„Krekenavos“ laukuose – gardieji smidrai!

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Ši daržovė mūsų šalyje išpopuliarėjo palyginus neseniai – prieš maždaug trylika metų. O iki to laiko daugelis lietuvių ją žinojo kaip… gražų močiučių darželio augalą. Tačiau, kaip pasakoja, UAB „Krekenava“ agronomė Auksė Novogrudskė, ypatingai besidominti smidrais, dar kitaip vadinamais šparagais, šios daržovės istorija siekia net egiptiečių laikus. Ir jos anuomet buvo naudojamos visai ne maistui. Dabar pati Auksė „Vikonda grupei“ priklausančioje įmonėje prižiūri smidrus, jais rūpinasi ir siekia iš eksperimentinio lauko išauginti tokius šių daržovių plotus, kad „Krekenavoje“ užauginti smidrai, kaip sakė A. Novogrudskė, „keliautų iš lauko tiesiai ant kiekvieno stalo!“

Labai vertinga daržovė

„Mano vaikystės prisiminimuose, tai tik gėlė iš darželio. Tačiau rašytiniuose šaltiniuose fiksuota, kad egiptiečiai juos augino jau anksčiau nei prieš 2000 metų dėl medicininių priežasčių ir legenda teigia, kad smidrai buvo aukojami Dievams, – pasakojo „Krekenavos“ agronomė. – Manoma, kad smidrų būta ir ant Lietuvos dvarininkų stalų. Deja, viena brangiausių ir labiausiai vertinamų daržovių lietuvių valgiaraštyje nepritapo ir galų gale virto tik darželio gėle.“

A. Novogrudskės žiniomis, atvežę šią aristokratišką daržovę iš Danijos į Lietuvą, 2007 metais vieni iš pirmųjų ją pradėjo auginti ūkininkų šeima iš Bubių Šiaulių rajone.

„Smidrų populiarumą, galvoju, lėmė žaliavalgystės manija, vegetarizmo, sveikos mitybos laikymasis. Jei smidrų kaina būtų žemesnė, tai įperkančių ir valgančių juos būtų tikrai daugiau“, – svarstė agronomė.

Taip pat, jos nuomone, didelės įtakos smidrų populiarumui mūsų šalyje turėjo ir tai, kad jie – ne tik dekoratyvus augalas, bet dietologų ir gydytojų giriama kaip naudinga sveikatai ir nekaloringa daržovė.

„Dietologų teigimu, smidruose gausu medžiagų, suteikiančių energijos ir pakeliančių nuotaiką. Puikus vitaminų (A, B, C, T, K), skaidulų ir mineralų (mangano, vario, kalio ir kt.) šaltinis. Taip pat smidruose gausu antioksidantų – beta karoteno ir liuteino.

Jų vartojimas gali padėti kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje ir skatina insulino gamybą, teigiamai veikia širdį ir kraujagysles, stabdo krešulių susidarymą“, – smidrų naudas vardijo Auksė ir pateikė dar vieną pikantišką informaciją, neva viduramžiais šparagai buvo laikomi meilės daržove – afrodiziaku.

Puikus užkandis skubantiems

Nors gyvename labai greitą ir dinamišką gyvenimą, skubame ne tik atlikti darbus ir susitvarkyti kitus reikalus, bet dažnai neturime laiko net ramiai pavalgyti. Tačiau, anot A. Novogrudskės, džiugu, kad žmonės vis dažniau rūpinasi savo sveikata, sveika mityba ir gyvensena sulaukia vis daugiau dėmesio, žmonės žiūri, ką valgo.

„Dėl šių priežasčių, manau, smidrai darosi vis populiaresni mūsų virtuvėje. Juolab kad jiems paruošti tikrai nereikia daug laiko – ruošiant šparagus paprasčiausiu būdu, tereikia juos kelias minutes apvirti ir valgyti mirkant į sviestą, o ką tik nuskintus smidrus galima valgyti jų net neapdorojus, tik švariai nuplovus. Jie turi daug privalumų: juose daug vitaminų ir mineralų, dažniausiai jie mažai kaloringi, greitai suteikia reikiamos energijos“, – daržovių naudą vardijo pašnekovė.

