Lapkričio mėnesio sąskaitos už šildymą ir kaip jas galima sumažinti

Nors šildymo sąskaitos nedžiugina, o kėdainiečiai sudaro didžiausią skolininkų AB „Panevėžio energija“ dalį, tačiau įmonės atstovė spaudai Daiva Paulauskienė, teigia, jog sąskaitas galima sumažinti kone perpus vien tik renovuojant daugiabutį, kuriame gyvenate. Būtent tokią statistiką atskleidžia renovuotų ir nerenovuotų daugiabučių sąskaitų už šildymą palyginimas. Kėdainių šilumos tinklų rajono viršininko Vytauto Raziūno nuomone, taupyti padėtų ir gyventojų pilietiškumas. D. Paulauskienė taip pat atkreipė dėmesį, jog sąskaitos už šildymą dydis priklauso nuo tą mėnesį nustatytos šilumos kainos už vieną kilovatvalandę ir būsto šildymui sunaudoto šilumos kiekio, kurį lemia lauko oro temperatūra, mėnesio dienų skaičius, namo energetinė kokybė, gyventojų komforto butuose norai.

Kaip sumažinti šilumos suvartojimą daugiabutyje?

Poveikį šildymo sąskaitoms turi ir namo vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, šilumos punkto automatizavimo lygis, namo ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija bei pastangos. Kadangi namai skirtingi, tad šilumos suvartojimas kiekviename name skiriasi. Taigi, šildymo sąskaitų skirtumus konkrečiai kiekvienam namui kas mėnesį lemia šilumos suvartojimas.

„Bendrovė atkreipia dėmesį, kad gyventojai, siekdami sumažinti išlaidas už šildymą, turėtų pasirūpinti savo gyvenamojo būsto efektyvumu – namo renovacija, kuri duoda didžiausią potencialą taupyti šilumą ir gauti mažesnes sąskaitas, – sako D. Paulauskienė. – Kompleksiškai atnaujintas pastatas, apšiltinant jo lauko sienas ir stogą, pastato pamatus, pakeičiant langus, įstiklinant balkonus ir lodžijas bei automatizavus šilumos punktą, ženkliai sumažina šilumos suvartojimą, o kartu daugiabutis tampa draugiškesnis aplinkai. Daugiabučio atnaujinimas sukuria sveikesnę ir patogesnę gyvenamąją aplinką ir padidina nekilnojamojo turto vertę.“

AB „Panevėžio energija“ ragina gyventojus būtinai dalyvauti daugiabučių šilumos punktų modernizavimo programoje ir sprendimą priimti kuo skubiau.

Kaip teigia įmonės atstovė spaudai, pagal šį kvietimą gyventojai, siekiantys gauti valstybės paramą, privalo pakeisti elevatorinį šilumos punktą į naują automatizuotą arba atnaujinti jau pasenusį anksčiau įrengtą automatizuotą šilumos punktą daugiabučiame name bei subalansuoti šildymo sistemą.

„2022 m. liepą paskelbus kvietimą dalyvauti daugiabučių šilumos punktų (ir šildymo bei karšto vandentiekio sistemų) modernizavimo (mažosios renovacijos) programoje, gyventojams numatyta iki 80 proc. valstybės parama, – aiškina pašnekovė. – Taip pat valstybės parama skiriama ir tokioms priemonėms kaip radiatorių keitimas, termostatinių ventilių įrengimas, vamzdynų keitimas, individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas, išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas ir kt.

Visa detali informacija apie kvietimo sąlygas – https://apvis.apva.lt/.“

Šilumos kainai įtakos turi daug veiksnių

Kalbėdama apie šilumos kainas, įmonės atstovė sako, jog AB „Panevėžio energija“ tiekiamos šilumos kaina, vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodika, kas mėnesį yra perskaičiuojama pagal numatomą šilumos gamybą, kuro struktūrą bei įvertinant kuro kainas ir superkamos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų  kainą, kurią taip pat veikia kuro kainos.

