Kūčių vakarienė – tik patekėjus Vakarinei žvaigždei
Rasos Jakubauskienės nuotr.
Receptai Kūčių stalo vakarienei
Metų ratas ir vėl apsisuko. Ir vėl neriame į tą magišką mistikos, burtų ir mums, šiuolaikiniams žmonėms, neįprastų valgių pasaulį. Ieškome iš senovės likusių receptų, bandome prisiminti močiučių vardintus patiekalus, tradicijas. O štai žinovai, etnologai pasakoja: „Kūčias pradėdavo valgyti užtekėjus Vakarinei žvaigždei. Stalą apdėdavo šienu, kurio dalį dėdavo ir pastalėn. Ant stalo užklodavo staltiesę ir sustatydavo visus patiekalus. Kai kur ant stalo pastatydavo nekultą rugių pėdą, simbolizuojantį būsimųjų metų gerą derlių, o po stalu dėdavo kūlį šiaudų“. (Pranė Dundulienė „Lietuvių šventės: tradicijos, papročiai, apeigos“).
Priskaičiuojama daugiau nei šimtas Kūčių patiekalų
Kūčių dieną buvo laikomasi sauso pasninko. Dažnas nė aguonos grūdo į burną neįsidėdavo. Mažiausiai pasninko laikėsi žemaičiai, bet ir jie vengė mėsiškų patiekalų („Atvažiuoja Kalėdos. Advento-Kalėdų papročiai ir tautosaka“, Lietuvos liaudies kultūros centras). Tačiau Mažojoje Lietuvoje vakarienei buvo verdamas ypatingas valgis – raini žirniai su mėsos padažu (Pranė Dundulienė „Lietuvių šventės: tradicijos, papročiai, apeigos“).
Etnologas Libertas Klimka savo knygoje „Lietuviškųjų švenčių rate“ pastebi, kad „Kūčių papročiai vienija tautą, tačiau atskirais bruožais juose yra nemažų regioninių skirtumų. Ir ypač tai pasakytina apie Kūčių valgius. Etnografai iš viso Lietuvoje jų priskaičiuoja daugiau kaip šimtą, nors ant stalo reikėdavo tik devynių. Tiesa, vėlesniais laikais valgių skaičių žmonės padidino iki dvylikos ar trylikos, tardami tiek buvus apaštalų ar Paskutinės vakarienės valgytojų. <…>
Įdomiai žmonės aiškina šventosios vakarienės valgių prasmę. Žirniai ir pupos – tai Adomo, Marijos ar vargo žmonių ašaros; miežiai – juos valg, akuotus nusitrynę, iš Rojaus išvaryti pirmieji žmonės. Kviečiai namams neša skalsą, o žuvis primenanti apaštalus, kurie buv žmonių sielų žvejais. Spanguolės gi apsaugo nuo priešų“.
Po Kūčių vakarienės – į sodą
Anot L. Klimkos, „šventiniai valgiai gaminami iš nuo senų senovės auginamų gėrybių, taip pat iš gamtos dovanų. Ir nereikia jų pernelyg smulkinti, perdirbti gaminant patiekalą. Viskas turi būti kaip kadaise – juk norima pavaišinti ir protėvių vėleles“.
Daugelyje Lietuvos vietų po Kūčių vakarienės lankydavo sodą. Manyta, kad, atliekant vienus ar kitus veiksmus, galima padidinti vaismedžių derlingumą. Etnologas Juozas Kudirka savo knygelėje „Kūčių naktis“ rašo, kad Josvainių apylinkėse, vaismedžius rišdavo per Kūčių vakarienę po stalu buvusiais šiaudais. Taip pat „nederlingus medžius, kad kitais metais derėtų, rišdavo šiaudais iš pastalės po trečio valgio“.
Kviečiame prisiminti šventinius, užmarštin grimztančius, o galbūt ir iš naujo atgimstančius kai kuriuos Kūčių valgius. Galbūt tai bus įkvėpimas Jūsų šventėms.
Avižų kisielius
Kaip virti avižų kisielių yra ne vienas variantas. Tačiau čia pateikiame vieną iš paprasčiausių.
