Kontaktinės konsultacijos abiturientams – kaip nauja mokytojų vergovės forma

Nors epidemiologinė situacija Lietuvoje pastaruoju metu nėra daug žadanti, visgi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija leido į klases grįžti pradinukams bei organizuoti kontaktines konsultacijas abiturientams. Tiesa, yra ne vienas „bet“, kuris kai kurias mokyklas privertė tokių gyvų susitikimų su abiturientais apskritai atsisakyti.

Kėdainių gimnazijų vadovai ministerijos sprendimą vertina skeptiškai. Juo labiau kad mokytojams, kuriems darbo padidėtų net kelis kartus, kelis kartus didesnio atlygio kol kas niekas nežada.

Po penkis abiturientus

Ministerija informavo, kad nuo kovo 22 dienos, nepriklausomai nuo sergamumo lygio savivaldybėje, mokyklose leidžiamos kontaktinės konsultacijos abiturientams.

Tai tapo savotišku jauku gyvo mokymo išsiilgusiems mokytojams ir mokiniams, tačiau įsigilinus į darbo sąlygas, ministerijos pamėtėtas „saldainis“ pasirodė esantis ne toks jau ir saldus.

Viena vertus, tiems mokytojams, kurių dalyko egzaminą laiko vos keli mokiniai, kontaktinės konsultacijos gali būti ir visai patrauklus variantas, tačiau ką daryti lietuvių, anglų kalbų, matematikos mokytojams?

Kaip sako Šviesiosios gimnazijos direktorė Violeta Liutkienė, sugalvota sistema yra ne tik nepatogi, didinanti darbo apimtis, nepakankamai apmokama, bet ir verčianti rinktis bei skirstyti mokinius – o tai yra absoliučiai moraliai neteisinga.

„Imkime kaip pavyzdį matematikos mokytoją. Jis turi 25 vaikus, per savaitę turi vieną valandą konsultacijų.

Nuotoliniu būdu vesdamas tą konsultaciją, jis per valandą visiems mokiniams ją ir praveda.

Bet ministerija sako daryti kontaktines konsultacijas su penkiais mokiniais vienu metu.

Tai ką tuomet daro likę 20 mokinių?

Tai arba mokytojas vietoje vienos konsultacijos daro penkias konsultacijas, arba per savaitę konsultuoja tik penkis vaikus.

Kaip tai atrodo? Kokius vaikus pasirinkti? Ir kas per pasirinkimas apskritai? Tiems, kuriems gerai sekasi, reikia vienokios konsultacijos, kuriems prastai sekasi – kitokios.

Ar rinktis pažangiausius mokinius, ar tiems, kuriems sunkiausiai sekasi? O jei esi vidutiniokas – kuo nusikaltai?“ – retorinius klausimus kelia gimnazijos vadovė.

[quote author=“Aut. past.“]Kaimiškosiose vietovėse įsikūrusioms gimnazijoms problemų kyla dar daugiau. Pirmiausia – dėl mokinių ir mokytojų fizinio atvykimo į mokyklą.[/quote]

Problemų ir daugiau

V. Liutkienė sako, kad yra mokytojų, turinčių ir 44 abiturientus, tad tam, kad visi jie gautų tą vienos valandos konsultaciją gyvai, tektų jų padaryti dešimtį.

„Konsultacijos galėtų prasidėti tik nuo 16 valandos, kai baigiasi pamokos. Į mokyklą atvyktų mokytojas, atvyktų mokiniai.

Konsultacijų turi būti dešimt, kad visų mokinių poreikis būtų patenkintas. Tai kada jie konsultuotis baigs?

Maža to, mokytojas, dėl tų penkių vaikų atėjęs į darbą, jau laikomas kaip grįžęs į kontaktinį darbą, jis turės reguliariai testuotis.

Testuotis turės ir mokyklos budėtojai, ūkvedžiai, valytojos – visas personalas“, – kalbėjo V. Liutkienė.

Regione – dar sunkiau

Tuo tarpu kaimiškosiose vietovėse įsikūrusioms gimnazijoms problemų kyla dar daugiau. Pirmiausia – dėl mokinių ir mokytojų fizinio atvykimo į mokyklą.

Kaip sakė Krakių M. Katkaus gimnazijos direktorius Alanas Magyla, ne visiems mokiniams ir ne visiems mokytojams taip paprasta atvykti į mokyklą.

„Jei abiturientui pamokos baigiasi 15 val., po to jis turėtų kažkaip atvykti į mokyklą. Lygiai taip pat ir mokytojas turėtų vykti į mokyklą arba nuotolines pamokas vesti jau pats nuo ryto būdamas mokyklos pastate.

Problematiška tiems mokytojams, kurie iš Kėdainių miesto važinėja, juolab kad yra ir nevairuojančių mokytojų“, – kalbėjo direktorius pridurdamas, kad ministerijos sprendimo įgyvendinimas yra sunkiai įsivaizduojamas.

Jam antrino ir Šėtos gimnazijos direktorius Mindaugas Danilevičius.

