoje. Kėdainių verslo laisvės indeksas nukrito net 20 procentų.[/quote]

Kėdainių verslo laisvės indeksas nukrito net 20 procentų.

Pavyzdys – kaimynai

Tuo tarpu kaimyninė Jonavos savivaldybė šovė aukštyn net 30 procentų ir atsidūrė šalies lyderių sąraše.

Jonavoje tam įtakos turėjo verslo asociacijų verslo aplinkos vertinimas ir naujai įsikūrusių verslo įmonių kiekis.

O Kėdainiai, deja, tuo pasigirti negali.

Greičiau atvirkščiai – reikia pripažinti, kad mero S. Grinkevičiaus komanda, į valdžią atėjusi su šūkiu „laisvi Kėdainiai“, labiausiai iš visų Kauno apskrities savivaldybių verslui sumažino žadėtą laisvę.  

Kėdainiai negali pasigirti ir investicijų į LEZ‘ą pritraukimu.

Jeigu kaimyninis Kauno LEZ‘as per kelerius metus sugebėjo prisikviesti daugybę investuotojų ir jau net nebeišsitenka savo teritorijoje, tai Kėdainių LEZ‘as merdi iki šiol.  

Kokius darbus nori pabaigti?

Šiuo metu S. Grinkevičius aktyviai vykdydamas rinkimų kampaniją prašo už jį balsuoti, kad galėtų pabaigti jau pradėtus darbus. Deja, visiškai neaišku, kokius konkrečius darbus jis norėtų pabaigti.

Panašu, kad per jo kadenciją pagrindinius įgyvendintus darbus sudaro tik tie, kuriuos buvo suplanavusi ir kuriems net techninius projektus buvo parengusi ir finansavimą jiems numačiusi ankstesnioji valdžia.

Mano nuomone, S. Grinkevičiui tiesiog pasisekė, kad jam teliko užbaigti jo pirmtakų pradėtus darbus, kuriems buvo net ir numatyti finansavimo šaltiniai bei pinigai, o vienas iš svarbesnių projektų, kurį jo komanda pati padarė nuo pradžios iki pabaigos – Vytauto parko rekonstrukcija.

O kiek „paveldėtų“ projektų per ketverius metus dabartinė rajono valdžia nesugebėjo įgyvendinti, kažin ar bereikia priminti.

[quote author=“K. Kasparavičė“]Mano nuomone, S. Grinkevičiui tiesiog pasisekė, kad jam teliko užbaigti jo pirmtakų pradėtus darbus, kuriems buvo net ir numatyti finansavimo šaltiniai bei pinigai, o vienas iš svarbesnių projektų, kurį jo komanda pati padarė nuo pradžios iki pabaigos – Vytauto parko rekonstrukcija.[/quote]

Iki šiol Kultūros centras nerenovuotas, Šviesioji gimnazija neturi priestato, stadiono rekonstrukcija nepabaigta, o visiems šiems objektams pinigai buvo skirti. Tik dvejus metus iš eilės S. Grinkevičiaus komanda nesugebėjo jų laiku panaudoti, todėl teko grąžinti valstybei, kuri juos perskirstė kitiems rajonams.

O ką jau kalbėti apie tai, kad šiemet rajono valdžia neatliko namų darbų, kad į rajoną pritrauktų valstybės investicijų lėšas infrastruktūriniams projektams. Kiek pavyko sužinoti, šiemet Kėdainių rajonas gaus pinigų tik stadiono rekonstrukcijos dalies darbų tęsimui.

Ką pabaigs?

Taigi, kokius darbus S. Grinkevičius nori pabaigti?

Gali būti, kad kalbama apie ketinimus pabaigti maždaug 700 tūkst. eurų brangumo paplūdimio prie Nevėžio įrengimą.

Bet ir šiuo atveju neaišku, kodėl tų darbų negalėtų pabaigti nauja komanda, kuri galbūt šiuos pinigus net panaudotų taupiau ir racionaliau, kad jų naudą jaustų kiekvienas žmogus.

Tokia, kuri sugebėtų palaikyti dalykiškus ir naudingus santykius su Lietuvos bei užsienio investuotojais ir kurtų šiame rajone palankias sąlygas verslui, o savivaldybės biudžeto lėšas naudotų ūkiškai, racionaliai, skaidriai ir tikslingai.

Mano manymu, savivaldybės vadovų uždarumas ir neslepiama arogancija atliko savo juodą darbą, todėl verslininkai savo veiklai žvalgosi teritorijų kituose rajonuose.

Tiesa, šiuo metu meras savo populiarumo skyles bando užlopyti į kairę ir dešinę švaistydamas rinkimų pažadus, tarsi Kėdainių biudžetas būtų ne biudžetas, o stebuklingas gausybės ragas.

Tik kol kas tas „ragas“ yra labai slaptas – mat, kaip jau minėta, biudžetas šiuo metu nei svarstomas, nei tvirtinamas. O jeigu būtų svarstomas ir tvirtinamas, tai meras vėl turėtų vargti ir atsakinėti į klausimą „iš kur paimsite pinigų“? O kai biudžeto nėra, tai ir atsakinėti į tokius nepatogius rinkėjų klausimus nereikia.

O be to, mažinant rajono investicinį patrauklumą biudžetas neturi jokių stebuklingų galimybių didėti.