Krakėse – metų metais trunkanti kova dėl vaikų saugumo

Kur jau kur, o Kėdainiuose greičio ribojimo kalneliai jau nieko nestebina. Jų yra visokių ir visur, žinoma, kartais dėl jų reikalingumo ar nereikalingumo kyla ginčų, tačiau dėl ko galima sutarti – kad jie būtini prie mokyklų. Dažniau nusistebėtume, jei prie mokyklos nematytume jokio vaikų saugumą užtikrinančio ir neatsakingus vairuotojus tramdančio „įrenginio“. Štai prie Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos tokio kalnelio nėra, ir jo įrengti niekas neskuba, nors mokyklos direktorius raštais jau trečius metus bombarduoja įvairias valstybines institucijas ir rajono savivaldybę.

Trejų metų kova

Ne taip jau seniai prie mokyklos buvo įrengta autobusų stotelė, rugsėjo pradžioje buvo įrengta ir pavėsinė, apsauganti mokinius nuo lietaus, sniego ir vėjo. Tačiau pagrindinis – eismo saugumo – klausimas taip ir liko atviras.

„Priešais mokyklą pagaliau prieš keletą metų pavyko įrengti autobusų stotelę. Viskas dėl mokinių – kad jie patogiai galėtų atvažiuoti į mokyklą ir grįžti namo. Įrengėme ir pavėsinę. Tačiau eismo saugumas vis tiek kelia nerimą.

Didžiausias transporto srautas prie mokyklos, žinoma, būna rytais. Tada ir į darbus važiuoja žmonės, ir mokinius į mokyklą atveža. Po pamokų transporto srautas yra gerokai mažesnis, tačiau bėda ta, kad mokykla stovi miestelio pakraštyje. Dieną nuo Meironiškių pusės atvažiuojantys automobiliai dažnai nepaiso greičio ribojimo ženklo ir pro mokyklą, per perėją lekia dideliu greičiu.

Manau, būtų visiškai logiška, kad ši perėja būtų ne tik perėja vaikams, bet ir tokia, kuri priverstų automobilius pristabdyti. Taip būtų garantuojamas vaikų saugumas, o ir miestelio gyventojai jaustųsi saugiau.

Šią idėją jau trečius metus bandau įgyvendinti. Vienų metų rezultatas – kalnas popierių, o kalnelio kaip nėra, taip nėra“, – kalba gimnazijos direktorius Alanas Magyla, rodydamas šūsnį popierių. Visa ši „makulatūra“ – vienintelis metų rezultatas, kurį pavyko pasiekti.

Mėto it karštą bulvę

Dėl greičio mažinimo kalnelio gimnazijos direktorius kreipėsi visur, kur tik galėjo. Tačiau atsakymo sulaukdavo vis iš esmės tokio paties – tai kažkas padėti negali, tai pinigų nėra.

„Anksčiau „Kauno regiono keliai“ aiškino, kad įrengti kalnelio negalima, kol nėra šaligatvių, stotelės. Šaligatviai naudojami yra abiejose kelio pusėse, o mes stengėmės ir tą stotelę įrengėme. Taigi viskas kiek užtruko.

Tačiau greičio ribojimo kalneliai yra Dotnuvoje, Akademijoje, Josvainiuose, Labūnavoje – na praktiškai visur. Ypač prie mokyklų tai yra būtinas dalykas.

Pirmiausia kreipiausi į Krakių seniūną – seniūnas paaiškino, kad tai ne seniūnijos kelias, jis neturi teisės kištis. Tai regioninis kelias, o regioniniame kelyje savavališkai daryti pakeitimų negalima.

Kelis kartus kreipiausi į Saugaus eismo komisiją, į rajono administraciją.

Štai, pavyzdžiui, kovo 23 dieną gavau raštą iš Saugaus eismo komisijos, kuriame man pranešė, kad mano prašymą svarstys artimiausiame komisijos posėdyje. Po daugiau nei dviejų mėnesių gavau dar vieną pranešimą – komisija apsvarstė prašymą ir nusprendė kreiptis į „Kauno regiono kelius“.

