Kokių šildymo kainų tikėtis?

 Kokių šildymo kainų tikėtis?

Šildymas šį sezoną turėtų kainuoti vidutiniškai apie 7,5 cento už kWh (be PVM) – 15–20 proc. mažiau nei praėjusį. / A. Ufarto nuotr.

BNS inf.

Institucijoms prognozuojant iki penktadalio pigesnį būsimą šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) vadovas sako, kad šildymas ne visoje Lietuvoje bus 20 proc. pigesnis.

Visur skirtingai

„Kiekviename mieste situacija yra skirtinga, todėl tokio visuotinio atpigimo – 15–20 proc. kiekviename mieste turbūt negalima tikėtis“, – sakė Valdas Lukoševičius. 

Jo teigimu, šildymas artėjantį sezoną neturėtų pabrangti, tačiau jo kainos atskirose savivaldybėse mažės skirtingai – mažiausiose savivaldybėse jos gali mažėti vos keliais procentais iki 12–13 centų už kilovatvalandę (kWh). 

„Biokuro kainų sumažėjimas vis tik yra reikšmingas, jis, aišku, padarys savo darbą, tačiau kitos sąnaudos nemažėja taip drastiškai“, – sakė LŠTA vadovas.  

Kas lemia kainą?

V. Lukoševičiaus teigimu, institucijos šildymo kainas prognozuoja atsižvelgdamos į kintamąsias sąnaudas – sumažėjusias biokuro bei gamtinių dujų kainas. Tačiau, pasak jo, šilumos kainą taip pat lemia vadinamosios pastoviosios sąnaudos, skiriamos remontui, darbo užmokesčiui, eksploatacijos bei kapitalo kaštai. 

Anot LŠTA vadovo, ši dedamoji labiausiai veikia mažesniųjų savivaldybių gyventojus.

„Jeigu didžiuosiuose miestuose tos pastoviosios sąnaudos (…) pasidalija dideliam kilovatvalandžių skaičiui, kur yra daug vartotojų, didelis jų tankis, ten šilumos kaina, aišku, bus mažiausia ir artima vidutinei – 7-8 centams. (…) Mažų miestelių vartotojams (…), kur biokuras net ir 100 proc. naudojamas šilumos gamyboje, dėl tų pastoviųjų sąnaudų santykinio dydžio, dėl mažo vartojimo šilumos kaina ten vis tiek bus didžiausia“, – sakė V. Lukoševičius. 

Pasak LŠTA vadovo, šią situaciją galėtų išspręsti mažųjų tiekėjų konsolidacija bei jų jungimasis su didžiųjų miestų įmonėmis. 

„Geras pavyzdys – „Panevėžio energija“, kuri valdo ir formuoja šilumos kainą šešioms savivaldybėms, kurios šildymą gauna didmiesčio kaina“, – teigė V. Lukoševičius. 

„Konsolidacija arba stambių įmonių pastovieji kaštai, kurie santykinai yra mažesni, galėtų būti tas sprendimas, bet čia reikia (savivaldybių – BNS) politinių sprendimų apjungti įmones“, – pridūrė jis.

Kiek mokėsime?

„Baltpool“ prognozuoja, jog šildymas kitą sezoną turėtų kainuoti vidutiniškai apie 7,5 cento už kWh (be PVM) – 15–20 proc. mažiau nei praėjusį. Tuo metu, pasak LEA, centralizuotai tiekiama šiluma turėtų kainuoti 6–8 centus. 

Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje spalį sieks 7,14 cento (be PVM) už kWh – 30,6 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai, rodo VERT duomenys.

Vilniuje šilumos kaina spalį, palyginti su pernai spaliu, sumažėjo 9,9 proc. iki 8,02 cento, Kaune – 41,4 proc. iki 5,57 cento, Klaipėdoje – 41,1 proc. iki 5,93 cento, Šiauliuose – 30,1 proc. iki 6 centų, Panevėžyje – 37,5 proc. iki 6,96 cento. 

Brangiausiai Lietuvoje spalį už šildymą mokės bendrovės „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ vartotojai – 12,44 cento, arba 25,9 proc. mažiau nei tą patį mėnesį pernai.

Tuo metu pernai spalį brangiausiai šalyje už šildymą mokėjusiems „Nemenčinės komunalininko“ klientams šį mėnesį ji pigs 3,1 karto ir kainuos 10,32 cento.  

Rinkos reguliuotojo duomenimis, vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje praėjusį šildymo sezoną siekė 7,17–10,29 cento (be PVM) už kWh. Tuo metu 2021–2022 metais ji buvo 5,16–8,04 cento (be PVM).

1 Komentaras

  • Įdomus straipsnio pavadinimas. Pas mus tai prognozuoja šuolį iki 20 proc. mažiau.

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video