Krizė Kėdainių baldininkams dar negrasina

Agota SPIEČIŪTĖ

Lietuviai įsirenginėja namus, butus, biurus ir gaminasi baldus. Kėdainių rajono baldų gamintojai darbo turi ir visi sako, kad jo pakanka. Apie bankrotus įmonės net neužsimena, o respublikinėje spaudoje nuvilniję bauginantys pranešimai apie baldus gaminančių įmonių bankrotus ir jų darbuotojų atleidimus, tikėtina, yra labiau skelbiantys apie didesnių įmonių problemas. Mūsų rajone, pasirodo, net atsidaro naujos įmonės, dirbančios šioje srityje.

Reklamuotis net nereikia

Žinomi rajono baldų gamintojai ,,Diara LT“, ,,Jursida“ ir ,,Lino baldų gamyba“ yra nedidelės įmonės. Jose dirba nuo 1 iki 10 darbuotojų, todėl visų jų savininkai teigia, kad joms yra lengviau prisitaikyti prie rinkoje vykstančių pokyčių.

Didelių įmonių vadovams reikia daug labiau galvoti, kaip išlaikyti darbuotojus. Ir bankrotai ar veiklos susitraukimas greičiausiai palietė tas, didesnes, įmones, kurios vykdė eksportą į užsienio šalis.

O jeigu sumažėtų darbo, tai įmonėms, kuriose dirba vos keli žmonės, bus lengviau rasti kitą užsiėmimą ar persikvalifikuoti, negu kai darbo vienu metu netenka 20 ar 30 darbuotojų. Tie baldų gamintojai, kurie nesiplėtė ir nedirba su dizaineriais, teigia, kad šiuo metu turi kiek mažiau užsakymų, bet ir jiems pakanka.

Kaip teigia visų trijų kalbintų įmonių savininkai, kol kas jiems nereikia imtis ir stiprių rinkodaros žingsnių ar kurti brangiai mokamos reklamos. Verslininkai neskuba visų savo įgyvendintų projektų paskelbti ir socialiniame tinkle „Facebook“ esančiose įmonių paskyrose. Žinia apie juos sklinda iš lūpų į lūpas, užsakymai ateina vienas po kito tik per rekomendacijas, draugus, klientus ir per pažįstamus žmones. Kai kurie kiti rajono baldų gamintojai jau anksčiau atsisakė net savo salonų. Viskas vyksta internetu. Klientui nebereikia ateiti ir pamatyti savo akimis nei baldų, nei žaliavų, nes medžiagas ir spalvų derinius renkamės pagal sienų ir grindų spalvas, visą namų interjerą, todėl vis tiek detales reikia aptarti vietoje.

Meistras L. Janušauskas paminėjo, kad paskutinius kelis mėnesius klientai ir žmonės vis dažniau prašo rekomendacijų, kas galėtų jiems atlikti remonto darbus. O jeigu yra poreikis remontui, bus poreikis ir naujiems baldams – kol kas į ateitį galima žiūrėti optimistiškai.

Klientai tvirtesni ekonomiškai, smulkmeniškai nesidera dėl kainos, o vertina ir gerbia kitų žmonių darbą, todėl ir projektai didesni, ir klientai vieni kitiems vis rekomenduoja šią įmonę. Įmonė nedidelė, bet kruopščiai įgyvendinanti individualius žmonių užsakymus.

Aut. past.

Užsakymų Kėdainių baldininkams netrūksta

Jau dvidešimtmetį Kėdainiuose veikiančios įmonės UAB ,,Diara LT“ vadovas Giedrius Kalčinskas sako, kad užsakymų stygiaus nejaučia.

,,Jeigu į mus dabar kreiptųsi asmuo dėl naujo projekto, tai artimiausias laikas, kada galėtume pasiūlyti tikėtis pagamintų baldų, būtų jau tik kitų – 2025 – metų vasaris“.

Ši įmonė yra gerai užsirekomendavusi rinkoje ir turi daug užsakymų Vilniuje, Palangoje bei kituose Lietuvos miestuose. Kėdainiuose taip pat imasi didesnių projektų.

,,Dažniausiai dirbame su dizaineriais ir architektais. Matuojame ir projektuojame baldus dar tebevykstant statyboms, todėl dažniausiai gaminame viso būsto, o ne pavienius baldus“, – sako G. Kalčinskas.

Klientai tvirtesni ekonomiškai, smulkmeniškai nesidera dėl kainos, o vertina ir gerbia kitų žmonių darbą, todėl ir projektai didesni, ir klientai vieni kitiems vis rekomenduoja šią įmonę. Įmonė nedidelė, bet kruopščiai įgyvendinanti individualius žmonių užsakymus.

