Kūčios, Kalėdos vertybių sūkuryje: tradicijos ir inovacijos
Kūčių valgiai ir stalas./Marijos Liutkutės nuotr.
Jorūnė LIUTKIENĖ
Kūčių ir Kalėdų tradicijos net kunkuliuoja susidurdamos su naujais požiūriais, vertybiniais išbandymais. Ne visus įkvepia senosios tradicijos. Kuo labiau žiūrime į kitas šalis, tuo didesnė pagunda švęsti ne taip, kaip mes, o taip, kaip jie. Į namus vienas po kito įslenka tradicijų laužytojai. Vaikai protestuoja prieš silkę ir žuvį, Kūčių vakarą reikalauja mėsos ir torto. Kai kurie įsidrąsina prieš Kūčias picerijoje sušveisti picą.
Prie šventojo Kūčių stalo susiduria kartos, o tai reiškia, kad bus ir dramų. Papročiai atrodo nelogiški, nes mūsų gyvenimai yra labai pasikeitę, tačiau mes atlaikysime ir šio laikmečio išbandymus.
Ką daryti, kad įtiktum ne viską mėgstantiems vaikams ir svečiams, o mūsų Kūčių ir Kalėdų stalas neatrodytų nuobodus ir vienodas, dar blogiau − neprogresyvus? Ieškokime kompromisų, eksperimentuokime ir stebinkime. Kiek suprantu, bet kuri tradicija yra gyva, kai ji kinta, keičiasi pagal laikmetį. Juk ir kūčiukai išgyveno transformacijas, bet išliko! Naujos daržovės, vaisiai, neįprasti ingredientai – įsileiskime naujus dalykus, bet neleiskime jiems apversti visko aukštyn kojom, o priversime paklusti mūsų tradicijai.
Išpuikusi silkė ir efektingi raudonieji kopūstai
Kad visus nustebintumėte nauju požiūriu į tradicijas, Kūčių stalui pasiruoškite ką nors neįprastai naujo. Tam tiks ir ši „išpuikusi silkė“. Esu ne kartą ją gaminusi, tačiau ir dabar dar negaliu pasakyti, ar tai užkandis ar labiau desertas.
Silkė tokia mandra, kad tinka Kalėdų stalui, bet patiekalas visiškai vegetariškas, todėl drąsiausios šeimininkės jį nenusikalsdamos tradicijoms gali patiekti net Kūčioms.
Kūčių ir Kalėdų tradicijos susiduria su naujais požiūriais, o į namus įslenka tradicijų laužytojai. Ar tikrai prieš Kūčias picerijoje sušveista pica yra tikrasis blogis?
Aut. past.
Reikės: 2–3 silkių filė, 2 didelių svogūnų, saujos džiovintų persikų, saujos didelių džiovintų slyvų, saulėgrąžų sėklų, šakelės šviežių mėtų, apelsino, šaukšto aliejaus, druskos, rudojo cukraus.
Abrikosus ir slyvas nuplikykite karštu virintu vandeniu ir palaikykite šiek tiek, kad truputį pabrinktų. Tik nepersistenkite. Svogūnus supjaustykite smulkiai ir pakepinkite aliejuje. Kai gražiai pagels, suberkite pasmulkintus abrikosus ir slyvas, pabarstykite druska ir cukrumi. Viską gerai išmaišykite. Dar porą minučių patroškinkite. Suberkite atskirai sausai pakepintas saulėgrąžas.
Pabaigoje pridėkite smulkiai pjaustytų mėtų lapelių. Įdarą atvėsinkite. Supjaustykite smulkiais gabalėliais silkę ir sudėkite į atvėsusią paruoštą masę. Permaišykite.
Apelsiną supjaustykite dailiais vienodais apvaliais griežinėliais. Sudėkite juos į lėkštę. Ant kiekvieno griežinėlio uždėkite po kupstelį paruošto įdaro. Puoškite mėtos lapeliu ir spanguolės uoga.
Patiekalas Kalėdoms
Kitas įdomesnis patiekalas tiks jau tik Kalėdoms, nes jo gamyboje naudojama vištienos mėsa. Tradicinis kopūstas su egzotiškuoju persimonu bus užkandžių stalo karalius.
Atsiriekite pusę galvos raudonojo kopūsto. Suraikykite jį visą plonomis juostelėmis. Pasūdykite, papurkškite obuolių acto arba pašlakstykite citrinų sultimis. Leiskite pabūti ir šiek tiek pasimarinuotų.
