Kova su dvoku – misija (ne)įmanoma?

 Kova su dvoku – misija (ne)įmanoma?

Josvainių miestelis jau daugybę metų kenčia nuo šalia įsikūrusio kiaulių komplekso skleidžiamo dvoko. Nors žmonės kreipėsi į daugybę instancijų, tačiau nieko nepešė. Situacija iš esmės nesikeičia. Pasirodo, čia susidurta su teisės aktų netobulumu, kurių spragomis sėkmingai naudojasi apsukrūs verslininkai. O jiems talkina nusikalstamo pasaulio šulus, tarp jų – ir iki gyvos galvos įkalintą Henriką Daktarą gynusios advokatų kontoros partneris.

Pinigų nepanaudojo

Neseniai vykusiame rajono savivaldybės Tarybos posėdyje, be kitų nagrinėtų klausimų, politikai tvirtino ir Aplinkos apsaugos rėmimo programos pakeitimus. Šiame iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriančiame dokumente esama ir dėmesį patraukusio įrašo.

Nurodoma, jog kvapo aplinkos ore nustatymui ir sklaidos vertinimui Josvainių seniūnijoje numatyti 6 tūkst. eurų šiais metais nebus panaudoti. Motyvuojama tuo, jog Čiukiškių kaime esantis bendrovės „Sistem“ kiaulininkystės kompleksas tikrintojų neįsileidžia į savo teritoriją.

Pradėjus domėtis, kodėl vidun neįleidžiami darbuotojai, nors jau ne vienerius metus Josvainiai kenčia nuo sklindančio dvoko, ėmė aiškėti gana įdomūs faktai.

Vadina darbo imitavimu

Nuo kiaulininkystės komplekso sklindantis dvokas Josvainių bei šalia esančių kaimų gyventojus erzina jau daugybę metų. Vietos bendruomenės vadovė Danguolė Raudeliūnienė pripažino – kova su aplinkos smardintojais tęsiasi jau ne vienerius metus, tačiau savivaldybės palaikymo gyventojai taip ir nesulaukia.

O faktą, jog kvapų matavimui skirti pinigai nebuvo panaudoti, nes kiaulininkystės komplekso vadovai tikrintojų nesutiko įsileisti vidun, Josvainių bendruomenės vadovė pavadino tik darbo imitavimu.

Anot D. Raudeliūnienės, matuoti dvoką reikia ne įmonės teritorijoje, o tose vietose, kur gyvena žmonės.

„Savivaldybei buvome nurodę vietas, kuriose labiausiai jaučiama kiaulių komplekso smarvė. Suderinau su gyventojais, kad įsileis į teritoriją, leis atlikti kvapų matavimus. Tačiau apie konkrečius tyrimų rezultatus mūsų bendruomenės niekas neinformavo. Apie kokį nors tikrintojų apsilankymą nieko nesakė ir tie žmonės, kurių namuose buvo prašoma atlikti tyrimus“, – sakė D. Raudeliūnienė.

Bendruomenės vadovė negailėjo piktų žodžių kiaulių kompleksą valdančiai bendrovei, turinčiai teisę srutas pilti tiesiai į laukus. Pasak D. Raudeliūnienės, neretai gyvulių išmatos laistomos pasibaigus valdininkų darbo laikui. Bendruomenės pirmininkė sako mananti, kad gali būti viršijamos leistinos normos, tačiau pažaboti dvoko skleidėjus – ypač sunku.

Tiesa, šią vasarą smarvė kiek sumažėjo, o tai siejama su aktyvia vietos aplinkosaugininkų ir bendruomenės veikla, prie kurios prisijungė parlamentaras Darius Kaminskas.

Norėjo tirti dvoką tvartuose?

Josvainių apylinkėse gyvenančių žmonių gyvenimą ne pačiais maloniausiais kvapais apkartinantį kiaulininkystės kompleksą valdo Kaune registruota uždaroji akcinė bendrovė „Sistem“. Jos generalinis direktorius Aivaras Urba neslėpė – iš tiesų atsisakyta įsileisti tyrimus norėjusius atlikti savivaldybės atstovus.