„Mes svarstėme apie kontaktines konsultacijas abiturientams, tačiau bėda ta, kad po pamokų mes moksleivius turime parvežti namo. Tai konsultacijos vyks po pamokų, vadinasi, vienus vaikus parvežame, o kitus turime atsivežti. Patys atvažiuoti galėtų vos du abiturientai.

Reikalą apsunkina ir tai, kad ne visi mokytojai vairuoja, ne visi galėtų dėl penkių mokinių atvažiuoti į mokyklą“, – sakė jis.

[quote author=“Aut. past.“]V. Liutkienė sako, kad yra mokytojų, turinčių ir 44 abiturientus, tad tam, kad visi jie gautų tą vienos valandos konsultaciją gyvai, tektų jų padaryti dešimtį.[/quote]

Kaip dėl atlygio?

Jau išsiaiškinus, kad mokytojams gyvos konsultacijos kainuotų mažų mačiausiai keletą papildomų darbo valandų, natūraliai kyla klausimas – ar gaus jie adekvatų užmokestį už šį darbą?

Štai Krakių M. Katkaus gimnazijoje kontaktinės konsultacijos nevyksta bent jau iki tol, kol kas nors gebės paaiškinti, kaip bus už jas apmokama.

„Mūsų susitarimas su mokytojais toks, kad palauksime gegužės mėnesio. Tada bus išeitos dalykų programos, liks laikas, skirtas tik abiturientams ir jų konsultavimui.

Maža to, ministerija kažką yra minėjusi apie papildomas lėšas būtent konsultacijoms, nes kol kas viskas, ką gauname – 4 eurai už mokinio nuotolinę konsultaciją.

Su tomis konsultacijomis viskas taip išeina, kad mokytojas vietoje vienos konsultacijos turėtų vesti tris ar keturias. Susigaišta laiko, sunku viską suorganizuoti“, – sakė A. Magyla.

V. Liutkienė sakė, kad iš COVID-19 padarinių švelninimo fondo Šviesioji gimnazija nuo vasario mėnesio yra gavusi 1 800 eurų, o tai visos mokyklos mastu yra centai.

„Pagal ministerijos nurodymus tie pinigai gali būti naudojami tik nuotolinėms konsultacijoms. Kontaktinės konsultacijos galės būti vykdomos iš mokytojui pačios mokyklos paskirtų darbo valandų.

Pinigai mokytojams už papildomas konsultacijas ateis tik gegužės 21 dieną, kai baigsis ugdymo procesas.

Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad mokytojų darbo valandos seniai išnykusios. Jie konsultuoja mokinius visada, bet kada, kada jie tik to paprašo.

Būna, kad ir vidury nakties mokiniai rašo ir klausia, kaip išspręsti uždavinius“, – pasakojo Šviesiosios gimnazijos direktorė.

Neplanuoja

Šėtos gimnazija tvirto „ne“ kontaktinėms konsultacijoms nesako, tačiau labai panašu, kad jų visgi gali ir visai nebūti.

„Kai pasiūlėme mokiniams pasiskiepyti, iš 11 abiturientų tą sutiko padaryti vos du. Tai irgi rodo tam tikrą požiūrį ir norą.

Šiek tiek stebina ir liūdina tokia situacija, tačiau faktas, kad galimybės konsultuotis nuotoliniu būdu sudarytos, ir tos konsultacijos nebus prastesnės.

Jeigu vaikai nesitestuos, į gyvas konsultacijas ir neisim.

Žinoma, jei epidemiologinė situacija būtų gerėjanti, gal ir neatsisakytume dirbti gyvai. Gyvas mokymas būtų naudingas emociškai – juk esame socialios būtybės ir mums to ryšio ir kontakto reikia“, – svarstė M. Danilevičius.

Vertina neigiamai

Ministerijos sprendimas, gimnazijų direktorių vertinimu, primena pliusiuko užsidėjimą – „štai, mes rūpinamės abiturientais“. Tačiau kiek tas rūpestis atneša naudos, o gal greičiau žalos?

„Mano požiūris į tokį sprendimą yra neigiamas. Ne konsultacijos turi būti kontaktiniu būdu, o pamokos. Ne per konsultacijas vaikas žinias įgyja, o per pamokas.

Ir aš esu tikra, kad reikės duoti ataskaitas ministerijai apie tai, kiek tų konsultacijų pravedėme, kiek vaikų dalyvavo, o jei nevedėme – kodėl.

Tai jei susiruoši negadinti vaikams reikalų, įdomu, kuo tai baigsis?

Mes apklausėme mokinius ir paaiškėjo, kad trečdalis lyg ir norėtų eiti į kontaktines konsultacijas. Žiūrint pagal dalykus – matematikos, lietuvių kalbos konsultacijų norėjo daugiau.

Bet kai išgirdo, kad po 5 vaikus bus, irgi apstojo noras, nes jie pasiskaičiavo, ką gaus iš to“, – kalbėjo V. Liutkienė pridurdama, kad į kontaktines konsultacijas mielu noru būtų pereinama, jei vienu metu būtų leista konsultuoti bent dešimt abiturientų.