Leidom sau pamatyti praeitį ir ateitį
Paminėtas solidus 170-asis žymios mūsų krašto asmenybės M. Katkaus jubiliejus.
Jorūnė LIUTKIENĖ
Saujelės tautinei kultūrai ir krašto istorijai ištikimų žmonių sielose praeitą penktadienį surengta šventė. Jie atidavė pagarbą asmenybei. Pašoko. Padainavo. Atšventė gimtadienį. Solidų žymios asmenybės M. Katkaus jubiliejų įprasmino, pirmiausia, skaitomi jo paties tekstai, gilesnis požiūris į šį asmenį dabarties kontekste ir visiškai netikėta – moderni papročių interpretacija.
Šį kartą visus etnografiją, kultūrą, istoriją mylinčius ir asmenybes gerbiančius žmones sutelkė kraštiečio Mikalojaus Katkaus 170-osios gimimo metinės. ,,Žmogus gyvas tol, kol jo atminimą pamena ir saugo kiti“, − paprastą tiesą dar kartą pačioje renginio pradžioje pakartojo etnografė, tautosakininkė Gražina Kadžytė.
Prozininkas, etnografas, liaudies švietėjas, draudžiamos spaudos platintojas, visuomenės veikėjas, pirmasis diplomuotas Lietuvos agronomas aktyviai gyveno ir kūrė mūsų krašte Ažytėnuose.
Įvairiapusiška asmenybė
Norint susidaryti išsamesnį vaizdą apie M. Katkų kaip žmogų, reikėtų pažvelgti į jo aktyvią veiklą, darbus pedagogikos, publicistikos, švietimo, net tautosakos ir gimtosios kalbos turtinimo srityje.
M. Katkus iškyla prieš mus kaip griežtas, principingas demokratas, pažangus kultūrininkas, tiesaus ir atkaklaus būdo žmogus, kurio būdingiausias charakterio bruožas − „pasiryžimas žūtbūt rasti savo teisybę“.
Rankraščiai suteikia galimybę vertinti M. Katkų kaip memuarų autorių, tautosakos rinkėją ir publicistą. Tačiau įdomiausias ir vertingiausias etnografinis literatūrinis kūrinys, savo turiniu beveik prilygstantis K. Donelaičio raštams – „Balanos gadynė“.
Plunksnos M. Katkus ėmėsi eidamas aštuntą dešimtį. Kaip pats rašė: „…sumaniau aprašyti, kaip lietuviai gyvendavo ir kaip darbus dirbdavo..“ Nuosekliai kasdieną parašydamas po du, tris sąsiuvinio puslapius, atitrūkdamas tik užėjus pavasario ar vasaros darbams, M. Katkus sumanytąjį darbą užbaigė per metus.
,,Tautosaka yra gera žinia, kuri dedama ateities kraičiui.
G. Kadžytė
,,Balanos gadynė“ įkvepia
Tokiame brandžiame amžiuje parašyta ,,Balanos gadynė“ visai ne nuobodus veikalas, o iki šiol idėjų šaltinis. Ir tai kuo puikiausiai savo paskaitoje įrodė ir pagrindinė kalbėtoja − Gražina Kadžytė bei Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazistai, vadovaujami režisierės Erikos Usevičiūtės. Jie parengė itin mielą staigmeną visiems.
Jaunimo spektaklis savo interpretacija ir moderniu vyksmu įsuko visus į tikrų vestuvių šurmulį ir privertė išgyventi visų šių iškilmių dalyvių jaudulį bei nuotaiką ar bent jau gražius prisiminimus.
Šalia sėdėjusių gimnazisčių paklausiau, ar joms pačioms įdomus M. Katkus, jos pasakė, kad tikrai taip. „Įdomu. Labai buvo smagu skaityti“, − lakoniškai, bet labai nuoširdžiai atsakė merginos.
Užtat vaikinai, gana nedrąsiai ir net nerangiai stovėję su knygomis rankose prieš auditoriją, kai reikėjo skaityti originalius ,,Balanos gadynės“ tekstus, tiesiog akyse atgijo prisiimdami tėvo, piršlio, jaunikio vaidmenis spektaklyje.
Oficialiame renginio aprašyme jis vadinosi programa „Balanos gadynė“ jaunimo akimis“, bet tai tikrai buvo lengvas ir visą laiką šypsotis vertęs šokio spektaklis: drąsus, išmoningas, tikslus, labai lakoniškas, taupus žodžiams ir minimalistinis.
Vos kelios dalyvių naudotos priemonės – suolas, nuometas ir vainikėlis, nė kiek nenustelbė jaunimo energijos, nuoširdumo ir išraiškos, kaip tik − neblaškė ir leido klausytis žodžio. Jausti ritmą. Na, ir dar kas svarbu: nei vienas žiūrovas per tą laiką nepaniro į savo išmanųjį telefoną.
Sąsajos su dabartimi
Labai jautrų ir perpintą su nūdienos reikalais ir situacijomis pranešimą apie Mikalojaus Katkaus „Balanos gadynės“ išliekamąją vertę susirinkusiems skaitė legendinė mūsų tautosakininkė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja, kaip ji pati prisistatė, etnografė Gražina Kadžytė.
Etnografė mintimis labai savotiškai perbėgo per didįjį kūrinį ne tik siedama jį su dabartimi, bet ir nukreipdama klausytojus į ateitį.
G. Kadžytė prisipažino, kad jos asmeninis ,,Balanos gadynės“ egzempliorius labai retas ir unikalus: iš Traupio klebonijos kunigo Stepono Galvydžio bibliotekos.
G. Kadžytė pagyrė M. Katkų už tai, kad jis nenugludino, nepagražino ir neišrankiojo tautosakos papročių, o labai realistiškai juos atvaizdavo. M. Katkaus kalbą ji pavadino sodria.
