Kur gimdys 200 Kėdainių rajono moterų?

Jorūnė LIUTKIENĖ

Po paskutinio rajono tarybos posėdžio, kuriame aštriai keltas artėjantis Kėdainių ligoninės pertvarkos klausimas, lyderystės ėmėsi Sveikatos komitetas ir vicemeras Paulius Aukštikalnis. Jie skubiai suorganizavo nuotolinį susitikimą su Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais ir aiškiai išsakė tvirtą poziciją – Kėdainių rajono ligoninėje būtina išsaugoti Akušerijos ir ginekologijos skyrių. Tokią kėdainiškių poziciją išgirdusi sveikatos apsaugos viceministrė ėmė ieškoti alternatyvų ir pasiūlė Kėdainiuose turėti akušerijos dienos stacionarą, o personalą įdarbinti PSPC.

Klausimą aptarė karštai

Pasitarime dalyvavęs Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos direktorius Gintaras Kacevičius dar kartą visiems pakartojo tą patį – jau seniai atlikti skaičiavimai rodo, kad Akušerijos skyrius, kuriame per metus priimama iki 300 gimdymų, yra nuostolingas. Jei gimdymų nedaugės, Teritorinė ligonių kasa bus priversta keisti sutartį ir akušerijos paslaugų apmokėjimą tiesiog nutraukti.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje moterys vidutiniškai gimdo nepilnai vos du kartus per gyvenimą. Tai sritis, kuri visoje Lietuvoje viena iš pirmųjų patyrė mažinimus.

Gimdymų skaičius Lietuvoje yra nukritęs iki 30 000 per metus. Ir tai nėra ligoninių ar akušerių problema. Demografinė situacija verčia keisti egzistuojančius ligoninių modelius, o medikams prisitaikyti. Pagal reformos suplanuotą viziją galėtų būti taip: gimdymai būtų priimami ten, kur būtų perinatologijos klasteris.

Medikas ir buvęs Seimo narys Darius Kaminskas Kėdainių ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyriaus uždarymą aktualizavo visos Lietuvos mastu.

„Jeigu reikalausite, kad stacionare pagimdytų atvejų skaičius būtų 600, tai jau lies ne tik Kėdainių, bet ir visas mažesnių miestų ligonines. Tokių rodiklių vargiai ar pasieks Alytus, Ukmergė, Jonava, Raseiniai. Pinigus jūs skaičiuojate gerai, o kas bus su žmonėmis?“ − klausė jau 25 metus savo srities gydytojas praktikas D. Kaminskas.

Gimdyvių pavėžėjimu turėtų rūpintis savivaldybė

Kad Kėdainių ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyriaus likimas kybo ant plauko, nebėra naujiena, tačiau ką gi naujo susirinkime sužinojo tarybos nariai?  

Visos atsakingos institucijos tikina, kad moterų nugabenimas į ligonines, kuriose bus priimami gimdymai, problemų nesudarys, o ir Kaune gimdyvėms rezervai yra nemaži. Tad tai neturi kelti jokio nerimo nei politikams, nei gyventojams. Juolab kad bus sutvarkytas Greitosios medicinos pagalbos darbas. O ir dabar, kol nėra pokyčių greitojoje, yra būdų, kaip spręsti reikalus.

Susitikime paaiškėjo, kad savo krašto žmonių pavėžėjimas yra savivaldybių politikų rūpestis ir gali būti sprendžiamas gana paprastu keliu. Pavėžėjimo paslauga ir dabar yra įtraukta į Socialinių paslaugų katalogą.

Taigi, gimdyvių pavėžėjimą nesunkiai galima organizuoti ir įgyvendinti. Kaip sėkmingai tai buvo padaryta maždaug prieš 3 metus kiekvienai gimdyvei skyrus kūdikio krepšelį arba solidžią sumą grynųjų pinigų. Bet apie šią naują paslaugą reikia galvoti dabar, o ne kai išmuš skyriaus uždarymo valanda.

Ministerijos reikia, kad spręstų vietos problemas?

Labiausiai dėl Akušerijos ir ginekologijos skyriaus uždarymo įsiaudrinusius Kėdainių politikus sveikatos apsaugos viceministrė D. Jankauskienė ramino ir siūlė racionalias išeitis.

D. Kaminskui iškėlus klausimą apie tai, kad netekus skyriaus dideliame pavojuje atsidurs tos gimdyvės, kurios kreipiasi dar iki gimdymo su įvairiais sutrikimais ir baimėmis, nežinodamos ar joms jau prasidėjo gimdymas, ar ne, viceministrė pasiūlė Kėdainiuose įkurti akušerijos dienos stacionarą ir teikti paslaugas.

Čia moterys būtų apžiūrimos tų pačių medikų, o ne kaskart siunčiamos į Kauną. Skyriuje pasiliktų ir visa reikalinga apžiūroms įranga.

