Kviečia vykti prie kryžiaus Baltijos kelyje
BNS Juliaus Kalinsko nuotr.
Viltė Barasevičiūtė
Viena iš juodžiausių datų Baltijos šalims – rugpjūčio 23-ioji – Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti. Arba kitaip sakant, tai diena, kai buvo atimta Baltijos šalių nepriklausomybė. Tačiau tai ir diena, kuri yra laisvės ir mūsų bendrumo simbolis, kai prieš daugiau nei trisdešimt metų per 2 milijonus žmonių susikibo rankomis Baltijos kelyje.
Kėdainiuose ši diena bus minima jau sekmadienį ir prasidės 12 val. Šv. Mišių auka už Tėvynės laisvę ir kovotojus Šv. Jurgio bažnyčioje. Po šv. Mišių bus padėta gėlių prie paminklinio akmens rezistentams Skongalio gatvėje.
Vėliau, 17 valandą, kraštiečiai kviečiami į Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčią Senojoje gatvėje, kur bus pristatyta koncertinė programa „Dangaus tau dovanoju aukštį“. Dalyvaus Vilniaus styginių kvartetas „Archi Quartett“ ir solistai Sandra Lebrikaitė (sopranas) bei Eimantas Bešėnas (tenoras).
Pirmadienį bus tęsiama ilgametė tradicija ir rugpjūčio 23-ioji bus minima išvykoje prie kėdainiečių pastatyto kryžiaus Baltijos kelyje, Ukmergės rajone.
Šią išvyką, kaip ir kasmet, organizuoja Kėdainių kultūros centras. Šio centro režisierė Daiva Urbonienė sako, kad pagal tai, kiek žmonių registruojasi paskelbus išankstinę registraciją, skaičiuojama, jog prie kryžiaus Kultūros centro užsakytu autobusu vyks apie penkiasdešimt kėdainiečių.
Be to, kai kurie galbūt važiuos savo transportu, tad gali būti ir per šimtą dalyvių.
Jei dar nesuskubote užsiregistruoti ir norėtumėte pirmadienį vykti į renginį, galite tai padaryti telefonu 8 612 65 321.
Autobusas išvyks iš Kėdainių autobusų stoties 18 valandą.
Rugpjūčio 23-ioji Lietuvoje minima kaip Juodojo kaspino diena, prisimenant Molotovo-Ribentropo pakto metines ir jo slaptuosius protokolus, kuriais stalininė Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija neteisėtai pasidalino Europą ir panaikino Baltijos šalių nepriklausomybę. 1939 m. rugpjūčio 23 dieną Maskvoje Vokietijos užsienio reikalų ministras J. Ribentropas ir TSRS užsienio reikalų liaudies komisaras V. Molotovas pasirašė vadinamąjį Molotovo-Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus. Papildomuose slaptuose protokoluose Estija ir Latvija buvo priskirtos TSRS, o Lietuva – Vokietijai.
Rugsėjo 28 d. J. Stalinas ir A. Hitleris pasirašė antrąjį Vidurio Europos padalijimo aktą, pagal kurį Lietuva atiteko TSRS. Sovietų Sąjungos ir nacių Vokietijos sandėriai sudarė sąlygas sovietams 50 metų okupuoti Baltijos valstybes.
Pirmą kartą viešai Molotovo-Ribentropo pakto metinės buvo paminėtos 1987 metų rugpjūčio 23 dieną Lietuvos laisvės lygos surengtame mitinge Vilniuje prie paminklo Adomui Mickevičiui. Nuo 2005 metų rugpjūčio 23-ioji – taip pat yra ir Baltijos kelio diena. 1989 metais minint J. Ribentropo-V. Molotovo pakto metines per 2 mln. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų, išreikšdami Baltijos šalių solidarumą ir norą būti laisvais, susikibo rankomis, sudarydami gyvą grandinę per tris Baltijos valstybes – nuo Vilniaus iki Talino. Ši gyva grandinė buvo pavadinta Baltijos keliu.
1 Komentaras
Idomu bei informatyvu