Konkursas nesulaukė jaunimo dėmesio – niekam nereikėjo 8 tūkst. eurų?

Kasmet rajono savivaldybė skelbia konkursą jaunimo projektams finansuoti. Paprastai pinigų krepšelį noriai dalijasi net keletas projektų, o kartais net ir ne visiems norintiems šios sumos pakanka. Štai pernai finansuoti buvo prašoma šešis projektus, o pinigų užteko penkiems. Tačiau šiemet konkursas nesulaukė nė vienos paraiškos. Kas nutiko, kad Kėdainių jaunimas nesusigundė siūlomu idėjų finansavimu? Kalti valdininkai ar susiklosčiusi padėtis pasaulyje ir Lietuvoje? O gal jaunimo organizacijos randa iš kur kitur gauti gerokai solidesnį finansavimą?

Mato aplaidų darbą

Į neįprastą situaciją pirmoji suragavo rajono tarybos narė Indrė Fiodorova.

Ji nevyniojo į vatą – tai, kad jaunimo projektų finansavimo konkursas nesulaukė nė vieno norinčio, ją šokiravo, o pradėjus analizuoti, kodėl taip galėjo nutikti, akys ėmė krypti į jaunimo reikalų koordinatorę bei jaunimo reikalų tarybą.

„Jaunimo reikalų taryba Kėdainiuose prarado ryšį su jaunimu ir su jaunimu dirbančiomis organizacijomis. Rimtas signalas, kuris reikalauja skubių sprendimų.

Savivaldybės vadovų norai geri, lėšų skirta, visi įrankiai savivaldybės duoti, bet paskelbtas konkursas nesulaukė nė vienos paraiškos!

Tai juk puikiai iliustruoja, kaip dirba Jaunimo reikalų taryba, koks ryšys yra sukurtas tarp jaunimo, organizacijų ir kaip jos „pulsuoja“. Manau, kad buvo padaryta daug klaidų.

Noriu pabrėžti, kad rajone turime Jaunimo reikalų koordinatorę, kuri tiesiogiai dieną iš dienos turi dirbti su jaunimu ir su jaunimo organizacijomis.

Ne kartą kreipiausi klausdama, kodėl konkursas ilgą laiką yra neskelbiamas. Koordinatorės atsakymai neįtikino visiškai ir net labai piktindavo. Matau neveiklumą“, – rėžė tarybos narė.

Projektams įgyvendinti – nedaug laiko

Viena priežasčių, dėl ko jaunimo organizacijos ne visuomet trykšta noru pildyti kalnus dokumentacijos prašant finansavimo projektui – nepakankamai gaunamų pinigų suma.

Nutinka taip, kad skiriama daug pastangų ir laiko idėjos išgryninimui, aprašymui, projektinių dokumentų rengimui, o gaunamas finansavimas padengia vos penktadalį reikiamos sumos.

Tuomet vėl reikia sukti galvą, iš kur gauti absoliučią daugumą projekto įgyvendinimui reikalingų pinigų.

Šiemet situacija turi ir dar vieną niuansą – suvėlavus paskelbti konkursą, projektinės veiklos nusitempia į rudenį. O koks bus tas ruduo, dabar tikrai nėra aišku.

„Žinoma, prie uždelsto konkurso paskelbimo prisidėjo ir karantinas, bet tarybos susitikimai vyko ir koordinatorė tikrai galėjo skelbti konkursą laiku.

Dabar, kai konkursas paskelbtas pavėluotai, pakartotinis konkursas paskelbtas dar vėliau, projektų įgyvendinimas nusitęsė į nepatogų laiką.

Paprastai projektai buvo rašomi vasaros laikui, o dabar, kol atiduos, kol įvertins, kol paskirs finansavimą – geriausiu atveju rugsėjo vidury, spalį projektą įgyvendinti bus galima. O kokia bus situacija su pandemija, neaišku.

Jei bus projektas susijęs su kelione, ekskursijomis – kas ten žino, gal nebus galima jo įgyvendinti“, – kalbėjo I. Fiodorova.

Yra alternatyvų

Tarybos narė teigė, kad nors jaunimas ir nebijo atsakomybės ir nei tos pačios ilgos dokumentacijos, vis dėlto palengvinti jiems prašymų teikimą reikėtų. Taip pat galima sutrumpinti biurokratinį kelią nuo projekto teikimo iki pinigų skyrimo.

„Iš tiesų yra taip, kad projektui parašyti reikia daug laiko. Jaunimas investuoja laiko, idėjų, gauna per mažą finansavimą arba išvis net negauna.

Taigi kad nebūtų to nusivylimo, galėtų lėšos būti skiriamos per kokią jaunimo programą.

