Krakės kukliai užvėrė Kultūros sostinės vartus, bet neužvėrė durų kultūrai

 Krakės kukliai užvėrė Kultūros sostinės vartus, bet neužvėrė durų kultūrai

Jorūnės Liutkienės nuotr.

Jorūnė LIUTKIENĖ

Mažoji kultūros sostinė – Krakės – po siautulingų ir įsimintinų renginių vos ne nuo pavasario praėjusį savaitgalį atsiskaitė su bendruomene ir turėtą sostinės raktą jau perdavė kitam Kauno apskrities miesteliui Raseinių rajone – Nemakščiams.  

Krakių mažosios kultūros sostinės uždarymo renginyje švęstas ir kiekviename pasisakyme minėtas bendruomenės žmonių susitelkimas, kuris buvo pagrindinė galimybė ir tapti kultūros sostine, ir sukurti tiek renginių bei naujų tradicijų ir mokytis.

Visas veiklas apjungiančios organizacijos yra keturios – Kultūros centras, bendruomenė, seniūnija, mokykla, tačiau svarbiausi − miestelio žmonės. Jie buvo idėjų generatoriai, kūrėjai, atlikėjai, sumanytojai.

Bene visų aktyvistų, padėjusių ir prisidėjusių pavardės skambėjo renginyje. Juos prisiminė, jiems dėkojo, juos pagerbė, jais didžiavosi. Turbūt Kultūros sostinės tikslas − stiprinti ir įgalinti pačią bendruomenę, identifikuoti ir išryškinti vietos tapatybę bei kurti naujas tradicijas − pasiektas. 

Kultūros sostinės uždarymo renginyje koncertavo „Žiedupė“./Jorūnės Liutkienės nuotr.

Išskirtinė gyvenvietė įprasmino savo istoriją ir atliepė visus 600 metų istorinius periodus: žydiškąjį, lenkiškąjį, rusiškąjį. Viskas, kas svarbu, paminėta, viskas, ką žmonės prisimena, apdainuota, viskas, kas vertinga, išsaugota arba dar tvarkoma, stiprinama, gražinama.

Naujoje Kultūros centro salėje, kurią per vasarą jau prisijaukino ne tik pačio miestelio, bet ir aplinkinių miestukų ir net Kėdainių žmonės, šeštadienio vakarą sukosi poros, dainavo ansamblis, žaidė ir šoko vaikai.

Šventėje su žmonėmis nuoširdžiai bendravo mero pavaduotojas Paulius Aukštikalnis./Jorūnės Liutkienės nuotr.

Šventiniame uždarymo koncerte Liudo Mikalausko ir Onos Kolobovaitės duetas adventiškai giliai virpino širdis klasikiniais kūriniais. Jautriausi tamsoje braukė ašarą, nors ir mėgino neišsiduoti.

Kartelė iškelta. Tikėjimas savo jėgomis dar neišblėsęs Uždarymo šventėje dalyvavę žmonės išeidami sakė, kad labai priprato prie gausybės renginių ir nenori, kad jų sumažėtų. Ne tik Krakės, bet ir mes tikime, kad žmonės dar stebins savo išradingumu ir nebūdami jokia sostine.

Mažosios kultūros sostinės titulas padeda stiprinti bendruomenę ir vietos tapatybę, kurti naujas tradicijas.  

Aut. past.

O kad tikėjimo nepritrūktumėte, patikėkite – kitą dieną, sekmadienį, Krakių bendruomenės svetainėje jau nuo pietų vyko Portugališkas vakaras išskirtinei publikai.

Išskirtinei ne dėl to, kad ypatingai, o tai, kuri spėjo iš anksto užsiregistruoti. Bilietai į Krakių renginius dingsta per vieną vakarą. Būkite budrūs.

2022 metų Mažosios Lietuvos kultūros sostinės

Alytaus apskrityje – Leipalingis (Druskininkų sav.)

Kauno apskrityje – Nemakščiai (Raseinių r.)

Marijampolės apskrityje – Sangrūda (Kalvarijos sav.)

Panevėžio apskrityje – Panemunėlis (Rokiškio r.)

Šiaulių apskrityje – Šakyna (Šiaulių r.)

Tauragės apskrityje – Bijotai (Šilalės r.)

Telšių apskrityje – Alsėdžiai (Plungės r.)

Utenos apskrityje – Kavarskas (Anykščių r.)

Vilniaus apskrityje – Vievis (Elektrėnų sav.)

Pirmoji Mažoji Lietuvos kultūros sostinė Kėdainių rajone 2016 metais buvo Josvainių miestelis.

Lietuvos mažųjų kultūros sostinių konkursą inicijuoja Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga. Jį palaiko ir remia Kultūros ministerija. Nuo 2018 m. Lietuvos kultūros taryba kasmet skiria finansavimą svarbiausiems jų projektams.

1 Komentaras

  • Ar kas negalėjot to ansamblio moterytes žmoniškai apvilkt. Kaip iš gatvės.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video