,,Manau, kad situacija nėra tokia, kad galėtume rinktis užsakovus, bet nemanau, kad tokia prasta, kad drįstume sakyti, kad nėra iš ko pragyventi“, – sako ,,Jursida“ vadovas Darius Ginelevičius.

Taip pat jau dvidešimt metų baldus gaminantis verslininkas sako, kad jis daug mieliau rinktųsi gaminti virtuvės komplektus ir spintas arba darytų baldus visam namui ar butui. Bet jeigu į Darių kreiptumėtės dabar, tai greičiausiai jis spėtų įvykdyti jūsų užsakymą iki didžiųjų metų švenčių – Kalėdų, ir tai dar šiek tiek abejoja, ar netektų laukti kiek ilgiau.

Darius samdo tik vieną žmogų ir dirba pagal individualią veiklą, bet, kaip ir kitų įmonių savininkai, nei klientų ieško, nei jų trūksta.

D. Ginelevičius sako, kad maždaug iki 50 procentų jo klientų yra iš Kėdainių rajono. Kaip ir kitiems rajono baldininkams, jam dažnai tenka važiuoti montuoti baldų į kitus miestus, tačiau tai nėra problema. Paskutiniai skambučiai buvo net iš Alytaus. Patirties įgijęs meistras savo nuomonės klientams neperša, bet pataria, jei jau visai jų fantazijos nukrypsta ,,į lankas“ ir mato, kad bus neergonomiškas baldų išdėstymas ar spalvos visiškai nederės, bet visą kitą leidžia rinktis pačiam klientui.

,,Manau, kad situacija nėra tokia, kad galėtume rinktis užsakovus, bet nemanau, kad tokia prasta, kad drįstume sakyti, kad nėra iš ko pragyventi“.

D. Ginelevičius

Mažai įmonei lengviau prisitaikyti

Jau 14 metų korpusinius baldus gaminantis ir mažąją bendriją ,,Lino baldų gamyba“ rajone įkūręs  Linas Janušauskas sako, kad mažesnei įmonei daug lengviau prisitaikyti, jei staiga imtų trūkti užsakymų. Šiuo metu kartu su Linu įmonėje dirba 4 darbuotojai. Iki atidarant savo verslą Lietuvoje, Linas 2 metus padirbėjo Airijoje – surinkinėjo baldus. Ten daug ko ir išmoko.

,,Aš pats esu gana plataus profilio specialistas. Galiu ir statybose dirbti, ir vidaus apdailą daryti. Šalia baldų surinkimo galiu ir buitinę techniką prijungti bei elektrą tvarkyti“, – įvairius papildomus darbus, kuriuos moka daryti, vardija baldininkas L. Janušauskas.

Tačiau kol kas jokio pavojaus, kad užsakymų mažėtų, net nejaučia. Galutinio baldo pagaminimo užsakovui pas šį meistrą tektų laukti eilėje apie 2–2,5 mėnesio. Baldininkas Linas sako pastebėjęs, kad žmonės vis daugiau gali sau leisti. Jo klientų krepšelis kasmet vis didėja ir tampa žymiai brangesnis.

Šiuo metu baldininkas reguliariai dirba ir su keliais dizaineriais iš Vilniaus ir Kauno. Klientai irgi dažniausiai didmiesčiuose. Tai žmonės, kurie dirbo Airijoje, Anglijoje, Norvegijoje, jie grįžta iš užsienio ir bando įsikurti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.

Kolegos Lino neretai klausia, kodėl jis užsiima atlikti sudėtingus projektus? Jam labiau patinka gaminti virtuvės komplektus, nes tai gerokai sudėtingiau ir todėl įdomiau. Meistras puikiai dirba ir su ratanu, nors tai nėra labai dažnas užsakovų pasirinkimas.

,,Aš priimu sudėtingesnį darbą ir projektą, nes man daug įdomiau dirbti pasidaro, negu atliekant standartinius projektus. Kai sau keli iššūkius ir nevengi kažko sudėtingesnio padaryti – tobulėji kaip meistras. Atlikdamas sudėtingesnį darbą surandi įvairių variantų, apeini sunkumus ir pritaikai naujovės, kurias žinai ar esi matęs“, – sako L. Janušauskas.

Žaliavų kainos šokinėjo

Kad ypatingai pastaruoju metu kiltų medžiagų ir žaliavų kainos, verslininkas G. Kalčinskas taip pat negali teigti. Kai kas šiais metais nežymiai ir pinga. Tas metas, kai nevaldomai metus kas mėnesį žaliavų kainos kilo po 10 procentų, jau praeityje.

,,Per pandeminius metus kai kurios medžiagos, baldinės plokštės pabrango kone dvigubai“, – tą laiką sako gerai pamenantis G. Kalčinskas.