300 g vištienos kulšelių mėsos supjaustykite mažais vieno kąsnio gabaliukais ir visus gerai įtrinkite kuminu, čiobreliais, raudonėliu, išspaustu česnaku, imbieru, druska ir pipirais. Pamarinuokite. Tada iškepkite įkaitintam aliejuje, kol gražiai paskrus. Atvėsusią mėsytę sudėkite į kopūstus. Supjaustykite mažais kubeliais vieną persimoną, o porą – plonais žiedeliais. Sudėkite į salotas. Maišykite su alyvų aliejumi arba majonezu. Galima dėti ir kaip užkandį ant paskrudinto batono riekelių.
„Bacalhau“
Dar vienas patiekalas, kurį aš šiemet tikrai įsileisiu į namus Kūčių vakarą, tai portugališkas tradicinis valgis „Bacalhau“ − džiovinta sūdyta menkė. Autentišką jį ragavau Krakėse. Žuvis turėjo labai savitą – tokį lyg rūgštesnį skonį.
Originaliame recepte sūdyta menkė, pirmiausia, apverdama vandenyje arba piene (jei Kūčioms, tai pieno geriau nenaudokite), tada ištroškinama su geltonaisiais svogūnais, tuomet į ją pridedama plonyčių bulvių šiaudelių. Viskas iššutinama, o prieš pateikiant, įpjaustoma juodųjų alyvuogių. Galite išsikepti ir šaldytą įprastą menkę, ją kaip nors įmantriau pamarinavę, o patiekti galima su keptomis bulvėmis bei alyvuogėmis pagal jų tradiciją – ir tai bus naujas skonis gomuriui ir širdžiai.
Daugiau žaidimo
Kad visi būtų patenkinti, švenčių planą ir meniu galima aptarti daug anksčiau. Pasakykite, kas bus privaloma paragauti, kad ir po kąsnelį. Pasiūlykite savo tradicinius patiekalus, papasakokite, kodėl jie atsirado ant jūsų stalo. Istorijos visada padeda. Ir sutarkite, ką gaminsite kaip naujus patiekalus, kurie labiau priimtini valgytojams – tik su sąlyga, kad Kūčios tradiciškai – vegetariškai.
Galima susitarti, kad visi gamins arba pasiūlys po vieną patiekalą ir pasiduoti netikėtumui. Tegul visiems būna siurprizas.
Arba padarykite patiekalų, kurie verti būti įtraukti į kasmetinį šventinį meniu konkursą. Balsuokite už naujus patiekalus ir taip per kelerius metus susikursite savąsias tradicijas. Šeimininkės žino, kad geriausi receptai gimsta netyčia arba kai trūksta ingredientų. O pritapę tampa neatsiejamu švenčių elementu.
Kita auksinė taisyklė, kuri veikia: nuspręskite, ką pirksite, o ką gaminsite pačios.
Aut. past.
Moterims labai svarbu švenčių išvakarės. Nepervarkite ir nepersistenkite. Padalinkite darbus ir nepulkit jų perdaryti, tegul eglutė būna puošta neproporcingai ar negrabiai. Iš vieno buvusio Seimo pirmininko žmonos esu gavusi geriausią patarimą gyvenime – ,,svarbiausia pasirūpink savimi“. Kiek, ko, ką ir kaip suvalgys šeima, nebus taip svarbu, kaip tavo pačios nuotaika, kuri, kaip jau pati įsitikinau, užburtu keliu nedidelėmis dozėmis neprašyta patenka į kiekvieną patiekalą.
Kita auksinė taisyklė, kuri veikia: nuspręskite, ką pirksite, o ką gaminsite pačios. Aš darau 50/50. Jeigu saldumynus perku, tai patiekalus gaminu, jeigu perku mėsas ir užkandžius − saldumynus gaminu. Visko tikrai nesuruošite vienos, be maisto pramonės pagalbos.
Geriausios mano draugės Kūčios buvo tos, kai ji nieko neruošė – dėl visko ginčydavęsi ir nenorėję padėti sūnūs, pasirodo, mokėjo net silkes su keptomis morkomis pagaminti, ir jų šventė pavyko.
Dar vienoje šeimoje švenčių išvakarėse susirgusi uošvienė aimanavo, kad vaikai liks be Kūčių – neliko: žentas ne dvylika, o aštuonis patiekalus pats niekam nieko nesakęs supirko ir parvežė iš prekybos centro.
Dvi seserys, neskaudindamos mamos, Kūčių patiekalus kartą užsisakė pas šeimininkę ir patiekė kaip savo. Išimtys tik sustiprina mūsų tradicijas.
Nesusigadinkite sau nuotaikos, net jei vaikai šį kartą nelaiku prapjaus tortą. Po eksperimentų pamatysite, kaip po metų kitų visi norės senųjų Jūsų valgių ir patys paprašys griežto tradicijų laikymosi.
