Kur iš parduotuvių lentynų keliauja nebetinkamos prekės?

 Kur iš parduotuvių lentynų keliauja nebetinkamos prekės?

Dažniausiai pardavimai atitinka užsakymus, o jeigu tai neįvyksta, priklausomai nuo situacijos priimami sprendimai dėl prekių perkėlimo į kitas parduotuves arba nurašymo./BNS Eriko Ovčarenko nuotr.

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Ekologija, tvarumas, aplinkosauga itin populiarios šių laikų temos. Nuolat ieškoma būdų ir priemonių, kaip pažaboti besaikį vartojimą ir perteklinį tiek maisto, tiek ir kitų dalykų švaistymą. Didieji prekybos tinklai jau ne vienerius metus vis dar geros kokybės, tačiau su besibaigiančio galiojimo terminu maisto produktus atiduoda „Maisto bankui“, labdaros valgykloms. Tiesa, anot prekybininkų, ne tik maisto produktai, bet ir kitos prekės keliauja sunkiau gyvenantiems asmenims. Vis tik pirkėjų elgesys ir vartojimas, nors ir keičiasi, tačiau, anot prekybos tinklų atstovų, tai vyksta labai lėtai. O tam, pasak kai kurių prekybininkų, įtakos turi ir prieš dvejus metus užklupusi pandemija.

Maisto atliekos – energijos šaltinis

Prekybos tinklo „IKI“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sako, kad „Maisto bankas“ atiduotus vaisius, daržoves perdirba, gamina įvairius konservus, uogienes, kurias perduoda labdaros organizacijoms.

„O jei maistas yra geros prekinės išvaizdos, tada jis tiesiogiai atiduodamas labdaros organizacijoms, kurios vėliau išdalina sunkiau gyvenantiems žmonėms.

Su „Maisto banku“ mes jau bendradarbiaujame nuo 2007 metų. Tai yra nuolatinis procesas, kai kiekvieną dieną organizacijos savanoriai važiuoja į 228 parduotuves, surenka prekes, kurioms likusios kelios dienos iki galiojimo pabaigos, – aiškina prekybos tinklo atstovė. – Taip pat turime sutartis su bene dvidešimt verslininkų ir ūkininkų, kuriems atiduodame tokias prekes kaip gėlės, tam tikri maisto produktai, kurie nebetinkami perdirbimui ar kitokiam žmonių vartojimui. Iš jų gaminami pašarai gyvuliams arba kompostas.“

Tokiu pat principu vadovaujasi ir prekybos tinklas „Maxima“.

„Kiekvieną mėnesį „Maisto banko“ globojamiems žmonėms vidutiniškai skiriame maisto produktų už daugiau nei 40 tūkst. eurų.

Deja, bet nerealizuotas, pasibaigusio galiojimo maistas tampa atliekomis, tačiau ir šiuo atveju stengiamės, kad jis grįžtų į žiedinės ekonomikos ciklą ir jame būtų perdirbtas.

Iš maisto atliekų gaminamos biodujos, kurios yra puikus žiedinės ekonomikos pavyzdys. Tokiu būdu maisto atliekos virsta tvariu atsinaujinančios energijos šaltiniu, kartu mažėja neigiamas poveikis aplinkai ir kovojama su klimato kaita, – komentuoja Ernesta Dapkienė, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė. – Pasibaigusio galiojimo maisto produktus atiduodame ir ūkininkams, kurie juos panaudoja kaip gyvulių pašarą ar kompostuoja. Per metus ūkininkams perduodame apie 200 tonų negyvūninės kilmės maisto.“

BNS Eriko Ovčarenko nuotr.

Kompostuoja savo reikmėms

Nors iš parduotuvių nebetinkamų naudoti daržovių, vaisių ar kitų maisto likučių ir nesurenka, tačiau vienas didžiausių Kėdainių rajono daržovių augintojų Kvedarų ūkis savo ūkyje užaugintas, bet žmonių maistui netinkamas gėrybes taip pat randa, kur panaudoti.