Biržoje vyraujančioms kuro kainoms AB „Panevėžio energija“ daryti įtakos negali, todėl per metus pabrangęs kuras, naudojamas šilumai gaminti, paveikė šilumos kainą.

Kėdainių šilumos tinklų rajono viršininkas V. Raziūnas taip pat pastebi, jog išaugusiai šilumos kainai įtakos turėjo ir dėl karo Ukrainoje pasekmių apribota Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ veikla.

AB „Panevėžio energija“, užtikrindama šilumos tiekimą Kėdainių miesto vartotojams, superkamą technologinės šilumos kiekį iš „Lifosos“ buvo priversta keisti brangesne šiluma, deginant gamtines dujas eksploatuojamoje Kėdainių katilinėje.

„Kadangi AB „Lifosa“ veikla vis dar išlieka apribota, o gamtinių dujų kainos išaugo kelis kartus, AB „Panevėžio energija“ ėmėsi priemonių ir eksploatuojamą Kėdainių katilinę pritaikė dyzelino kūrenimui, kuris pigesnis už gamtines dujas, – apie siekį palengvinti finansinę naštą gyventojams pasakoja V. Raziūnas. – Iš AB „Lifosa“ technologinė šiluma buvo perkama daugiau nei dvidešimt metų, apie 15 proc. visos regione patiektos šilumos į tinklą (vartotojams) sudarė iš AB „Lifosos“ perkama šiluma. Susidariusi situacija įmonėje „Lifosa“ veikia AB „Panevėžio energija“ šilumos kainą – šiluma brangsta visiems vartotojams, tačiau tikėtina, AB „Lifosa“ netrukus galės pradėti vykdyti savo veiklą, o AB „Panevėžio energija“ galės supirkti technologinio proceso metu atliekamą šilumą.“

Kainą prognozuoti sudėtinga

Kokios bus šilumos kainos visą šį šildymo sezoną, anot atstovės spaudai, sunku prognozuoti, nes kiekvieną mėnesį kinta gamtinių dujų, biokuro, mazuto, dyzelino, elektros, vandens bei perkamos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų kainos.

„Visame regione (Panevėžio, Kėdainių, Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio, Zarasų miestuose ir rajonuose) bendrovė didžiąją dalį šilumos gamina nuosavuose šilumos gamybos šaltiniuose (katilinėse) deginant biokurą, tačiau šaltuoju metu, išaugus šilumos poreikiui, naudojamos ir gamtinės dujos, ir mazutas, ir dyzelinas, – sako D. Paulauskienė. – Lapkričio mėnesį šilumos kaina sumažėjo beveik 14 proc., lyginant su spaliu. Tokia pat šilumos kaina gyventojams išlieka ir gruodį – 9,80 ct/kWh.“

Renovuotų namų gyventojai už šildymą vidutiniškai mokės 46 proc. mažiau

Įvertinus šilumos kainą ir šilumos suvartojimą, AB „Panevėžio energija“ duomenimis, naujuose, renovuotuose su automatizuotais šilumos punktais Kėdainių m. daugiabučiuose, 50 kv. metrų ploto butų šildymui šių metų lapkritį vidutiniškai suvartota apie 345 kWh (6,9 kWh/vienam kv. m).

„Mokėjimai už šilumą sudarys apie 33 eurus. Didesnių sąskaitų už būsto šildymą sulauks senos statybos, neapšiltintų daugiabučių gyventojai, kurių namuose šilumos punktuose veikia senos konstrukcijos elevatoriniai šilumnešio pamaišymo mazgai. Tokių namų 50 kv. metrų ploto buto šildymui suvartota apie 640 kWh (12,8 kWh/vienam kv. metrui) šilumos. Išlaidos už šildymą tokio dydžio būstui vidutiniškai sudarys 61 eurą“, – skaičiuoja įmonės atstovė.

Ji taip pat prisimena, jog prieš metus, lapkričio mėnesį už 50 kv. metrų ploto buto šildymą renovuotuose namuose gyventojai mokėjo 19,50 euro, o nerenovuotuose namuose vidutinė sąskaita už šildymą sudarė apie 35 eurus.