L. Janušauskas sako, kad žaliavų pabrangimas buvo susijęs ir su Ukrainos užpuolimu. Tuomet kainos kilo ir šokinėjo.

,,Kai viskas nusistovėjo, tai medžiagų kainos net nukrito 7–15 procentų, –  sako verslininkas. –  Tačiau dabar jau darbo kaina pradeda susilyginti su medžiagų kainomis. Be to, kuo daugiau kyla minimalus darbo užmokestis, tuo daugiau turiu kelti atlyginimą darbuotojams, todėl nekeliant medžiagų kainos, tenka pabranginti darbo įkainį užsakovams. Jeigu minimali alga pakyla 10 procentų, tai baldo kaina pabrangsta 5 procentais“.

Darbuotojai savi ir patikimi 

Kiek sunkiau surasti gerų, atsakingų, kruopščių darbuotojų – prisipažįsta kartu su broliu Arūnu įmonėje dirbantis verslininkas G. Kalčinskas. Šiuo metu įmonėje ,,Diara“ dirba 10 darbuotojų. Verslininkas sako jaučiantis spaudimą dėl minimalios algos didinimo, nes tenka kelti ir kitų darbuotojų atlyginimus, tačiau ir darbuotojai turi būti pasirengę nuolat keistis, eksperimentuoti ir įgyvendinti pokyčius, kurie efektyvina gamybą.

,,Aš priimu į darbą žmones iš bendruomenės ir draugų rato. Neieškau iš toliau ir nepažįstamų. Įdarbindamas padedu ir palaikau tuos, kurie atvažiuoja gyventi į Pajieslio kaimą ir kuriasi čia su šeimomis. Nors dabar jau bet kokio žmogaus irgi nepriimu. Stengiuosi įvertinti, ar žmogaus profesija, pomėgis yra susiję su įrankiais. Jeigu žmogus nė kiek nėra dirbęs tokių darbų, geriau net nepradėti. Ypač jei tai kiek vyresnis ir yra daug ką pabandęs, jeigu dar nemoka dirbti su įrankiais, jis praktiškai ir nebeišmoks. Jeigu jaunesnis, savęs neradęs, tai jis gali bandyti ir, jei patiks, jis užsikabins ir dirbs. Teko su kai kuriais prasikankinti po kelis mėnesius ir supratau, kad iš dainininko geriau nedaryti statybininko, o iš statybininko geriau nedaryti dainininko“, – tvirtai sako L. Janušauskas, savo įmonėje taip pat dirbantis kartu su broliu.

2024 metų pradžiai Kėdainių rajone buvo registruota 19 įmonių, kurios gamino baldus. Visoje Lietuvoje buvo 1 561 tokia įmonė. O šių metų rugsėjo 1 dieną įmonių, valstybės registruose save priskyrusių baldų gamintojams, buvo jau 21. Taigi nuo 2024 metų sausio 1 iki rugsėjo 1 dienos įmonių skaičius nuo 19 padidėjo iki 21.

Aut. past.

Rajone kuriasi naujos įmonės

2024 metų pradžiai Kėdainių rajone buvo registruota 19 įmonių, kurios gamino baldus. Visoje Lietuvoje buvo 1 561 tokia įmonė. O šių metų rugsėjo 1 dieną įmonių, valstybės registruose save priskyrusių baldų gamintojams, buvo jau 21. Taigi nuo 2024 metų sausio 1 iki rugsėjo 1 dienos įmonių skaičius nuo 19 padidėjo iki 21.

Sodros duomenimis, jose iš viso buvo įdarbinti 79 darbuotojai. Skelbiama, kad šių įmonių darbo užmokesčio vidurkis 2024 m. liepos mėn. buvo 992 Eur. Palyginimui – tuo pačiu metu pernai darbo užmokesčio vidurkis buvo 900 Eur. Pastaruosius 7 metus Kėdainių rajone kasmet įregistruojama po 1–3 naujas įmones. Bankrutuoja mažiau.

,,2018–2022 metais nebuvo fiksuota bankrotų tarp šio veiklos tipo įmonių Kėdainių rajone. O per aštuonis 2023 ir 2024 metų mėnesius bankrutavo po vieną įmonę. 2024 rugsėjo 1 dienai, buvo fiksuotos 6 rajono įmonės, kurios bendrai turėjo 9 skolas įvairiems kreditoriams. Jų bendras portfelis – 4 884 Eur.

Pernai tuo pačiu metu buvo fiksuota daugiau skolingų įmonių – 7, kurios turėjo 12 skolų, registruotų mūsų sistemoje. Tačiau bendra suma labai panaši – 4 897 eurų“, – sako ,,Creditinfo Lietuva“ Rinkodaros projektų vadovė Aušrinė Motiejūnienė.