Iš vakaro užmerkiame avižas (ne avižinius dribsnius). Kitą dieną, jei didžiąją dalį vandens grūdai bus sugėrę, įpilame daugiau vandens, viską pamaišome, nukošiame per sietą. Grūdus atidedame į šalį, o skystį statome ant dujinės ir verdame, kol jis tampa tirštesnis, kisieliaus konsistencijos. Įberiame žiupsnelį druskos, pagardiname medumi ir kisielius jau paruoštas.
Tiesa, senovėje avižų kisielius būdavo toks tirštas, kad jį valgydavo šaukštais. Tad jei ir jūs norėtumėte tokio „pudingo“, reikėtų dar įdėti krakmolo. Jo reikėtų dėti tiek, kiek norite, kad kisielius sutirštėtų.
Likusias mirkytas avižas galite taip pat gardinti medumi ir tiesiog valgyti. Kitas jų panaudojimo būdas – įvairūs kepiniai, kuriuose naudojami grūdai, pavyzdžiui, naminė duona. Tereikia pasitelkti fantaziją ir turėsite dar vieną nuostabų, sveiką ir nebūtinai sudėtingą patiekalą.
Virtinukai su grybais ir svogūnų padažu
Kūčių stalui gaminamų virtinukų yra įvairiausių rūšių, su įvairiausiais įdarais. Tačiau apie Gudžiūnų seniūniją būdavo verdami virtinukai su džiovintais grybais ir svogūnų padažu.
Pirmiausia užmerkite džiovintus grybus, kad šie pamirktų kelias valandas. Tuomet pasiruoškite tešlą iš 3 stiklinių miltų, 1 stiklinės verdančio vandens ir 3 v. š. aliejaus.
Išmirkusius grybus nuspauskite, kad nubėgtų vanduo. Susmulkinkite juos peiliu arba galima permalti per stambesnį sietelį. Taip pat susmulkinkite svogūną, pakepinkite jį aliejuje. Į keptuvę sudėkite smulkintus grybus ir dar viską truputį pakepinkite. Pagardinkite druska, pipirais.
Kočiokite tešlą, spauskite skrituliukus, į vidurį dėkite grybų ir, suėmę kraštelius, juos užspauskite. Paruoštus virtinukus virkite pasūdytame vandenyje.
Padažui susmulkinkite svogūną ir pakepinkite jį aliejuje. Viskas. Padažas paruoštas. Dėkite į lėkštę virtinukus, užpilkite padažu ir skanaus!
Obuoliai mielinėje tešloje
Panašūs į blynelius, tik truputį kitokie ir būtinai pabarstyti cukrumi, o ne cukraus pudra!
Pasiruoškime grietinės tirštumo mielinę tešlą. Kadangi patiekalas Kūčioms, jeigu laikotės tradicijų, ruoškite be kiaušinių ir pieno produktų.
Reikės: 8 g sausų mielių, 450 g kvietinių miltų (4 stiklinės), 300 ml šilto vandens, 3 šaukštai cukraus (priklauso, kaip saldžiai mėgstate, galite dėti daugiau arba mažiau cukraus), žiupsnelio druskos.
Mieles, miltus, cukrų ir druską suberiame į vieną indą ir išmaišome. Pilame šilto vandens ir maišome. Uždengiame ir paliekame poilsiauti šiltai 30 minučių. Per tą laiką pasiruoškite obuolius. Nuplautus vaisius nulupkite (jei minkšta odelė, galite ir nelupti) ir supjaustykite apvaliais griežinėliais. Sumeskite juos į paruoštą tešlą, pavoliokite atsargiai, kad nesulūžtų bei visa riekelė pasidengtų tešla ir dėkite kepti į įkaitintą aliejų keptuvėje.
Iškepusius blynus, pabarstykite cukrumi. Cukrų galite sumaišyti su cinamonu, bus dar gardžiau ir kvapniau.
Kepta silkė su džiovintais grybais ir burokėliais
Šis patiekalas jau retai kada atsiduria ant Kūčių stalo, o visai nepelnytai jis grimzta užmarštin, nes silkės mėgėjams jis tikrai turėtų patikti.
Jam paruošti reikės: 2–4 silkių (priklauso nuo dydžio ir valgytojų kiekio), 2 galvos svogūnų, stiklinės džiovintų grybų, 2 vidutinių raudonų burokėlių, kelių lauro lapelių, kelių žirnelių kvapniųjų pipirų, aliejaus.
