Paberžės festivalio atomazga: tūkstančiai sielų – ir vėl tarsi viena
Sekmadienio popietę dvasingoje Paberžėje pasibaigė jau šeštasis tarptautinis Paberžės muzikos festivalis, kurio pagrindiniu akcentu tapo specialiai šiam koncertui suburto Tėvo Stanislovo vardo choro pasirodymas.
Nors įprastai Paberžės muzikos festivalio metu lietūs šios, Tėvelio Stanislovo nuglostytos vietos nebaudžia, tądien kelissyk iš apniukusių debesų krituliai galiausiai pasipylė.
Na, nebūtų toji Paberžė: prapliupo joje lietus, po savęs ryškiaspalves vaivorykštes palikdamas.
Nuo maldos iki kasdienybės
Šeštojo tarptautinio Paberžės muzikos festivalio finalinis renginys prasidėjo Šv. Mišiomis, kurias Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčioje aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, o giesmes sausakimšoje bažnytėlėje atliko Vincento Pauliečio (Petrašiūnų) parapijos jaunimo šlovinimo grupė.
Po liturginės renginio dalies vyko koncertas „Šlovė per amžius Tau“, kuriame pasirodė specialiai renginiui Tėvo Stanislovo gimimo metinėms paminėti suburtas šio šviesuolio vardo choras – dvylika Kėdainių muzikos mokyklos auklėtinių, kuriems pritarė dainininkė Evelina Sašenko, aktorius ir dainininkas Jokūbas Bareikis, būgnininkas Vaidas Kasparavičius ir kontrabosistas Dainius Rudvalis.
[quote author=“L. Mikalauskas“]Paberžė šaukia. Paberžė kviečia. Paberžė prašo ateiti čia.[/quote]
Klavišais skambino pianistė, kompozitorė Audronė Juozauskaitė – viena pagrindinių Paberžės festivaliui suburto choro „ašių“.
„Būtina paminėti tai, jog aš esu iš Palangos, o Tėvo Stanislovo vardo choras – pats nuostabiausias, gyviausias ir puikiausias – iš Kėdainių muzikos mokyklos. Esu pajūrio vargonininkė ir ten vadovauju dviem chorams, tad tikrai turiu su kuo lyginti… Atvažiavusi į Paberžę, joje radau nuostabius vaikus, su kuriais mes pradėjome pirmąją repeticiją nuo maldos, išsiaiškindami, kuo vis tik skiriasi daina nuo giesmės. Kadangi giesmė yra giedama malda, mes ir pradėjome nuo maldos, kurioje ne tik kad meldėmės kartu visi, bet ir kiekvienas atskirai. Susitarėme nuo šiol kiekvieną darbą su malda pradėti daryti. Repeticijos iš tiesų buvo puikus laikas – ne tik muzikine prasme išmokti tekstą ir žodžius dėlioti, bet ir tas nuostabus buvimas drauge, pažadinantis gyvybę, suteikiantis energijos ir suburiantis, sutelkiantis“, – įsitikinusi su Kėdainių muzikos mokyklos vaikais stovyklavusi ir jiems akomponavusi A. Juozauskaitė.
Nepaprasta vienybė širdžių
Anot kompozitorės, Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia puikiai tinka chorų pasirodymams: „Jeigu balsas yra instrumentas, kuriuo kalba, meldžiasi ir gieda siela, tai choras yra susibūrimas žmonių, kurio dėka galima pajusti tą nepaprastą bendrystę, susijungimą, vienybę širdžių. Turiu patirties jau ne su vienu choru ir galiu pasakyti, jog žmonės išties apsijungia giesmėje, apsijungia buvime drauge, o tas buvimas uždega tiek pačius choristus, tiek ir tuos, kurie jų klausosi. Tuomet, kai choristai jaučia vienas kito petį šalia, jiems kur kas drąsiau melstis garsiai, giedoti, nebijoti parodyti „taip, aš širdyje džiaugiuosi ir galbūt nebijau pabūti nepopuliarus, linksmas ir optimistiškas“.
[quote author=“A. Juozauskaitė“]Kadangi mes leidome sau šiek tiek pasavivaliauti ir paišdykauti, kol Paberžėje dar nebuvo nė vienos Lietuvos scenos žvaigždės, ėmėme ir nusprendėme, kad ir mes esame verti būti žvaigždėmis.[/quote]
Pateikė siurprizą
Šventiniam koncertui „Šlovė per amžius Tau“ įpusėjus, klausytojams Kėdainių muzikos mokyklos moksleiviai pateikė siurprizą – vieni atliko giesmę „Tu išganytoją atnešei mums“.