„Iš parduotuvių atliekų neimame, nes neturime, kur jų savo gamyboje panaudoti. Tačiau auginant daržoves, būna visokių atvejų, kai jos netinkamos žmonių maistui. Tuomet jas parduodame ūkininkams, auginantiems gyvulius, o visiškai nebetinkamas – kompostuojame ir paskui tręšiame savo laukus, t.y. panaudojame savo reikmėms, – sako ūkininkas Arnas Kvedaras. – Skaičiais pasakyti, kiek lieka netinkamų naudoti daržovių, negalėčiau, bet tikrai susidaro nemažas jų kiekis, tada tenka kompostuoti.“

Pramoninės prekės – taip pat „Maisto bankui“

Kalbant apie užsakomus prekių kiekius, anot prekybos tinklo „Rimi“ viešųjų ryšių specialistės Gabrielės Šerėnienės, prekybos tinklas yra daug investavęs į automatizuotą užsakymų sistemą, kuri remiasi duomenų analitika ir leidžia išvengti žmogiškojo faktoriaus įtakos.

„Todėl dažniausiai pardavimai atitinka užsakymus, o jeigu tai neįvyksta, priklausomai nuo situacijos priimami sprendimai dėl prekių perkėlimo į kitas parduotuves arba nurašymo. Gėlės yra prekė, kuri tuo atveju, jeigu yra nebetinkama prekybai, patenka mūsų partneriams, besirūpinantiems biologinių atliekų sutvarkymu.

Kadangi gėlių estetinė išvaizda yra pagrindinis jų tinkamumo parduoti kriterijus, deja, negalime pritaikyti tokio sprendimo, kokį turime neišparduoto maisto srityje, kuris yra perduodamas „Maisto bankui“ ir vėliau pasiekia kitų nevyriausybinių organizacijų globojamus žmones“, – pasakoja G. Šerėnienė.

Dalis buitinės chemijos, higienos ar panašių prekių, kurių galiojimo laikas dar nepasibaigęs, anot V. Budrienės, taip pat atiduodama „Maisto bankui“, kita dalis grąžinama gamintojams: „Bet nėra taip, kad nebetinkamos naudoti prekės išmetamos tiesiog į konteinerį. Verslas pastatytas ant efektyvumo, nešvaistymo. „IKI“ prekybos tinklas laikosi nulinės likučių politikos, t.y. parduoti tiek, kiek yra užsakyta prekių.“

Jeigu mes norime gyventi tvariau, reikia pirkti tik tai, ko reikia dabar ar kelioms vakarienėms į priekį. Tai būtų pagrindinė rekomendacija, kaip gyventi tvariau kalbant apie maisto švaistymą.

V. Budrienė

O E. Dapkienė taip pat patvirtina, jog prekių užsakymai kruopščiai planuojami, atsižvelgiant į jų poreikį, todėl tik maža dalis pramoninių, buitinės chemijos, higienos, kosmetikos ir pan. prekių lieka nerealizuotos dėl pasibaigusio galiojimo termino, pakuotės pažeidimų ar pan. priežasčių.

„Tam tikra dalis tiesioginio tiekimo prekių, tapusių neasortimentinėmis, tačiau tvarkingos prekinės išvaizdos ir tinkamo galiojimo grąžinamos tiekėjams.

Besibaigiančio galiojimo prekės yra parduodamos mažesne kaina, o jų nepardavus – perduodamos atliekų tvarkytojams pagal sutartis, kurie jas sutvarko pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus“, – paaiškina „Maximos“ atstovė.

Labiau planuoja pirkinius

V. Budrienė pastebi, jog ne tik prekybininkų, bet ir pačių žmonių apsipirkimo elgesys keičiasi.

„Bet ar taip yra dėl to, kad jie pradėjo gyventi tvariau, negaliu pasakyti. Apsipirkimas su sąrašu yra pandemijos pasekmė, nes visur žmonės buvo ir yra raginami kuo mažiau laiko praleisti parduotuvėje ir apsipirkti kuo greičiau.

Ar žmonės yra linkę galvoti apie tvarumą, galėtumėm spręsti iš tokių dalykų, kaip daugkartinių, popierinių maišelių pardavimai. Jie auga kasmet ir nuosekliai mažėja plastikinių maišelių pardavimai, nors jų gamyba yra paremta žiedinės ekonomikos principu, t.y. jie pagaminti iš „IKI“ tinkle surinkto plastiko.