Jos teigimu, smidrai mėgstami ir gausiai auginami kone visuose pasaulio žemynuose. Kaip pasakojo agronomė, daugiausia smidrų pasaulyje užauginama Kinijoje ir Peru, o trečioje vietoje – Vokietija.

„Vokietijoje smidrai vadinami baltuoju auksu ir daržovių karaliumi, o balandžio viduryje prasidedantis smidrų sezonas turi vardą „Spargel“ ir trunka iki pat Joninių. Bavarijos mieste Šrobenhauzene yra netgi smidrų muziejus“, – žiniomis dalijosi A. Novogrudskė.

Stebi ir mokosi

Jau kelerius metus iš eilės savo laukuose eksperimentines daržoves auginanti UAB „Krekenava“ šiais metais taip pat eksperimentuoja ir 0,9 ha lauko užsodino smidrais, kuriais rūpinasi ir prižiūri pati agronomė A. Novogrudskė.

„Plotas kol kas nėra didelis, nes dar tik stebime, ar pasiteisins mūsų bandymas. Smidrų yra įvairių rūšių ir net spalvų – baltieji, žalieji ir violetiniai. Pavyzdžiui, prancūziški šparagai yra violetiniai, britų ir amerikiečių veislės yra žalios. Tuo metu ispaniški ir daugelis olandiškų šparagų yra balti, nes jie auginami po žeme ir nupjaunami, kai tik atsiranda jų galiukai, – smidrų subtilybes atskleidė agronomė. – Tačiau mes, kol dar tik pradedame jų auginimą, į specialiai parengtas vagas arba, kitaip sakant, iki 40 centimetrų gylio iškastus griovius pasodinome keturių veislių per 3 tūkst. vienetų smidrų daigų.

Stebėsime jų augimą, žiūrėsime, kuri veislė geriau pritampa mūsų žemėse, ir toliau tobulinsime žinias, o išmokus visas šparagų auginimo pamokas ir eksperimentui pasiteisinus, plėsime jų auginimo plotus, galbūt bandysime auginti naujas veisles.“

Paklausta apie būsimą derlių, Auksė nedaugžodiavo: „Iš anksto prognozuoti derliaus nemėgstu – skaičiuosime jį gavę“.

Daugeliui kyla klausimas, kodėl šios daržovės kaina yra gana didelė. Tačiau agronomė turi tam net kelis paaiškinimus: „Tai yra nemažai fizinių pastangų reikalaujantis rankų darbas – prie kiekvieno daigo reikia nusilenkti tiek jį sodinant, tiek apkaupiant, tiek ir nupjaunant.

O nupjauti tinkamą valgyti smidrą reikia labai atsargiai, nes iš vieno daigo auga keli ūgliai ir pjaunant negalima pažeisti mažesnių, po žeme pasislėpusių ūglių. Kita priežastis, dėl ko laikosi smidrų kaina, – Lietuvoje jų augintojų nėra daug, o paklausa nuolat auga“.

Nereiklus augalas

Pasidomėjus, ar smidrai įnoringi augalai, t.y. ar sudėtinga juos auginti, ar jiems reikia daug priežiūros, agronomė teigė, kad „smidrų auginimui puikiai tinka Lietuvos klimatas ir dirvožemis. Jie nereiklūs, pasodinti gali derėti dešimtmečiais tiek savame darže, tiek pramoniniame lauke. Gana atsparūs ligoms ir neturi daug kenkėjų. Todėl, jei tik yra koks daržiukas, smidrus galima ir net būtina auginti namuose“.

Tiesa, nors ir nesudėtingas minėtos daržovės auginimas, tačiau šį tą reikia išmanyti, nes smidrų skoniui įtakos turi žemės sudėtis, tręšimas, oro sąlygos ir pan.

„Skonis priklauso labiau nuo pasirinktos veislės: vieni saldesni, kiti mažiau saldūs. Man primena žaliuosius žirnelius. Tai yra augalai, mėgstantys derlingą ir purų dirvožemį, saulę ir drėgmę“, – trumpai daržovės charakteristiką apibūdino Auksė.