Verslininko teigimu, šiuo metu visoje šalyje siaučia afrikinis kiaulių maras, todėl pašaliniams asmenis nėra ko vaikštinėti po kiaulininkystės komplekso teritoriją. Kita vertus, pasak A. Urbos, ketinta kvapų mėginius paimti tvartų, kur auga kiaulės, viduje ir juos ištyrus modeliuoti kvapų pasklidimo aplinkoje tendencijas.

„Matavimai, jeigu jie būtų atlikti tvartuose, niekaip negalėtų atspindėti realios situacijos, kuri yra už komplekso teritorijos ribų. Tikriausiai visiems žinoma, kad tvartuose dvokia, o kartais – labai stipriai“, – sakė bendrovės „Sistem“ vadovas.

Nepakenčiamas dvokas – leidžiamas?

Nors Josvainių gyventojai iš kiaulių fermų kylančiu tvaiku skundžiasi ne vienerius metus, bendrovės „Sistem“ vadovas turi savo kontrargumentų. Verslininko įsitikinimu, šiuo metu galiojantiems įstatymams nenusižengiama, leistinos smarvės normos – neviršijamos.

„Šis fermų kompleksas čia stovi jau nuo sovietmečio ir jame buvo auginama kur kas daugiau kiaulių, nei jų yra šiuo metu. Tačiau nesu girdėjęs apie kokias nors problemas tiek sovietmečiu, tiek po jo. Todėl ir kyla klausimas – kas pakito, jeigu tai tapo problema?“ – klausė A. Urba.

Verslininkas pripažino, jog tam tikrais momentais Josvainių gyventojai gali jausti fermų veiklos įtaką – dvoką.

Nors vietos bendruomenės vadovė tikina, kad ši smarvė kartais būna tiesiog nepakeliama, „Sistem“ vadovo manymu, tai – nieko bloga.

„Josvainiai yra už maksimalaus dydžio, 1,5 kilometro, sanitarinės zonos ribų. Todėl viskas, kas jaučiasi – gali jaustis ir tai neturėtų niekam kelti problemų. Tai, kad jauti amoniako kvapą, dar nieko nereiškia“, – sakė „Sistem“ vadovas.

Jis priminė, jog Lietuvoje nustatyta maksimali leidžiama smarvės riba – 8 kvapo vienetai. O Josvainius kankinančios dvoko intensyvumo, A. Urbos teigimu, niekas nebandė matuoti, esą visi suvokia, kad jis negali būti net artimas leidžiamai smarvės ribai.

„Kiekvienas žmogus individualiai kvapą jaučia nuo 2 arba 3 kvapo vienetų. Galima jausti 5, 6 ir net 7 kvapo vienetus ir konstatuoti, jog „labai smirda“, tačiau normos tai neviršys. Apie ką mes tuomet kalbame? Juk tokio kvapo, kuris viršija leistiną normą, niekada nebuvo ir net teoriškai negali būti“, – sakė verslininkas.

Kaltino mėginius imant slapta

Tiesa, šiais metais Aplinkos apsaugos departamentas atliko tyrimus. Visą parą matavo amoniako koncentraciją ore bei nustatė, kad ji viršija leistiną normą.

Kiaulių komplekso savininkai buvo įpareigoti imtis priemonių, kad oro taršos problema būtų išspręsta, tačiau šį verdiktą verslininkai apskundė teismui.

Nors visi žino, jog amoniakas – itin nemaloniai dvokianti medžiaga, amoniako dvokas, neatsiejamas juo stambių gyvulininkystės ūkių.

„Nemaišykime, matuojama buvo amoniako, kaip cheminės medžiagos koncentracija ore, tačiau ne kvapas. Šie matavimai buvo atlikti prie pat komplekso tvoros, o mes kalbame apie gyvenvietę, kuri yra už pusantro kilometro“, – sakė bendrovės „Sistem“ direktorius.

Verslininkas piktinosi, jog Aplinkos apsaugos departamentas taršos tyrimus atlieka iš anksto nepranešęs. Esą taip atimama galimybė pasižiūrėti, kaip atliekami matavimai, įsitikinti, ar laikomasi reglamentų.

