Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija Kėdainiuose ieško savanorių
Visai neseniai Kėdainiuose buvo atidarytas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos humanitarinis punktas. Humanitarinis punktas įsikūrė miesto seniūnijos pastate, S. Jaugelio-Telegos g. 2. Nors Raudonojo Kryžiaus veikla Kėdainiuose vykdoma jau kurį laiką, savanorių reikia daugiau, o ir veiklos čia yra įvairiausios – nuo pagalbos senjorams iki pirmosios pagalbos ir civilinės saugos mokymų.
Penkiese lanko senjorus, du dirba humanitariniame punkte
LRK Kauno regioninio skyriaus vadovė mūsų kraštietė Skaistė Čiurlytė-Danilevičienė sakė, kad Kėdainiuose naujai atsidariusiame humanitariniame punkte dirba du savanoriai, o dar penki savanoriai lanko senjorus.
Tačiau Raudonasis Kryžius turi daugiau programų, o kiekvienai jų reikia ir daugiau savanorių. Tai ir vienišų senjorų priežiūra, ir pagalba neįgaliems žmonėms ir jų šeimoms, mokymas teikti pirmąją pagalbą, taip pat humanitarinė pagalba pažeidžiamiausiems žmonėms Lietuvoje, pagalba pabėgėliams, prieglobsčio prašytojams bei migrantams, jaunimo pilietiškumo ugdymas ir įtraukimas į savanoriškas veiklas.
„Kiekvienas žmogus yra linkęs vis į kitokią sritį. Civilinėje saugoje dažniau save atranda vyrai savanoriai, kitiems labiau sekasi bendrauti su senjorais, dar kiti dirba su jaunimu.
Kėdainiuose yra tikrai labai aktyvus jaunimas, linkęs į savanoriškas veiklas, o tai labai džiugina“, – sakė S. Čiurlytė-Danilevičienė.
Savanorius pirmiausia apmoko
Savanoriauti gali daugelis. Tiesa, Raudonojo Kryžiaus organizacija, priimdama į savo gretas savanorių, rūpinasi ir tinkamu jų paruošimu, taigi bent jau vieną mėnesį savanoriu tapęs žmogus turi įveikti nemažai apmokymų, kurie, šiaip ar taip, trunka visos savanorystės metu.
„Kaune turime du kartus per savaitę susitikimus, Kėdainiuose, jei bus norinčių greičiau pradėti savo savanorystės kelią, galima ir nuotoliniu būdu organizuoti susitikimus.
Savanoriui paskiriamas koordinatorius ir tada prasideda mokymai. Yra tikrai daug jautrių temų, ypatingai kalbant apie senjorus, kurie turi ir sveikatos problemų. Nepaliekame savanorio vieno, ypatingai jei susiduriama su demencija, suicidinėmis mintimis ar kitais itin sudėtingais išbandymais.
Civilinės saugos srityje taip pat yra daug ko išmokti. Raudonasis Kryžius bendradarbiauja su Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnais, programa yra patvirtinta būtent jų, savanoriai sulaukia mokymų, koordinatoriai mokymuose būna kartu. Pirmosios pagalbos mokymai yra dar platesni, reikalaujantys daug praktinių įgūdžių.
Tik tada, kai savanoris jaučiasi gana savarankiškas, jis jau gali eiti į visuomenę ir savanoriauti“, – pasakojo pašnekovė.
Tiesa, kadangi Raudonasis Kryžius dirba su pažeidžiamiausiomis visuomenės grupėmis, būsimas savanoris turi pateikti pažymą, kad nėra teistas.
„Mūsų savanoriai turi galimybę nemokamai naudotis psichologų konsultacijomis, tiek asmeniniais klausimais, tiek susijusiais su savanoryste. Turime daug tarpusavio susitikimų, švenčių, kuriame bendrystės jausmą, norime, kad savanoriai jaustųsi gerai, patogiai, saugūs ir laimingi – taip jie gali geriausiai padėti ir kitiems“, – sako S. Čiurlytė-Danilevičienė.