Į šią įmonę aš pats buvau kreipęsis, nusiunčiau tą patį prašymą, ir birželio 9 dieną gavau iš jų ilgą atsakymą, kurio esmė – kad jie ne prieš iškiliąją pėsčiųjų perėją, tačiau pinigėlių nėra ir ją įrengti būtų galima ne anksčiau nei 2018 metais, nes 2017 metams lėšos jau paskirstytos“, – pasakoja A. Magyla.

Tačiau liepos mėnesį visoje šioje istorijoje įvyko esminis pokytis – valstybinių kelių priežiūrą į savo rankas perėmė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Krakių gimnazijos direktorius kreipėsi ir ten.

„Spalio 17 dieną administracijos direktoriui priminiau, kad nepamirštų mūsų. „Kauno regiono keliams“ taip pat priminiau, kad prašom, jog planuojant biudžetą įtrauktų ir šitą kalniuką.

O spalio 18 dieną iš Automobilių kelių direkcijos jau gavau raštą, kuriame buvo parašyta, kad ties gimnazija eismas yra ne didesnis, kaip 100 automobilių per valandą, o pėsčiųjų infrastruktūra išvystyta tik vienoje gatvės pusėje. Čia, jų teigimu – pėsčiųjų perėja, matyt, tik vienoje kelio pusėje yra, o kitoje tai tikriausiai nėra), ko gero, tik vienoj pusėj yra, – neaiškų valdininkų žodžių kalambūrą išnarplioti bandė direktorius.

[quote author=“Aut. past.“]Juokingiausia tai, kad jau praėjus bemaž mėnesiui po to, kai Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos direktorius gavo paaiškinimą iš Automobilių kelių direkcijos, rajono Saugaus eismo komisija tik tuomet nusprendė… dėl to paties kreiptis į tą pačią Automobilių kelių direkciją.[/quote]

Atsiųstame laiške parašyta, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija, vadovaudamasi taisyklėmis, negali įrengti iškiliosios pėsčiųjų perėjos.

Juokingiausia tai, kad jau praėjus bemaž mėnesiui po to, kai Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos direktorius gavo paaiškinimą iš Automobilių kelių direkcijos, rajono Saugaus eismo komisija tik tuomet nusprendė… dėl to paties kreiptis į tą pačią Automobilių kelių direkciją.

Susikalbėjimo lygis aukščiausias, sakykit, ką norit.

Laukia nelaimės?

Nepaisant jau kuriozinio siuntinėjimosi laiškais ir tarpinstitucinio nesusikalbėjimo, klausimas – it atvira žaizda. Juo labiau kad tamsusis paros metas, kaip ir kasmet, yra lemtingas – jau spėjo nuskambėti ne vienas skaudus atvejis, kuomet net pėsčiųjų perėjose miesto vidury yra partrenkiami vaikai.

[quote author=“A. Magyla“]Dieną nuo Meironiškių pusės atvažiuojantys automobiliai dažnai nepaiso greičio ribojimo ženklo ir pro mokyklą, per perėją lekia dideliu greičiu. Manau, kad būtų visiškai logiška, kad ši perėja būtų ne tik perėja vaikams, bet ir tokia, kuri priverstų automobilius pristabdyti.[/quote]

„Kalnelis juk nėra didelė bėda – tereikia geros valios ir poros sunkvežimių asfaltbetonio. Man net buvo mintis paskambinti policijos komisarui, paprašyti, kad policija pamatuotų, kokiu greičiu į miestelį įlekia automobiliai, kokiu greičiu jie per tą perėją pralekia.

Man labai keista, kad biurokratiškai žvelgiantys valdininkai neranda lėšų kalneliui. Juo labiau kad nuskamba įvykiai, kai pėsčiųjų perėjose partrenkiami vaikai. Nejau laukti nelaimės reikia?“ – pečiais gūžčioja gimnazijos direktorius ir, panašu, kad Lietuvoje jau tikrai įprasta praktika – laukti, kol kažkas blogo nutiks, tada stvertis už galvos ir kažką daryti. Tik tada keletas metų kryžiaus kelių dėl vieno vargano greičio ribojimo kalnelio būtų greitai pamiršti.