Beje, ji paminėjo, kad M. Katkus buvo labai patikimas rašytojas. Visi vietovardžiai atitinka realybę, o vardai ir pavardės yra tikri, ten gyvenusių žmonių.
Lektorė akcentavo, kad M. Katkaus ,,Balanos gadynė“ pasitarnauja ir kaip žmogaus doros bei darnos patikrinimas. Labai švelniu būdu nukreipiantis žmogų teisinga linkme.
Atvira G. Kadžytė Kėdainiams pasiūlė ir keletą gerų idėjų. Jeigu jas išgirdo renginyje dalyvavęs vicemeras Paulius Aukštikalnis, tai M. Katkaus atminimas kitame dešimtmetyje galėtų būti įamžintas labai unikaliai.
Jau nė kiek ne mažiau legendinis mūsų kraštiečių kolektyvas Kultūros centro folkloro ansamblis ,,Jorija“ dainomis ir žaidimais paliudijo išlikusią gilią, nepalaužiamą mūsų krašto tradiciją ir jos vertę.
Prieš ansamblio pasirodymą Gražina Kadžytė sakė: ,,Noriu pamatyti, kaip Jūs išdainuosite šitą kraštą, dainas, kurios buvo iki Katkaus, buvo su Katkumi ir kurias išlaikome ir dabar“.
M. Katkaus jubiliejinė šventė dalyvavusiems turėjo ir įsiminti ir dar kartą švelniai priminti, kad viskas, ką darome, kuo tikime, kuo remiamės, kaip veikiame dabartyje, yra iš praeities ir bus mūsų ateityje.
Renginį Mikalojaus Daukšos bibliotekoje inicijavo Kėdainių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja Rūta Švedienė.
Mūsų kraštietis Mikalojus Katkus – pirmasis diplomuotas agronomas Lietuvoje, baigęs mokslus Maskvoje. M. Katkus galėjo užimti svarbius postus, tačiau grįžęs į tėvynę dirbo ir gyveno savo ūkyje Kėdainių rajone, Ažytėnuose, iki pat mirties.
Bene didžiausias M. Katkaus nuopelnas yra tai, kad sugrįžęs į gimtąjį kaimą domėjosi ir visuomeniniais, ir kultūriniais gimtojo krašto reikalais. Ypač rūpinosi švietimu ir nacionalinio išsivadavimo judėjimu. Stengėsi aktyviai dalyvauti politinėje veikloje. Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje M. Katkus buvo smerkiamas už kairuoliškas pažiūras.
Pasirodžius „Aušrai“, M. Katkus prisidėjo prie šio laikraščio platinimo, bendradarbiavo renkant medžiagą. M. Katkaus sodyba Ažytėnuose tapo lietuviškos draudžiamos spaudos platinimo vieta. Jo namuose lankydavosi žymiausi knygnešiai, vienas jų – Jurgis Bielinis.
Yra žinoma, kad M. Katkus dažnai suteikdavo nakvynę knygnešiams, slėpdavo jų atgabentą literatūrą, paskui padėdavo ją platinti. Bendradarbiavo ir su knygnešiu M. Jankumi, iš kurio gaudavo „Aušros“ numerių.
M. Katkus kaip kaimo daraktorius slapta nuo caro valdžios savo namuose mokydavo rašto kaimynų ar giminaičių vaikus, o kartais vykdavo ir į apylinkių dvarus. M. Katkaus sodyba tapo savotišku kultūros centru, o kad Ažytėnų kaimas ėmė domėtis knygomis ir laikraščiais, taip pat ir jo nuopelnas.
Pats jis įstojo į pažangią Lietuvos mokytojų profesinę sąjungą, tuo prisidėdamas prie mokytojų seminarijos įsteigimo Kėdainių dvaro rūmuose.
„Balanos gadynė“ – pats įdomiausias etnografinis kūrinys lietuvių literatūroje. Prakalboje M. Katkus rašo: „Man teko būti liudininku, kaip senoji gadynė pasikeitė į naująją, tą gadynę, kada Lietuvos svietas balana švietėsi, vyža avėjo, spragilu kūlė, dūminėse gryčiose gyveno, bet daug dainavo, daug meldėsi, daug dirbo, daug gėrė ir lėbavo“. Tas laikotarpis – iki XIX a. antrosios pusės – ėmė keistis ir, kaip teigė autorius, „dingo amžinybėje, todėl aš aną būdą mačiau, jame gyvenau, taigi noriu jį atvaizduoti būsimoms lietuvių kartoms“.
1931 metais V. Krėvė-Mickevičius išspausdino „Balanos gadynę“ savo folkloristiniame leidinyje „Mūsų tautosaka“. Nors tai nebuvo atskira knyga, senajam M. Katkui tai buvo didelė moralinė paspirtis, vienas šviesesnių jo gyvenimo momentų.
M. Katkus, aprašydamas liaudies papročius, pateikia įdomios medžiagos apie stabmeldystės laikų papročių ir apeigų kilmę, jų suderinimą su krikščioniškomis.
M. Katkus gražiai pagerbtas Tėviškėje, į kurią jis grįžo, kurios žemę dirbo, už jos šviesą kovojo. Kėdainių rajone, Krakėse, Ažytėnų kaime, įsteigtas memorialinis M. Katkaus muziejus, Krakių miestelio gimnazija 1974 metais pavadinta jo vardu.
4 Komentarai
Labai gražus renginys buvo!
turėjau galimybę dalyvauti – ačiū, buvo geras renginys, bt ir aprašyta nerealiai gražiai.
Geras renginys, geras straipsnis. Šaunu
Nuostabu! Tikrai reikia Katkaus garbei kulturos turizmo crntro