Nuolatos domisi ir mokosi

Daugiau nei 15 metų agronome dirbanti A. Novogrudskė nuolat siekia tobulėti ir išbandyti save naujose veiklose. Todėl auginti smidrus „Krekenavos“ laukuose buvo būtent jos mintis.

Už šių daržovių auginimą ir priežiūrą dabar atsakinga agronomė juokiasi, kad smidrai jai šiuo metu kaip vaikai.

„Kasdien važiuoju į lauką, fiksuoju augalus, skaitau įvairią literatūrą, domiuosi ūkininkų patirtimi.

Man dar daug reikia sužinoti ir išmokti. O pagrindiniai dalykai ateina tik per savą praktiką. Aišku, įdomu ir kitų, jau patyrusių, augintojų nuomonė bei patirtys, bet labiausiai tikiu ir pasitikiu savo nueito kelio finišu, – šypsojosi „Krekenavos“ agronomė. – Kai darai tai, kas įdomu, darbas neatrodo sunkus ar varginantis, tiesiog domiesi, eini į priekį ir džiaugiesi pasiektais rezultatais.“

Auksė teigė smidrus, kaip daržovę, pažinusi dar visai neseniai, pradėjus jiems populiarėti Lietuvoje:

„Daugiametis, neįnoringas, maistingas žolinis augalas yra unikalus ne tik tuo, kad neturi lygių dėl savo maistinių savybių, bet ir dėl gebėjimo augti „žaibo greičiu“ – per naktį gali paaugti 10 cm. O kur dar išaugusio krūmo grožis? Skanu, greita ir gražu. Taip pat veda ir smalsumas: ar pavyks, kaip pavyks? Vis tik esu optimistė, manau, kad pavyks ir ateityje šparagus galėsime auginti ne tik eksperimentiniame, bet žymiai didesniame plote“.

Didysis startas – po 2 metų

Pirmojo „Krekenavoje“ užaugintų smidrų derliaus šiais metais, pasak agronomės, kad ir kaip norėtųsi, bet teks dar šiek tiek palūkėti.

„Kitąmet galbūt leisime sau šiek tiek paragauti. Tačiau tikrąjį derlių vertinsime tik po 2 metų. Norisi leisti jiems sustiprinti augalų šaknų sistemą ir tik po to tikimės gauti maksimalų derlių“, – aiškino Auksė ir pažymėjo, kad smidrų „derliaus nuėmimas – šimtaprocentinis rankų darbas. Be to, dar reikia mokėti juos išpjauti.

Tai – atsakingas, kruopštumo reikalaujantis darbas. Apie mechanizuotą techniką, kuri galėtų pagelbėti nuimant derlių, dar neteko girdėti“.

Eksperimentui pasiteisinus, UAB „Krekenava“ laukuose užaugintus smidrus ketinama pasiūlyti Lietuvos viešo maitinimo sektoriui bei prekybos tinklams. Todėl žmonės galės mėgautis lietuviškoje žemėje ir klimate užaugintomis daržovėmis.

„Nuolat pabrėžiama, kad sveikiausia ir organizmui palankiausia valgyti vaisius ir daržoves, užaugintus tomis klimato sąlygomis, kokiomis gyvena pats žmogus. Be to, smidrus rekomenduojama skinti prieš pat gaminimą, nes jų skonis labai greitai prastėja. Nuskynus šparagus rekomenduojama juos suvartoti per 48 val., nes jie gana greitai netenka vandens, todėl susiraukšlėja ir tampa kieti.

Užsienyje užaugintos ir nuskintos daržovės mūsų stalo per 48 val. tikrai nepasiekia, o tai lemia kiek suprastėjusią jų kokybę ir, žinoma, skonį. Tad jei tik pavyks mūsų eksperimentas, lietuviai galės mėgautis šviežiomis, gardžiomis ir sveikatai palankiomis daržovėmis“, – kalbėjo A. Novogrudskė.

Anksčiau UAB „Krekenava“ kaip eksperimentines daržoves augino raudonuosius burokėlius Eksperimentui pasiteisinus, jų plotai buvo padidinti, o daržovės sėkmingai keliauja į Kėdainių konservų fabriką, kur virsta klientų pamėgtais konservais.