„Kadangi mes leidome sau šiek tiek pasavivaliauti ir paišdykauti, kol Paberžėje dar nebuvo nė vienos Lietuvos scenos žvaigždės, ėmėme ir nusprendėme, kad ir mes esame verti būti žvaigždėmis. Vieną giesmę vaikai paruošė patys, visiškai vieni be jokio solisto, ir rezultatas gavosi puikus. Nutarėme, kad mūsų choras nuo šiol vadinsis „Gyvybe“. Ėmėme kurti bendrus projektus, regzti ateities planus, ir nežinau, kada – tai tik laiko klausimas, – bet aš labai lauksiu Kėdainių muzikos mokyklos choristų Palangoje su projekto tąsa“, – prasitarė A. Juozauskaitė.
Šiurpuliukai bėgiojo oda
Tėvo Stanislovo vardo chorą sudarė dvylika Kėdainių muzikos mokyklos auklėtinių, kurie keturias dienas stovyklavo stebuklingų atsiliepimų apipintoje ir tik pačiam sava širdimi juntamos ypatingos auros vietovėje.
Jaunieji Kėdainių muzikantai ir atlikėjai į Paberžės festivalio verpetą įsitraukia antrus metus iš eilės.
[quote author=“D. Paužaitė“]Šiurpuliukai per kūną bėgiojo. Buvo tiesiog labai labai gera.[/quote]
„Viena puikiausių stovyklų, kurioje esu buvusi. Norėtųsi dar keliomis dienoms ją pratęsti… Užburia aplinka, ramybė, Paberžės aura. Jautėmės pakylėti ir labai laimingi. Repeticijas dienomis keitė ilgi pokalbiai prie laužo vakarais. O koncertas bažnyčioje buvo nepaprastas: akustika – puiki, jausmas – nerealus, energija – pakili, atsirado daug daugiau entuziazmo kažką daryti sekmadienio vakarui, kitai dienai ir kitam mėnesiui. Šiurpuliukai per kūną bėgiojo. Buvo tiesiog labai labai gera“, – išsyk po pasirodymo sunkiai iš jaudulio žodžius rinko Kėdainių muzikos mokykloje devintuosius savo metus pradėjusi smuikininkė ir choristė Danielė Paužaitė.
Pradžioje popsą niūniavusios lūpos vėliau traukė giesmes
„Jau šeštąjį sezoną užbaigiantis tarptautinis Paberžės muzikos festivalis kasmet vis kitoks – keičiasi atlikėjai, atsiranda vis daugiau savanorių, kurie prisideda jį organizuojant. Antrus metus iš eilės Paberžėje stovyklaujame su Kėdainių muzikos mokyklos vaikais, bandydami prisiliesti ir bent šiek tiek pajusti kokį gyvenimą čia nugyveno Tėvelis Stanislovas. Pabuvęs Paberžėje supranti, kad geriau pailsėti neįmanoma.
Šįkart mane labiausiai džiugino būtent Tėveliui suburtas jo vardo choras – nepapratai talentingi jaunieji kėdainiečiai, kurie išties labai stengėsi.
Kitąmet bandysime surinkti dar daugiau vaikų – tam, kad kiekvienas prie giesmės prisiliestų, – „Rinkos aikštei“ sakė tarptautinio Paberžės muzikos festivalio, skirto Tėveliui Stanislovui atminti, meno vadovas, operos solistas Liudas Mikalauskas. – Atvyko į Paberžę labai muzikalūs kėdainiečiai, dainuojantys, gitaromis brazdinantys pirmąją dieną amerikietiškas melodijas…
[quote author=“L. Mikalauskas“]Atvyko labai muzikalūs kėdainiečiai, dainuojantys, gitaromis brazdinantys. Jie čia stovyklavo ir praleido net keturias dienas. Pirmąją jie dainavo ir niūniavo amerikietiškas melodijas… Tuo tarpu trečiąją vaikščiojo giesmes lietuviškas lūpose nešiodamiesi.[/quote]
Tuo tarpu trečiąją vaikščiojo giesmes lietuviškas lūpose nešiodamiesi. Tokie, iš pažiūros, regis, menkučiai dalykai įrodo, kad Paberžėje vyksta prasmingas darbas, kad čia netgi įvyksta maži ir dideli stebuklai.“
Vienam pasibaigus – sukasi mintys apie kitą
Tarptautinio Paberžės muzikos festivalio meno vadovas L. Mikalauskas pastebi, kad tam, jog Tėvelio Stanislovo atmintis būtų puoselėjama, nudirbamas didžiulis darbas:
„Pasibaigus vienam festivaliui pradedame organizuoti kitą, o prie to prisideda daugelis žmonių, be kurių to padaryti nebūtų įmanoma.
Vyksta nesibaigiantis procesas ištisus metus. Pagalbos rankos visuomet ištiestos. Pirmuoju festivalio renginiu paminime Tėvelio mirties, trečiuoju – jo gimimo metines, ir dar vieną renginį turime tarp šitų dviejų. Tačiau būtų įmanoma rengti ir penkis, ir šešis koncertus – žmonės čia nori rinktis, jie visada atvažiuoja.
