Lesinti vandens paukščius – dar anksti
Miestelėnams puikiai žinoma pastovi gulbių bei ančių žiemojimo vieta Kėdainiuose – per miesto centrą tekančiame Nevėžyje, ties pėsčiųjų tiltu. Praėjusią savaitę paukščiai jau pradėjo būriuotis, o geraširdžiai žmonės ne tik jais grožisi, bet ir maitina. Gamtos žinovai sako, kad toks neatsakingas elgesys labai kenkia – norėdami padėti žmonės pridaro dar daugiau žalos.
Maitinti negalima
Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės ir žūklės žinovė Birutė Morkūnienė tokio žmonių geranoriškumo ne tik nelinkusi girti, bet ir vertina labai neigiamai.
„Jei žmonės nori pasigėrėti paukščiais, tai mielai prašom, bet jų šerti, kol nėra sniego ir vanduo neužšalęs, tikrai nereikia. Galima ateiti, pasigrožėti ir nueiti. Juk žiemos nebūna dabar labai šaltos. Žiemoti likusių paukščių besaikis maitinimas labai greitai gali atsigręžti prieš juos pačius. Reikia kuo mažiau kištis į natūralius gamtos procesus. Juk gulbės ar antys ne vištos, kad jas turėtume nuolat maitinti“, – nesupratingiems žmonėms bando išaiškinti specialistė.
Naikina instinktą
Morkūnienė sako, jog žmonių geraširdiškumas atsisuka prieš pačius paukščius. Per anksti pradėjus maitinti jiems padaroma žala.
„Gamta yra išmokiusi juos susirasti maisto, o rudenį vedami instinkto paukščiai turi išskristi žiemoti į šiltesnius kraštus. Tačiau nuolat paukščius lesinantys žmonės ne tik atpratina juos rūpintis savimi, bet ir sunaikina jų instinktą, verčiantį rudenį palikti Lietuvą, o vasarą sugrįžti, todėl antys ir gulbės tampa savotiškomis žmonių išlaikytinėmis“, – aiškina B. Morkūnienė.
Galima ir pribaigti
Žinovė sako, kad ypač pavojinga paukščius maitinti juoda duona ir didesnį kiekį druskos turinčiais gaminiais. Gulbėms ir antims negalima duoti pasenusių, supelijusių, parazitų pakenktų maisto produktų.
„Tai galima ne tik susargdinti paukštį, bet netgi jį pribaigti. Ar mes to norime? Aš esu įsitikinusi, kad nė vienas, kuris ateina pasigrožėti šiais gamtos sutvėrimais, to daryti nenori“, – karčią realybę atskleidžia B. Morkūnienė.
Maisto susiranda
Ji sako, jog atsakingi specialistai žino, kada bus reikalinga pagalba paukščiams ir, jei reikės, ji bus suteikta. Pasak B. Morkūnienės, svarbiausia atsiminti, kad negalima pradėti lesinti paukščių per anksti. Kol dar vandens telkinys neužšalęs, tol paukščiai ir patys gali susirasti maisto: paneria ir susiranda vandens augalų.
Pradėjus šerti per anksti rizikuojama paukštį užlaikyti, šis pripranta prie maisto ir po šaltos nakties gali prišalti. Tada jis tampa atviru grobiu plėšrūnams, arba nugaišta dėl nuovargio ar alkio.
Artėja šaltukas
„Jau šį savaitgalį sinoptikai žada šaltuką. Tad kai kuriuose stovinčiuose vandens telkiniuose jau gali pasirodyti ir ledukas. Vos tik pasirodo tas ledukas, pasipila pranešimai apie įšalusius paukščius. Kviečiant pagalbą dėl įšalusių paukščių reikia įsitikinti, ar jie prišalo, nes dažnai įtarimai nepasitvirtina. Todėl reikia įvertinti, ar sparnuotis tikrai pavojuje.
Jeigu paukštis prišalęs – jis dažnai blaškosi. Jei neprišalęs – dažniau ramiai tupi, laukia arba snaudžia snapą pakišęs po sparnu. Reikia pamėginti tokį paukštį pabaidyti. Tai parodys, ar jis iš tiesų negali atsiplėšti nuo ledo. Na, o nuolatinėje paukščių žiemojimo vietoje prie tilto prišalimas paukščiams dar negrės tikrai ilgai“, – patikino žinovė.