„Jie dirba slaptai, o paskui mus įpareigoja nutraukti emisiją (teršalų patekimą į aplinką – red.) ir nepaaiškina, kokiu būdu tai padaryti. Juk neįmanoma ten kamštuko įdėti ir kvapo sklidimą sustabdyti. Po kiekvieno tokio matavimo, kurių buvo jau trys, mes samdome nepriklausomą laboratoriją, tuomet užfiksuojama tik pusė leidžiamos ribos siekianti emisija. Todėl skundžiame teismui, kad slaptai dirbdamos kontroliuojančios institucijos, kurios, mūsų įsitikinimu, dalį baudų vėliau gauna premijų pavidalu, klastoja tyrimų duomenis“, – argumentavo A. Urba.

Kiek anksčiau kalbėta, jog smarvės intensyvumą pavyktų sumažinti, jeigu šalia Josvainių būtų pastatyta bioelektrinė, kurioje energiją generuotų auginamų kiaulių išskyros. A. Urbos teigimu, jėgainė kainuotų apie 12 mln. eurų, o tokios sumos bendrovė neturinti. O ankstesni planai ją įrengti žlugo ekonominės krizės metu, bankams atsisakius finansuoti projektą.

„Jėgainė – tai atskiras ekonominis elementas. Ji sprendžia kai kurias problemas, tačiau vien kiaulių mėšlu energijos nepagaminsi. Tam reikia ir kitų medžiagų, tad atsiranda papildomų išlaidų“, – kalbėjo verslininkas.

Smarvę skleidžia ne tik kiaulininkai

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros vadovė Jurgita Sadauskaitė minėjo, jog sulaukus skundų dėl sklindančio dvoko, buvo atlikti amoniako koncentracijos ore tyrimai.

Leistinas normas viršijanti amoniako koncentracija ne tik prie Josvainiuose veikiančio kiaulininkystės komplekso, bet ir kai kurios kitos netoli Kėdainių veikiančios bendrovės.

Tačiau, pasak J. Sadauskaitės, daugiausia problemų kyla bendraujant su kiaulių augintojais. J. Sadauskaitė teigia, kad kompleksą valdančios bendrovės atstovai anksčiau ignoruodavo raštiškus nurodymus, už taršą bei netvarkingą dokumentaciją ne kartą buvo skirtos baudos.

Kėdainių aplinkosaugininkų vadovė minėjo, jog bendrovei „Sistem“ jau buvo įteikti privalomieji nurodymai nutraukti aplinkos oro teršimą bei parengti priemonių planą, kaip sumažinti amoniako koncentraciją ore.

Regis, aplinkosaugininkų spaudžiami kiaulių augintojai lengvai nusileisti neketina, pasitelkę garsios, stambiausio kalibro nusikalstamo pasaulio šulus gynusios Kauno advokatų kontoros teisininkus. Jie aplinkosaugininkų sprendimus skundžia teismui. Dėl pernai atliktų amoniako normų matavimų pradėtas ginčas šiuo metu nagrinėjamas Apeliaciniame teisme.

Stambiausias Josvainių seniūnijos Čiukiškių kaimo objektas - bendrovės Kaune registruotos bendrovė „Sistem“ valdomas kiaulininkystės kompleksas. Valdininkai teisinasi, jog komplekso savininkai nieko vidun neįleidžia, todėl nustatyti galimą taršą - gana sunku.J. Sadauskaitė pripažino, šiuo metu aplinkosaugininkai turi kiek daugiau svertų, kaip sudrausminti teršėjus. Juridiniams asmenims gresia nuo 1,5 iki 2,3 tūkst. eurų baudos. Kita vertus, šios sumos, įvertinus jas gaunamo pelno bei apyvartos kontekste – gana menkos. Kas galėtų paneigti, jog verslininkams paprasčiau vilkinti laiką baudas ginčijant teismuose, galiausiai jas sumokant, bet ne paisyti šalia gyvenančių žmonių interesų?

