Kredito paėmimas svetimu vardu. Kaip tai įmanoma ir kaip to išvengti?

Prieš kurį laiką išpopuliarėję greitieji kreditai, žmonėms tam tikrais atvejais atrodę kaip išsigelbėjimas, iš tiesų slepia kur kas rimtesnes problemas. Neskiriamas pakankamas dėmesys kreditą imančiojo pajamoms, jo amžiui, netgi sveikatos būklei sukelia problemų tiek patiems kreditus imantiems žmonėms, tiek jų artimiesiems. Tačiau greitieji kreditai turi ir dar vieną ydą – juos pasiimti galima prisidengus kito žmogaus tapatybe. Nors tokie atvejai gana garsiai nuskamba spaudoje, taip ir lieka neaišku, kokių priemonių imasi greitųjų kreditų įmonės, kad tokių apmaudžių klaidų būtų išvengta.

Šiame straipsnyje greituosius kreditus teikiančių įmonių komentaro nebus, nes prašymą pakomentuoti vieną ar kitą klausimą įmonės tiesiog ignoravo, susisiekti su atsakingais įmonių asmenimis taip pat praktiškai neįmanoma – nurodyti tik bendrieji numeriai, kuriais paskambinus atsiliepia konsultantės, kurių paskirtis – „patikrinti“ greitojo kredito norintį asmenį.

Vos sulaukę pilnametystės ima kreditą

Kėdainiuose esančios antstolio Aleksandro Ščiukino kontoros atstovės teigimu, palyginus su praeitais metais greituosius kreditus imančių ir į skolas įklimpstančių žmonių sumažėjo, tačiau skolintis pinigus ima vis jaunesni žmonės, kurie neturi pakankamai pajamų ir netgi pakankamo finansinio išprusimo, kad galėtų adekvačiai įvertinti greitųjų kreditų ėmimo niuansus.

„Skolininkai jaunėja. Būna, vos tik sulaukia pilnametystės ir puola imti tuos kreditus. Vyresnių žmonių mažėja, gal jie jau „atsikando“, – svarsto antstolio padėjėja.

Greitieji kreditai dažniausiai vartotoją įsuka į paskolų ėmimo ratą. Imamos vienos paskolos, kad būtų padengtos kitos, ir nors tai atrodo dalinis problemos sprendimas, iš tikro tai tik pagilina duobę. Antstolio padėjėjos teigimu, greitųjų kreditų išdavimas yra per mažai kontroliuojamas – dažnai pasitikima tik asmens atsakymais, kurie neretai būna melagingi.

„Visai atsitiktinai vienoje iš parduotuvių mačiau, kaip vienam mūsų kontorai gerai žinomam jaunuoliui buvo išduotas nemažas kreditas. Tiesa, jo klausė, ar yra dirbantis, jis atsakė, kad taip, ir gavo kreditą. O mūsų žiniomis, jis darbo neturi“, – pasakojo pašnekovė.

Greitųjų kreditų bendrovės nesivargina patikrinti asmens teikiamos informacijos tikrumo ir nusimeta nuo savęs naštą, vartotojui liepdami pažymėti, kad jo teikiama informacija yra teisinga.

Antstolis: bylos stovi

A. Ščiukino kontoros atstovės teigimu, neretai kreditų ėmėjų skolos „marinuojasi“.

„Skolininkui tenka grąžinti ne tik patį kreditą, bet ir priaugusias palūkanas – suma susidaro nemaža. Tarp skolininkų yra visokių žmonių – ir tokių, kurie nedidelius kreditus ėmė, ir tokių, kurie ima dideles sumas“, – pasakoja antstolio padėjėja.

Pasak jos, maždaug trečdalis skolininkų gyvena ir dirba užsienyje, tad jie susikaupusias skolas grąžina vasaros metu, taip pat skolų grąžinimas suaktyvėja prieš Kalėdas.

„Dažniau būna areštuojamos žmonių sąskaitos, kiti bando skolas mokėti iš gaunamų pašalpų. Nemažai tokių bylų pas mus stovi ilgą laiką“, – pasakojo pašnekovė.

Kodėl „greitukas“, o ne bankas?

Nemažai žmonių, susidūrusių su finansinėmis problemomis, į bankus kreiptis tiesiog bijo. Be to, dažnai suveikia ir psichologinis faktorius – tarkim, nuėjus į banką tenka bendrauti akis į akį su konsultantu, kuris galimai į akis pakomentuos ne pačią tinkamiausią kliento finansinę būklę.

Tuo tarpu greitasis kreditas nereikalauja tiesioginio kontakto – dažniausiai apsiribojama internetu ar telefonu pateiktais duomenimis. Ne paslaptis, kad skolintis pinigus – nemalonu. Todėl greitųjų kreditų bendrovės apeina šį psichologinį faktorių, neversdamos žmonių apie savo prastą finansinę būklę kalbėti su finansų ekspertu.

Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento vyriausioji specialistė Toma Grinytė „Rinkos aikštei“ pasakojo, kad bankai daug dėmesio skiria žmogaus mokumo įvertinimui, procedūros užtrunka, ir tai žmones atbaido. Juk banke paskolos per 15 minučių negausi.

„Prieš skolinantis itin svarbu įvertinti, kokia bus visa paskolos kaina ir kiek pajamų galite skirti finansiniams įsipareigojimams per mėnesį.

Paprastai skolinimosi sąlygos ir kaina yra konkurencingesnės tradicinėse kredito davėjų įstaigose, tačiau dalį vartotojų atbaido pats procesas, kuris siekiant apsaugoti tiek žmogų nuo nepamatuotų sprendimų, tiek kredito davėjo įstaigą nuo nemokių vartotojų, yra ilgesnis, o reikalavimai griežtesni.

Vis dėlto labai svarbu prisiminti, kad paskolos kainą sudaro ne tik mokamos palūkanos – visada reikia atkreipti dėmesį ir įvertinti, kokie yra taikomi vienkartiniai sutarties sudarymo mokesčiai, kiek kainuotų grąžinti pasiskolintą sumą anksčiau nei numatyta, pakeisti sutarties sąlygas (sutarties trukmę, įmokos dydį ir pan.), kokio dydžio netesybos bus skaičiuojamos ir kt. Dažniausiai būtent didesnė kaina ir skaudesnės pasekmės imant smulkųjį kreditą vartotojui yra nenaudingos“, – komentavo T. Grinytė.

Pavogti duomenys ir finansiniai nusikaltimai

Lietuvos banko atstovė komentavo, kad paprastai finansiniai nusikaltimai vykdomi, kai asmuo nesaugo savo duomenų – elektroninės bankininkystės prisijungimų, slaptažodžių. Vyresnio amžiaus žmonės linkę nešiotis įvairius slaptažodžius piniginėje, o pametus ją – nusikaltėliui išgryninti pinigus ir paimti paskolas yra labai paprasta.

„Pasinaudojus kito asmens tapatybe (turint prisijungimo prie sąskaitos slaptažodžius ir kitus sąskaitos valdymo duomenis) ne tik tiesiogiai vagiama iš sąskaitų, bet ir imamos paskolos, atsiskaitoma už prekes ar užsisakoma paslaugų, kurias gauna nusikaltėliai, sudaromos sutartys su tiekėjais, su kuriais niekada nebus atsiskaityta, steigiamos fiktyvios įmonės Lietuvoje ar užsienyje ir pan.

Būtina saugoti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Jokiu būdu niekam neatskleiskite prisijungimo vardo ir slaptažodžio, nesiųskite jų elektroniniu paštu, niekur šių duomenų neužsirašykite, saugokite banko kodų kortelę. Atminkite, kad niekas neturi teisės reikalauti iš jūsų prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų. Be to, prisijungdami prie elektroninės bankininkystės paslaugų, naudokitės apsaugotais kompiuteriais. Norėdami apsidrausti, kad pašaliniai asmenys neprieitų prie jūsų duomenų, baigę darbą visuomet įsitikinkite, kad atsijungėte nuo elektroninės bankininkystės paslaugų tinklalapio ir užvėrėte naršyklę“, – pataria Lietuvos banko atstovė.

2014 m. Vartotojų instituto inicijuotos apklausos duomenimis, 19 proc. šalies gyventojų teko susidurti su tapatybės vagyste per paskutinius 12 mėnesių: 3 proc. susidūrė asmeniškai, 16 proc. girdėjo apie tokius atvejus draugų, artimųjų rate. Dažniausiai tapatybės vagystės atveju buvo paimtas greitasis kreditas (28 proc.), svetimu vardu pirktos prekės arba paslaugos (16 proc.), iš banko sąskaitos dingo pinigai (8 proc.).

Aukomis tapę tyrimo dalyviai teigė, kad tapatybės vagystės dažniausiai vyksta pavagiant asmens dokumentus (28 proc.) arba išviliojant asmens duomenis apgaulės būdu (24 proc.). Trečdaliu atvejų (32 proc.) vagys pasisavintais asmens duomenimis pasinaudoti nespėjo.

Jei kilo įtarimų

Jeigu žmogus įtaria, kad iš jo apgaulės būdu buvo išvilioti asmeniniai duomenys – asmens kodas, tapatybės kortelės numeris, banko kodai – reikia kuo skubiau kreiptis į atitinkamas tarnybas, užblokuoti priėjimus prie banko sąskaitos. Pametus piniginę taip pat kuo skubiau reikia apie tai pranešti bankui. Taip pat gyventojams patariama bent kartą per mėnesį kruopščiai pasitikrinti savo finansinius išrašus bei asmeninę kredito istoriją.