Pasiruoškite silkę: nuvalykite, išimkite ašakas, supjaustykite nedideliais gabaliukais. Svogūnus supjaustykite pusžiedžiais. Džiovintus grybus išvirkite ir šiek tiek pasmulkinkite. Burokėlius galima naudoti, tiek žalius, tiek virtus. Tik žaliems reikės daugiau laiko išsitroškinti. Taigi burokėlius supjaustykite plonomis riekutėmis.
Tuomet imkite troškintuvą ar puodą su dangčiu, kuriame troškinsite ir jame sluoksniuokite. Ant dugno dėkite burokėlius, svogūnus, silkę, grybus ir vėl taip pat. Įdėkite kelis lauro lapus, kvapniuosius pipirus ir viską apšlakstykite aliejumi. Dėkite į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepkite, kol burokėliai suminkštės. Šis patiekalas skanus tiek karštas, tiek ir atvėsęs.
Kviečiai su aguonpieniu
Porą saujų kviečių nuplaukite, išvirkite paprastame vandenyje. Tada pasiruoškite aguonpienį. Nuplikykite aguonas ir palikite jas kurį laiką pastovėti vandenyje. Tada nukoškite ir kelis kartus permalkite. O geriausia, kad išsuktumėte jas patys: imkite dubenį, dėkite aguonų, įpilkite šiek virinto atvėsinto vandens ir mediniu šaukštu trinkite. Paskui įpilkite dar šiek tiek vandens ir dar patrinkite, išsukite, įberkite pagal skonį cukraus, viską išmaišykite. Tada į šią aguonų masę sudėkite virtus kviečius ir mėgaukitės puikiu Kūčių patiekalu.
Kviečių „kotletai“
Retas, bet skanus ir įdomus Kūčių stalo patiekalas – kviečių kotletai. Iš vakaro užmerkite kviečius. Kiekį pasirinkite pagal valgytojų skaičių, tačiau iš puskilogramio tikrai pavalgys visa keturių asmenų šeima. Išvirtus grūdus sumalkite. Jei malimo sietelis gan stambus, malkite porąkart arba rinkitės smulkesnį malimo sietelį. Į sumaltą masę muškite kiaušinį, smulkia tarka įtarkuokite vieną vidutinio dydžio bulvę, įspauskite ar įtarkuokite porą skiltelių česnakų, įberkite druskos, pipirų ir viską išminkykite. Iš gautos masės lipdykite kotletukus. Masė išeina gana lipni, todėl rankas galima pašlapinti, kad ne taip liptų. Suformuotus kotletukus kepkite įkaitintame aliejuje, kol gražiai apskrus. Šiuos kotletukus labai skanu valgyti su troškintais raugintais kopūstais ir su lupena virtomis bulvėmis.
Džiovintų obuolių ir kriaušių kompotas
Tarsi nieko ypatingo ir naujo. Tačiau ar visada suvalgote nuo kompoto likusius išvirtus džiovintus vaisius? Tikriausiai ne. O juos puikiai galima panaudoti Kalėdų stalo pyragui. Tereikia virtus džiovintus obuolius ir kriaušes šiek tiek pakepinti keptuvėje su sviestu. Jei reikia, įdėkite dar šiek tiek cukraus, gvazdikėlių ar cinamono. Štai ir puikus įdaras mieliniam ar trupininiam pyragui!
„Tegul žvakelė ant Kūčių stalo primins, kad lietuvių tauta turi savo istorinę užduotį. Tai – išlaikyti gimtąją kalbą, etninę kultūrą, istorinę atmintį, liaudiškąsias tradicijas ir papročius. Išlikti savimi laisvų tautų bendrijoje Europoje ir pasaulyje…“ (Libertas Klimka „Lietuviškųjų švenčių rate“).
2 Komentarai
Paruošti kūčių vakarienę pagal visas tradicijas, turi prieš 3 dienas pradėti ruošti. O kada Kalėdoms pasiruošti , prikepti, prigaminti? Kad viską suruošti, moteris turi nedirbti arba turėti tarnaitę, arba užsakyti iš kavinės ar restorano.
Anais laikais dirbome ir kūčių dieną jei ką.Dalį patiekalų pasiruošdavom iš anksto. Atsiminimuose tai tikriausios kūčios