Neigia savo raštą

Kad bendrauti su Automobilių kelių direkcija nėra pati lengviausia užduotis, teko įsitikinti ir „Rinkos aikštės“ žurnalistams. Nepaisydami Visuomenės informavimo įstatymo valdininkai išties gana biurokratiškai kelių sakinių atsakymą siuntė dvi savaites. Direkcijos Eismo saugos skyriaus specialistai žiniasklaidai pateikė visai kitokį situacijos vertinimą. Sunku, žinoma, nuspėti, kuris gi situacijos vertinimas lems galutinį sprendimą.

„Kelių direkcija neatsisakė įrengti iškilios pėsčiųjų perėjos. Atsakyme buvo informuota, kad tokiose vietose jos nerengiamos, tačiau atsižvelgdami į tai, kad šioje vietoje būtina užtikrinti visų eismo dalyvių, o ypač pėsčiųjų, tame tarpe ir mokinių, saugumą šį ruožą įtrauksime į tiriamų objektų sąrašą dėl papildomų inžinerinių eismo saugumą gerinančių priemonių diegimo.

Tyrimai atliekami tam, kad būtų nustatytas ne tik inžinerinių eismo saugos priemonių diegimo poreikis, bet ir priemonių tipas, efektyvumas, tinkamumas pagal vyraujančias eismo sąlygas ir techninės parinktų priemonių įdiegimo galimybės.

Papildomai informuojame, kad kai tik bus nustatytos tinkamos inžinerinės eismo saugą gerinančios priemonės ties Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija, įtrauksime jas į artimiausiais metais numatytų įrengti eismo saugą gerinančių priemonių planą“, – taip teigiama direkcijos atsakyme.

Taigi, prošvaistė yra! Tiesa, paklausus, kiek gi kainuoja tokios iškilios salelės įrengimas, paaiškėjo, kad apytikslė kaina būtų 3,5–4 tūkst. eurų. Taip, vienam žmogui tai didelė suma, bet valstybinei institucijai – ne itin. Ir dėl šios sumos kova trunka jau trejus metus ir, panašu, gali trukti dar bent vienerius.

Kai kuriems pasiseka

O štai visai kitoks pavyzdys. Pernai Josvainių seniūnijoje, kelyje Cinkiškiai–Josvainiai–Kėdainiai buvo įrengti trys eismo ribojimo kalneliai. Du – ribojantys miesto ribas, ir vienas – per pėsčiųjų perėją miestelio viduryje. Josvainių seniūno Algimanto Sirvido teigimu, jų patirtis su Automobilių kelių direkcija yra visai kitokia, nors pati situacija – panaši.

„Tas kelias, kuriame įrengtos greičio ribojimo salelės, yra regioninis. Taigi jis priklausė Kauno regiono keliams.

O į seniūniją kreipėsi bendruomenė, prašydama imtis kažkokių priemonių, kad būtų užtikrintas miestelio gyventojų saugumas. Atvažiuodavo nuo Cinkiškių automobiliai, ypač tas sunkusis transportas, nestabdydamos vakare pralėkdavo per visą miestelį, tai išties buvo nesaugu.

Pirmiausia mūsų planas buvo įrengti greičio matavimo kamerą, taigi mes kreipėmės į Kauno regiono kelių Kėdainių skyrių, jie savo ruožtu kreipėsi į Kauną, o iš ten – į Automobilių kelių direkciją. Jie ten situaciją įvertino ir patarė mums, kad kameros įrengti neverta, nes kelio ruožas yra per ilgas. Kaip supratome, ten būtų reikėję bent tris tas kameras statyti. Tai jie geranoriškai patys pasiūlė, kad praktiškiau būtų kalnelius įrengti. Patys apskaičiavo, pagal savo tvarką numatė vietas kalneliams ir juos įrengė.

Taigi kadangi mes pirmiausia kreipėmės dėl tos kameros, sugaišome metus, tačiau nuo tada, kai buvo nuspręsta įrengti greičio ribojimo kalnelius, praėjo metai, ir padarė juos. Tikrai nedelsė, ir gana greitai viską padarė, ir geranoriškai bendravo, teikė siūlymus“, – savo patirtimi dalijosi Josvainių seniūnas A. Sirvidas.