Kėdainių aplinkosaugininkų vadovė minėjo, jog egzistuoja ir kita priežastis – tai netobula įstatyminė bazė, liberalios nuostatos, kuriomis nesunkiai naudojasi smarvės skleidėjai.

Pasak J. Sadauskaitės, aplinkosaugininkai jau parengė siūlymus, kaip sugriežtinti mėšlo bei srutų tvarkymo reikalavimus, jie pateikti Seimo nariui Dariui Kaminskui.

Apie Josvainių dvoką diskutuos Seime

Kėdainiuose išrinktas parlamentaras Darius Kaminskas pripažino – dvoko problema, su kuria susiduria Josvainių apylinkių gyventojai, jam yra žinoma. Kita vertus, ieškant racionalių jos sprendimo būdų susiduriama su biurokratinėmis kliūtimis, smarvės sklidimo kontrolė iki šiol nėra aiškiai reglamentuota, esama trūkumų aiškiai apibrėžiant, kas ją turi vykdyti.

„Kaip bebūtų keista, šiuo metu didžiausia problema yra aiškiai apibrėžti, kas turi kontroliuoti, jog nemalonūs kvapai netrukdytų žmonėms. Neseniai buvau susitikęs su Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros vadove Jurgita Sadauskaite, manau tarpininkauti ir kartu su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku parengti klausimus bei nuspręsti, kuri institucija turėtų būti atsakinga už kvapus“, – sakė parlamentaras D. Kaminskas.

Politikas pripažino tik geru žodžiu galintis paminėti Kėdainių aplinkosaugininkus, kurie iš tiesų dirba savo darbą.

D. Kaminskas pastebėjo, kad bendras darbas reaguojant į gyventojų skundus dėl kiaulių komplekso skleidžiamo dvoko, mė duoti rezultatų. Jeigu anksčiau bendrovė „Sistem“ nereaguodavo į aplinkosaugininkų raštus, šiuo metu verslininkai jau atsižvelgia į pastabas.

„Noriu tikėti ir turiu vilties, jog ši problema išsispręs“, – sakė Seimo narys D. Kaminskas.

Kas yra tikrieji Josvainių kiaulininkystės komplekso savininkai – bendrovė „Sistem“? Kaip pavyko bendruomenei Kauno rajone laimėti teisminę kovą su verslininkais ir pasiekti, kad jų valdytas kiaulių kompleksas nutrauktų veiklą. Apie šios bendruomenės vadovo patarimus Josvainių gyventojams skaitykite kitame „Rinkos aikštės“ numeryje.

Dirvožemis užterštas azotu ir fosforu

Alina Melinauskienė, Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė

2017 metais Kėdainių rajono savivaldybė planavo atlikti kvapo aplinkos ore tyrimus ir sklaidos modeliavimą UAB „Sistem“ teritorijoje. Tačiau iš UAB „Sistem“ generalinio direktoriaus buvo gautas atsakymas, kad kvapo koncentracija yra ribojama už įmonės teritorijos ribų, todėl nėra jokios būtinybės patekti į kiaulių auginimo zoną, be to, tai yra draudžiama pagal teisės aktus dėl afrikinio kiaulių maro.

Kovo mėnesį atlikti azoto ir fosforo junginių dirvožemyje ir paviršiniame vandenyje tyrimai UAB „Sistem“ kiaulininkystės įmonės srutomis laistomuose dirvožemiuose. Paviršinis vanduo tiek prieš tręšiamus srutomis plotus, tiek už jų buvo labai blogos ekologinės būklės. Drenažo vandeniui taip pat didžiausią įtaką turėjo bendrojo azoto koncentracijos. Tik dviejose drenažo sistemose vandens kokybė pagal bendrąjį azotą kiekį buvo gera. Drenažo sistemose (7 taškuose) šio elemento buvo nustatyta nuo 1,1 iki 4,7 karto daugiau nei didžiausia leidžiama koncentracija. Ataskaita perduota Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūrai. Pakartotinai tyrimus numatoma atlikti pasibaigus tręšimo sezonui.

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video