Taip pat galėtų būti finansavimas skiriamas visus metus. Juk jaunimo idėjos verda nuolatos ir nėra taip, kad tik pavasarį jų galvose gimsta idėjos projektams. Tikrai galėtume sudaryti galimybę prašyti finansavimo ištisus metus.

Vertinimo  kriterijų galima būtų atsisakyti, nes jie labai varginantys ir nėra objektyvūs.

Keista, kai, tarkime, projektas parašomas apie jaunimo sportą, o kažkas iš komisijos nusprendžia, kad ne, jiems sportuoti nereikėtų ir neskiria finansavimo.

Na, tai nėra objektyvu, nėra pagrįsta – jei idėja yra gerai išvystyta, negalima jos tiesiog atmesti“, – įsitikinusi I. Fiodorova.

Trūko paraginimo?

Rajono administracijos direktoriaus pavaduotoja, Jaunimo reikalų tarybos narė Danutė Mykolaitienė neslėpė – jaunimo reikalų koordinatorė Emilija Mickevičienė yra jauna specialistė, kuriai užmegzti ryšį su jaunimu tikrai sutrukdė karantinas.

Vis dėlto ji pripažįsta, kad galimai pritrūko koordinatorės raginimų jaunimo organizacijoms aktyviai teikti paraiškas.

„Darbas su jaunimu nėra lengviausia sritis, nes čia reikia betarpiško kontakto su jaunuoliais, reikia rasti priėjimą prie jų.

Tikrai koronaviruso situacija čia pakišo koją. Bet žingsnis po žingsnio tai daroma, manau, neturime ūpo jai numušti, ji atvira pasiūlymams ir tikrai sutinka apsvarstyti visus gaunamus patarimus.

Viena vertus, reikia pripažinti, kad šiemet Švietimo, sporto ir mokslo ministerija skyrė labai daug pinigų vaikų ir jaunimo užimtumo stovykloms, neformaliam švietimui. Dalis jaunimo organizacijų tiesiog gavo finansavimą iš kitur.

Kita vertus, jaunimui reikia vis priminti, drąsinti teikti tas paraiškas – gal to ir pritrūko“, – svarstė D. Mykolaitienė.

Pinigų gauti galima ir iš kitur

Kaip sakė Jaunimo reikalų tarybos pirmininkė Eglė Marija Kavaliauskienė, jaunimo organizacijos tikrai nesėdi rankų sudėjusios, o finansavimą projektams gauna ir iš kitur – ne tik savivaldybė masina jaunuolius pinigų krepšeliu. Juo labiau kad, tarkime, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo finansuoti ilgalaikius projektus, o ir pinigai ten kiek kitokie.

„Projektų tikrai yra, o savivaldybės skiriama jiems parama yra viena iš galimybių. Jaunimas tikrai nesėdi rankų sudėjęs.

Aišku, karantinas sustabdė labai daug veiklų, nežinau, kaip gali tai neatrodyti rimta priežastis – juk matome, kiek pajėgų buvo mesta į šios krizės suvaldymą.

Paprastas faktas – yra tų organizacijų, kurios rašo tęstinius projektus, ilgalaikius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektai yra metams ar dvejiems. Tokiu atveju kažkaip noriau rašomi projektai, ataskaitos – nes jų rašymas užima labai daug laiko, nors, reikia pripažinti, darbas nėra labai sudėtingas.

Dabar savivaldybės skirtas finansavimas turi būti išnaudotas iki metų galo. Visi suvokia, kad gali būti karantinas atnaujintas, atsirasti apribojimų – na, tai tikrai trukdo. Juk dalis projektinių veiklų gali būti neįmanomos“, – kalbėjo Jaunimo reikalų tarybos pirmininkė.

Kvietimo negavo

Ji taip pat sakė nesuprantanti, kodėl viešoje erdvėje pažėrus kaltinimų jaunimo reikalų koordinatorei ir jaunimo reikalų tarybai, pastarosios pirmininkės į susitikimą I. Fiodorova nepakvietė. Maža to, išsakyti kaltinimai, E. Kavaliauskienės teigimu, yra tiesiog nesuvokiami.

„Mes jaunimo reikalų taryboje panagrinėjome susidariusią situaciją. Tiesa, susitikime su meru nedalyvavau, nes manęs niekas ten nekvietė. Tai kyla klausimas – kodėl? Jei yra metami kaltinimai tarybai ir koordinatorei.