Paberžė yra gyva, ir tai rodo renginiai, kurių metu klausytojų susirenka daug daugiau negu bažnytėlė gali talpinti. Paberžė šaukia. Paberžė kviečia. Paberžė prašo ateiti čia, ir Kėdainiams garbė turėti tokią vietą pačiame Lietuvos centre. Jau nuo Miegėnų ir Žibartonių atvykstant kažkas viduje persiverčia, regis, patenki į visai kitą šalį, kitą dimensiją, nes ši vieta turi kažką užburiančio, kas į tavo dvasią įneša žodžiais neapsakomo pulso.“
[#gallery=2138#]
Dangus – net ir jis kitoks
Kėdainiuose neretai koncertuojanti dainininkė E. Sašenko sekmadienį Paberžėje „debiutavo“ – ir lankėsi, ir koncertavo joje pirmąjį kartą gyvenime.
„Anksčiau Paberžėje būti neteko. Džiugu, kad L. Mikalauskas įkalbėjo mane atvykti ne tiesiai į koncertą, bet jo išvakarėse. Ir nors netgi išvakarėse atvykus dėl gausių repeticijų su Kėdainių jaunimu daug laiko vaikščioti po apylinkę neturėjau, spėjau aplankyti 1863 m. sukilimo muziejų.
Be galo įdomi, užburianti vieta ir gyvenimas, kurį čia turėjo Tėvelis Stanislovas. Kai įsėdau į automobilį Vilniuje ir išlipau čia, išsyk pajutau, kad čia net ir kvapas visai kitoks.
Nereikia nieko specialiai bandyti pagauti ar pajusti – gamta, kvapai, net dangus Paberėje visai kitoks“, – kalbėjo E. Sašenko.
Dvasingasis pasaulis
[quote author=“V. Ragauskienė“]Paberžė yra kitas pasaulis – dvasingas, šviesus ir šiltas, kuriame skamba giesmės ir muzika, kuris ir pavasarį, ir rudenį, ir žiemą suburia minias žmonių.[/quote]
„Paberžės festivalis Tėvui Stanislovui atminti“ – tai labdaros ir paramos fondo „Viltis-Vikonda“ bei VšĮ „Liudo Mikalausko koncertai“ iniciatyva organizuojamas renginys, į ramią ir didaus dvasininko numylėtą vietovę kasmet suburiantis gausų būrį ramybės ir dvasios šviesos pasisemti atvykstančių krašto bei rajono svečių.
„Kasmet matau čia vis kitus – naujus, nematytus, šviesius veidus.
Paberžė yra kitas pasaulis – dvasingas, šviesus ir šiltas, kuriame skamba giesmės ir muzika, kuris ir pavasarį, ir rudenį, ir žiemą suburia minias žmonių.
Paberžėje skleidžiasi dvasingumas, o čia vykstantis festivalis – graži tradicija prisiminti Tėvelį Stanislovą, pabūti kartu, pasimėgauti ta ramybe ir dvasingumu, kuris čia tvyro“, – įsitikinusi prieš dvidešimt metų Paberžę atradusi ir kasmet po keletą kartų į ją atvykstanti labdaros ir paramos fondo „Viltis-Vikonda“ direktorė Virginija Ragauskienė.
Tėvelį pažino iš jo knygų
Minioje tų, kurie Paberžėje buriasi metai iš metų, šmėžavo ir viešnia iš Panevėžio – Meilutė Zamalienė, ramų rojaus kampelį gretimame rajone atradusi dar visai neseniai.
[quote author=“M. Zamalienė“]Atradau ne tik Paberžę, bet ir Tėvelį Stanislovą.[/quote]
„Buvau girdėjusi apie Tėvelio Stanislovo Paberžę, bet niekuomet likimas su šia vieta nesuvedė.
Tik prieš keletą metų pakeliui į Kauną, važiuodama pro Krekenavą, pastebėjau kelio ženklą, nurodantį Paberžės kryptį. Ėmiau ir pasukau ja. Nuo to laiko vis sugrįžtu – tai prie progos, tai be progos, tai viena ramybės čia ieškau, tai šeimynykščius kartu atsivežu, – pasakojo M. Zamalienė. – Atradau ne tik Paberžę, bet ir Tėvelį Stanislovą. Nepažinau jo gyvam jam esant, tačiau pažįstu jį dabar, skaitydama Tėvelio knygas. Jose semiuosi išminties. Tėvelis – mokytojas, kurio pėdomis galima ir yra verta sekti, o jo išmintimi – tik gėrėtis.“
Tarptautinio Paberžės muzikos festivalio globėja – įmonių grupės „Vikonda“ valdybos pirmininkė Jolanta Blažytė, jo dvasinis vadovas – Kėdainių dekanas kunigas Norbertas Martinkus, meno vadovas – L. Mikalauskas. Kartu su „Vikondos“ įmonėmis šį festivalį iš dalies remia ir Kultūros ministerija bei Kėdainių rajono savivaldybė.