Tik tada, kai savanoris jaučiasi gana savarankiškas, jis jau gali eiti į visuomenę ir savanoriauti.
S. Čiurlytė-Danilevičienė
Pagalbos esmė: padėti oriai
Pašnekovė pridūrė, kad Raudonojo Kryžiaus organizacijos pagrindinis tikslas yra padėti žmogui taip, kad priimdamas pagalbą žmogus galėtų išlikti orus.
Visi, kurie gyvenime kažko iš kažkieno prašė, žino, kad tai nėra lengvas dalykas. Duoti yra lengviau, nei imti, o imti, kai neturi kitos išeities, yra dažnai sumenkinanti patirtis, kuri stipriai paveikia žmogaus savivertę.
Dėl to šios organizacijos savanoriai visada pasiruošę suteikti pagalbą, tačiau stengiasi, kad ta pagalba ateitų tokia forma, kad kuo mažiau neigiamai paveiktų prašantįjį.
„Humanitarinis punktas yra ta vieta, kurioje galime greitai atliepti žmogaus poreikius krizinėje situacijoje.
Anksčiau atvažiuodavome iš Kauno, dabar kėdainiečiams bus viskas greičiau ir paprasčiau.
Kalba eina apie tokias situacijas, kaip atleido iš darbo, pašalpa suvėlavo, mama su vaikais iš namų išvyta, sudegė namai ar bet kokia kita kritinė situacija, kai reikia pagalbos čia ir dabar.
Kol įsijungia valstybinis pagalbos mechanizmas, praeina kažkiek laiko, tad mūsų organizacija būtent ir uždengia savo pagalba tą laiką, kol žmogus sulaukia valstybinės paramos.
Nėra jokios biurokratijos, čia ir dabar žmogus gauna paramą. Higienos reikmenys, maistas, drabužiai, jei reikia, išduodame prekybos tinklo korteles, kai žmogus gali pats eiti nusipirkti, ko jam reikia“, – pasakojo S. Čiurlytė-Danilevičienė.
Be abejo, ji pridūrė, kad organizacija turi saugiklius, kaip užtikrinti, kad žmonės nepiktnaudžiautų teikiama pagalba.
„Taip pat padedame ir susitvarkyti su situacijomis, nes kartais žmonės būna šoko būsenos, kartais nežino, ką ir kaip daryti, nežino, kur kreiptis. Mes nukreipiame, padedame, jei reikia, palydime, patarpininkaujame, kad žmogui, ištiktam krizės, būtų kuo paprasčiau.
Mūsų misija yra įgalinti žmogų net ir sunkiose gyvenimo situacijose. Žmogus, net ir ištikus krizei, gali pats nuspręsti, ko jam reikia, gali pats nusipirkti maisto ir reikalingų dalykų.
Visada siekiame, kad pas mus atėjęs žmogus išeitų jausdamasis tvirtai“, – sako LRK Kauno regioninio skyriaus vadovė.
Kaip galima tapti savanoriu?
- Interneto svetainėje https://redcross.lt užpildant savanorystės formą.
- Paskambinus telefono numeriu 111.
Kaip paprašyti pagalbos?
- Paskambinus telefono numeriu 111.
- Atėjus į Raudonojo Kryžiaus humanitarinį punktą, adresu S. Jaugelio-Telegos g. 2, Kėdainių miesto seniūnijos patalpose. Darbo laikas: pirmadieniais ir trečiadieniais 9.00–12.00 val.
SVARBU! Raudonasis Kryžius NEPRIIMA paramos daiktais ar maistu, nes fiziškai nėra vietos viskam sandėliuoti.
Prireikus skubios pagalbos daiktais, organizacija kreipiasi į visuomenę konkrečiu atveju.