Apskritai nesuvokiu tokio puolimo jos atžvilgiu. Mano akimis žiūrint, ji dirba gerai. Kai reikia pagalbos ji visada padeda, konsultuoja, ji dirba net po darbo valandų. Tai ar žmogus, kuris atsainiai dirba, po darbo laiko keltų ragelį, kalbėtų darbiniais reikalais, konsultuotų? Nežinau, kodėl visa tai vyksta“, – kalbėjo pirmininkė.

Priežasčių – daugybė

Pati jaunimo reikalų koordinatorė E. Mickevičienė teigia, kad priežasčių, dėl ko nebuvo sulaukta nė vienos paraiškos, yra daug.

„Kadangi konkursas šiais metais buvo paskelbtas vasaros laikotarpiu (atostogų metu), liko mažiau laiko projektų veiklų įgyvendinimui. Taip pat manau, kad viena iš priežasčių gali būti antros COVID-19 viruso bangos tikimybė, t.y. vėl gali būti taikomi sugriežtinti ribojimai renginiams ir kitoms veikloms.

Kita galima priežastis – padidintas finansavimas vaikų vasaros stovyklų ir kitų neformaliojo vaikų švietimo veiklų programoms, kurių konkursas paskelbtas taip pat liepos mėnesio pradžioje, kuriam paraiškas galėjo teikti ir jaunimo NVO“, – svarstė specialistė.

Ji pridūrė, kad konkursas buvo skelbtas vėliau, nei įprasta būtent dėl koronaviruso. Sprendimo projektas buvo paruoštas dar kovo mėnesį, tačiau dėl prasidėjusio karantino buvo atidėtas jo svarstymas ir jis buvo patvirtintas tik gegužės 29 d. posėdyje. Patvirtinus tvarkos aprašą, Jaunimo reikalų taryba svarstė ir nustatė 3 prioritetus, aptarė paraiškos formą ir jos vertinimą. Po šio posėdžio buvo paskeltas Jaunimo iniciatyvų projektų konkursas.

Informavo pakankamai

Apkaltinta neveiklumu Jaunimo reikalų koordinatorė paaiškino susidariusią situaciją taip: „Informacija apie projektų konkursą buvo paskelbta savivaldybės puslapyje (2 kartus) ir facebook.com paskyroje (3 kartus), išsiųsta organizacijoms el. paštu (2 kartus), informacija pasidalinta Jaunimo reikalų tarybos „Facebook“ paskyroje (2 kartus) bei nufilmuotas reportažas „Balticum“ televizijoje. Organizacijoms, kurios kreipėsi dėl paraiškų teikimo, konsultacijos buvo suteiktos telefonu, el. paštu ir „Facebook“, – informavo E. Mickevičienė.

Taip pat paaiškėjo, kad sukėlus tokį kipišą dėl nepavykusio konkurso, jaunimo organizacijos subruzdo – paskelbus pakartotiną konkursą paraiškas ruošia jau bent 4 organizacijos.

O ką mano jaunimas?

Kėdainių rajono mokinių tarybos pirmininkė Martyna Pikelytė:

„Karantinas ir nuotolinis mokymas turėjo nemažai įtakos susiklosčiusiai situacijai su jaunimo projektais.

Nuo balandžio mėnesio iš daugumos Kėdainių jaunimo organizacijų nebuvo jokių žinių ar naujienų. Mano nuomone, ši netikėta situacija sutrikdė kokybišką organizacijų veiklą ar net nuslopino jaunuolių motyvaciją.

Tačiau karantinas Lietuvoje baigėsi jau birželį, todėl laiko planuoti artėjančių mokslo metų veiklas buvo tikrai pakankamai.

Mano nuomone, jaunimo organizacijų nariai atsipalaidavo ir pamiršo apie savo popamokines atsakomybes. Taip pat šiek tiek trūko įsitraukimo iš jaunimo reikalų tarybos.

Jaunimo reikalų koordinatorė kiekvieną savaitę siuntė laiškus su priminimais apie šį konkursą, tačiau Jaunimo reikalų tarybą juk sudaro ne vienas žmogus.

Viena vertus, sumažinus „popierizmus“ įsitrauktų daugiau jaunimo, jie galėtų drąsiau reikšti savo idėjas ir nesibaiminti dėl privalomų užpildyti dokumentų. Tačiau iš kitos pusės, būtent oficialūs dokumentai padeda išgryninti ir labai gerai permąstyti kilusias idėjas. Minčių būna daugybė, todėl visi raštai tik padeda jas prafiltruoti.

Taip pat, esu tikra jog prireikus pagalbos ar patarimo iš savivaldybės darbuotojo visada galima į jį kreiptis.

Taip pat noriu pridurti, jog Kėdainių rajono mokinių taryba rašo projektą SLURŠ tema, todėl artimiausiu metu bus viena paraiška daugiau.“