„Jei žmogus, tikrindamas asmeninę kredito istoriją arba sąskaitos išrašą, pastebi finansinių įsipareigojimų ar mokėjimų įrašą, kurio, jo nuomone, neturėtų būti, visų pirma reikia kuo skubiau susisiekti su kreditoriumi ir išsiaiškinti aplinkybes, o pasitvirtinus aplinkybėms, pranešti policijai.

Dar viena prevencinė priemonė – bent kartą per mėnesį pasitikrinti asmeninę kredito istoriją. Su savo kredito istorija galite nemokamai susipažinti prisijungę prie Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazės (PRDB), kuriai duomenis apie paskolos gavėjus (fizinius ir juridinius asmenis) ir jiems suteiktas paskolas teikia Lietuvoje įregistruoti bankai (kartu jie teikia ir savo kontroliuojamų įmonių (lizingo bendrovių) duomenis), taip pat užsienio bankų filialai, Centrinė kredito unija, kredito unijos. Planuojama, kad nuo šių metų lapkričio 1 d. tokius duomenis pradės teikti ir vartojimo kredito davėjai.

Be to, Lietuvos bankas nuo 2016 m. lapkričio 1 d. tvarkys „Asmenų, dėl kurių yra pateikti prašymai neleisti jiems sudaryti vartojimo kredito sutarčių, sąrašą“, į kurį bus nedelsiant įrašomas kiekvienas fizinis asmuo, pateikęs Lietuvos bankui prašymą neleisti jam sudaryti vartojimo kredito sutarčių (prašymą galės pateikti tik pats fizinis asmuo arba tinkamai įgaliotas atstovas). Taigi, jei tikrai neketinate imti vartojimo kredito, galėsite įsirašyti į šį sąrašą“, – komentavo vyriausioji specialistė T. Grinytė.

Svarbu sąmoningumas

Niekas nėra apsaugotas nuo vagystės. Juk plėšikai gali ir į namus įsilaužti, ir silpnumo akimirką rankinę nugvelbti, galų gale daiktus ir pamesti galima. Tačiau žmonės turi skirti daug dėmesio savo turto apsaugai, o skiriant daugiau dėmesio saugumui, mažesnė tikimybė, kad įvyks nelaimė.

„Tam, kad asmens duomenys nebūtų naudojami sukčiavimo atvejams, tarp jų ir finansiniam sukčiavimui, svarbūs du aspektai: technologiniai sprendimai, kurie didintų asmens duomenų apsaugą (kodų kortelių keitimas į kodų generatorius, mobilusis parašas ir pan.) ir sąmoningo elgesio su asmens duomenimis skatinimas per švietimą.

Svarbu, kad gyventojai būtų informuojami apie tokius sukčiavimo atvejus ir būtų nuolatos raginami neatskleisti savo duomenų svetimiems žmonėms ir netgi giminaičiams, nesuteikti informacijos apie prisijungimo duomenis pašaliniams asmenims, saugoti nuotolines mokėjimo priemones, mokėjimo korteles, neišmesti nesunaikintų dokumentų, kuriuose yra asmens duomenų, tarkim, vardas ir pavardė, adresas, socialinio draudimo numeris, asmens kodas, sąskaitos banke numeris, tapatybės kortelės ar paso numeris, prisijungimo kodai ir pan.

Taip pat visais atvejais, kai pavagiami asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, būtinai reikia pranešti atsakingoms institucijoms, policijai“, – ragino Lietuvos banko atstovė.

Atkreipkite dėmesį:

1. Niekada niekam nepateikinėkite elektroninės bankininkystės duomenų (PIN ar prisijungimo kodų).
2. Niekada neperduokite grynųjų pinigų nepažįstamam asmeniui.
3. Niekada nevykdykite nurodymo, prašymo nupirkti išankstinio apmokėjimo kortelių ir padiktuoti jų kodus.
4. Pametus piniginę ar dokumentus apie tai praneškite policijai, užblokuokite elektroninę bankininkystę
5. Asmenys, kurie nori apsaugoti save ar giminaičius nuo nepageidaujamų greitųjų kreditų, gali pasinaudoti paslauga „Nepageidauju greito kredito“. Ji aktyvuojama internetu per asmeninės kredito istorijos sistemą „Manocreditinfo.lt“.
6. Reguliariai tikrinkite savo elektroninės sąskaitos išrašus, o pastebėję kažką įtartino, kreipkitės į atsakingas institucijas.