Be to, dienos stacionaras galėtų būti kuriamas ir prie ligoninės, ir prie PSPC, o kaip racionaliau ir geriau, turi spręsti politikai.

Dėl Akušerijos ir ginekologijos skyriaus personalo likimo Kėdainių ligoninės pavaduotoja medicinai, laikinai einanti direktoriaus pareigas Rita Kuodienė turi ir kitą sprendimą: užtikrinti, kad šio skyriaus kvalifikuotos medikės galėtų su savo ta pačia licencija dirbti ir bendrosios praktikos slaugytojomis ir kad nebūtų dirbtinai išilginamas jų persikvalifikavimo laikas.

„Žmonės yra prisirišę prie kolektyvo, prie savo ligoninės ir nenori niekur išvažiuoti ieškotis darbo. Jie turi kompetencijų ir nori būti naudingi savo ligoninei. Tai labai vertinga žmonių savybė“, − sakė ilgametė Kėdainių ligoninės vadovė R. Kuodienė. 

Antrą išeitį sprendžiant personalo įdarbinimą siūlo viceministrė D. Jankauskienė – Kėdainių  pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojų komandose ne visur yra pilna komandos sudėtis, tad akušerės ten reikalingos.

Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Audronė Rimkevičienė sakė, kad mielai ir net su džiaugsmu priimtų į darbą akušeres, tačiau sudvejojo dėl finansavimo.

Tarybos narys medikas Alfredas Hofmanas sakė, kad prieš priimant žmogų į darbą reikia prisiimti ir atsakomybę, tačiau Valstybinės ligonių kasos direktorius G. Kacevičius tikina, kad apmokėjimą galima išspręsti.

Ministerija netrukdys pasiekti tikslų

Vienas iš svarbių klausimų – pokyčių finansavimas. Jį kėlė visi diskusijų dalyviai.

Diskusijoje dalyvavusi Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vedėja Rasa Biekšienė  sakė, kad geras šeimininkas su turimais resursais visada nori daugiau padaryti.

„Savivalda pati turi vertinti, kaip su turimais resursais nupirkti daugiau sveikatos“, − politikams sakė R. Biekšienė. 

Pasak viceministrės D. Jankauskienės, su pertvarka ateis minkštosios ir kietosios investicijos. Jos bus nukreiptos į infrastruktūrą ir įrangą bei į personalą. Pasitelkus ES lėšas bus galima didinti slaugytojų skaičių, kurių poreikis išaugs, pritraukti reikiamų gydytojų. 

„Pinigai priklausys nuo jūsų parengtų projektų. Tačiau galiu pasakyti, kad struktūrinėms pertvarkoms bus du kartus daugiau pinigų nei tinklinėms, bet abiem atvejais Jūs galite pasiekti savo tikslus“, − į klausimą, kiek gi gautų reformai pinigų Kėdainiai, atsakė viceministrė.  

Nors lėšos struktūriniams pokyčiams būtų ir didesnės, tarybos narys, Sveikatos komiteto pirmininkas A. Hofmanas nemato perspektyvos ir atmeta galimybę tapti Kauno ligoninės padaliniu.

„Mes jau nebebūsime savarankiški ligoninės steigėjai ir įtakos turėsime ženkliai mažiau“, − sakė politikas. 

„Mes mažiukai ir mažiukus greitai suvalgo – mes labai skanūs“, − dėl sujungimo nerimavo buvęs ilgametis rajono Tarybos narys ir vieną kadenciją Seimo narys D. Kaminskas.

Kėdainių ligoninės l. e. p. direktorė R. Kuodienė taip pat aiškiai išreiškė, kad mato problemų sprendimą ir dėl dar dviejų ligoninės skyrių, kurių likimas kol kas neaiškus.

Ji sakė matanti galimybę ligoninėje išlaikyti Psichiatrijos skyrių, nes vertindama duomenis bei plačiai žvelgdama situaciją aiškiai supranta bei prognozuoja, kad šių ligų tik didės, todėl norėtų savo rajono žmonėms ir toliau šią paslaugą teikti vietoje. O Vaikų ligų skyrius sėkmingai taptų dienos stacionaru.

Politikus spaudžia terminai

Jeigu politikai turi proto, tai idėjų ir gerų sprendimų nestokos, bet juos spaudžia terminai. Ministerija prašo preliminarų Kėdainių ligoninės pertvarkos planą turėti ir susiderinti su savivaldybėmis bei regioninėmis grupėmis iki spalio 14 dienos.

Iki lapkričio 15 jau raštu bus prašoma pateikti, kokius pokyčius numatoma konkrečiai daryti. Vėliau bus galima rengti projektus ir nutarti galutinai, kokie laikotarpiai reformai yra reikalingi.