Dar viena tendencija, rodanti, kad žmonės stengiasi gyventi tvariau, daugkartinių maišelių naudojimas, kurie yra prie vaisių ir daržovių. Jų prekyba vyksta galbūt lėčiau, bet bent jau didžiuosiuose miestuose mūsų klientai juos naudoja“, – pastebi tinklo atstovė.

Deja, bet nerealizuotas, pasibaigusio galiojimo maistas tampa atliekomis, tačiau ir šiuo atveju stengiamės, kad jis grįžtų į žiedinės ekonomikos ciklą ir jame būtų perdirbtas. Iš maisto atliekų gaminamos biodujos, kurios yra puikus žiedinės ekonomikos pavyzdys. Tokiu būdu maisto atliekos virsta tvariu atsinaujinančios energijos šaltiniu, kartu mažėja neigiamas poveikis aplinkai ir kovojama su klimato kaita.

E. Dapkienė

Pasak jos, šiokia tokia tvarumo tendencija atsispindi ir kiaušinių pardavimuose: „Auga pardavimai tų kiaušinių, kuriuos deda vištos, laikomos ant kraiko arba laisvai lakstančios, nors jie yra ir brangesni.

Taigi, ta tendencija matosi ir turbūt daug kur ji būtų, jei peržiūrėtume visas prekes, bet stengtis šioje srityje dar tikrai yra kur“.

E. Dapkienės duomenimis, žmonės labiau pradėjo planuoti savo pirkinius prieš beveik dvejus metus, kai prasidėjo pandemija. Būtent tada sparčiai pradėjo augti pirkinių krepšeliai.

„Pirmo karantino metu 2020 metais vidutinis pirkinių krepšelis išaugo beveik ketvirtadaliu, o pirkėjų srautas vidutiniškai sumažėjo penktadaliu. 2021-aisiais augimas mažesnis, tačiau, palyginti su metais prieš tai, pirkinių krepšelis vis tiek yra 7 proc. didesnis“, – pažymi Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė.

Patarimai, kaip apsipirkti

Kadangi vis garsiau ir aktyviau raginami žmonės, verslininkai, prekybininkai ir t.t. mažinti vartojimą, švaistyti maistą taip tausojant aplinką, pašnekovės pasidalijo patarimais, kaip derėtų apsipirkinėti, kad raginimai pasiteisintų. Tiesa, jie buvo kiek skirtingi.

„Rekomendacija tikriausiai būtų tokia, kuri dabar nesuderinama su pandemijos situacija: jeigu mes einame į parduotuvę rečiau, vadinasi, ir prisiperkame to, ko galbūt mums niekada ir neprireiks, o jei ir prireiks, tai tikrai ne dabar. Jeigu mes norime gyventi tvariau, reikia pirkti tik tai, ko reikia dabar ar kelioms vakarienėms į priekį. Tai būtų pagrindinė rekomendacija, kaip gyventi tvariau kalbant apie maisto švaistymą.

Taip pat būtinas aiškus sąrašas, tikrai žinoti, ko nori ir ko reikia. Trečias dalykas, ką mes labai akcentuojame – tai maisto likučių panaudojimas savo virtuvėje, kad ir nuo kokio nors šventinio stalo“, – patarimais dalijasi V. Budrienė.

„Mes raginame savo pirkėjus planuoti apsipirkimus – ateiti į parduotuvę rečiau, bet įsigyti tiek prekių, kad jų užtektų ilgesniam laikui. Žinoma, didžiausias iššūkis – šviežias maistas, pavyzdžiui, mėsa, žuvis, pieno produktai. Tačiau tikrai galima taip susiplanuoti savaitės meniu, kad parduotuvėje užtektų apsilankyti vieną kartą, prieš tai suplanavus šį savaitinį apsipirkimą.

Kitas reikšmingas žingsnis – pirkėjai galėtų pirkinius krautis į daugkartinius pirkinių krepšelius, tokiu būdu mažindami plastiko vartojimą“, – ragina E. Dapkienė.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video