„Kėdainių rajone AB „Panevėžio energija“ šilumą tiekia ne tik Kėdainių miesto, bet ir Akademijos, Gudžiūnų, Josvainių, Tiskūnų, Šlapaberžės, Kaplių, Pelėdnagių gyvenviečių šilumos vartotojams. AB „Panevėžio energija“ šilumos kaina taikoma visiems vartotojams vienoda, o moka gyventojai už šilumą skirtingai, priklausomai nuo suvartoto šilumos kiekio pastate.

Kėdainių rajono gyvenviečių daugiabučiuose, pvz., Akademijos gyvenvietėje vidutinis mokestis už šildymą 2022 m. lapkritį yra 1,66 Eur/m², Josvainių – 1,04 Eur/m² (gyvenvietėje iš 9-ių daugiabučių – 8 renovuoti), Šlapaberžėje – 1,79 Eur/m², Tiskūnuose – 1,58 Eur/m², Gudžiūnuose – 2,35 Eur/m², Pelėdnagiuose – 1,49 Eur/m². Rajono gyvenvietėse daugiabučiai namai prastesnės būklės, todėl juose sunaudojama daugiau šilumos, – mokamų sąskaitų dydžio priežastis vardija atstovė spaudai.

Kiekvieno konkretaus namo faktiniai mokėjimai yra skirtingi. Juos pamatyti ir palyginti galite AB „Panevėžio energija“ interneto svetainėje www.pe.lt, skyrelyje „Namo informacija“.“

Vienas kitam rodomas dėmesys padės taupyti šilumą

AB „Panevėžio energija“ atsakomybė yra užtikrinti efektyvų šilumos tiekimą iki pastato, o pastato vidaus sistemų priežiūrą vykdo namus administruojančios įmonės ir vidaus sistemų prižiūrėtojai.

Kėdainių šilumos tinklų rajono viršininkas ragina žmones būti bendruomeniškais bei visiems vienodai atsakingais ir pamačius bet kokius gedimus, avariją ar kitokius įtartinus įvykius, nelikti abejingiems ir informuoti atitinkamas institucijas.

„Renovuoti namai ir tinkama jų šilumos ūkio priežiūra  mažina šilumos suvartojimą, tačiau šilumą taupyti padės ir pačių gyventojų pastangos, jei gyventojai, pastebėję vandens nutekėjimą iš vamzdžių ar radiatorių, vamzdžių sujungimo vietų, ar bet kokį kitą gedimą namo šildymo ar karšto vandens sistemose, nedelsdami kreipsis į savo namo šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją arba į namo administratorių ar bendrijos pirmininką“, – sako V. Raziūnas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, jog pastebėję, kad iš rūsio ar šilumos punkto patalpos, ar iš lauke esančių šulinių veržiasi garai arba prie šilumos ar karšto vandens sistemos prijungti nauji vamzdžiai ar įrenginiai, kurių anksčiau nebuvo, gyventojai turėtų apie tai informuoti ne tik namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją (eksploatuotoją), bet ir šilumos tiekėją – AB „Panevėžio energija“ Kėdainių šilumos tinklų rajoną, tel. (8-347) 54 434.

Kėdainiečių skola

D. Paulauskienė pastebi, jog kėdainiečių skolos AB „Panevėžio energijai“ yra didžiausios iš visų aptarnaujamų regionų.

„Kėdainių ŠTR vartotojų (gyventojų) skola sudaro 35 proc. visos AB ,,Panevėžio energija“ vartotojų (gyventojų) skolos, o šilumos per šių metų 10 mėnesių Kėdainių ŠTR vartotojams (gyventojams) buvo patiekta tik 19 proc. nuo visos AB ,,Panevėžio energija“ vartotojams (gyventojams) patiektos šilumos kiekio“, – pažymi pašnekovė.

Įmonės duomenimis, 2022 12 01 už patiektą šilumą kėdainiečiai buvo skolingi 973 tūkst. Eur, o 2021 12 01 gyventojų skola siekė 981 tūkst. Eur.