Kokios verslo aplinkos tikėtis 2023-iaisiais metais?
piqsels.com nuotr.
Didėjant įtampai tarp Ukrainos ir Rusijos bei stipriai augant infliacijai Lietuvoje bei visame pasaulyje, įtampa nesustoja augti ir verslininkų galvose. Druskos ant verslininkų žaizdų beria dar ir stipriai augančios energetikos kainos. Ko galime tikėtis iš ekonomikos ateinančiais 2023-čiaisiais metais ir ką tai žadą verslui?
Finansų ministerijos prognozės
Finansų ministerija prognozuoja, kad realusis BVP šiais metais (2022m.) augs 1,6%, o 2023 metais yra prognozuojamas dar lėtesnis augimas.
Valstybės kontrolė praneša, kad kitais metais Lietuvos ekonomika galėtų susitraukti dar labiau, jei ir toliau padėtis bus įtempta energijos išteklių rinkose, infliacijos augimas nesustos, o verslo ir gyventojų lūkesčiai prastės.
Prielaidos, dėl ko mažės BVP
Pridėtinė vertė, kurią sukuria transporto sektorius, antrą ir trečią šių metų (2022m) ketvirčiais kris dėl stipriai sumažėjusio geležinkelių transporto ir krovininio jūrų transporto paslaugų sumažėjus eksportui iš ir į Rusiją bei Baltarusiją.
Antroji priežastis, tai nekilnojamojo turto pardavimų lėtėjimas. Įmonės ,,Start Business“ duomenimis, vis daugiau ir daugiau nekilnojamu turtu užsiimančios įmonės skelbia apie pardavimų kritimus ar visai jų nebuvimą.
Trečioji priežastis, tai didmeninės prekybos sektoriaus reeksporto į Rusiją bei Baltarusiją smukimas. Reeksporto veiklos indėlis į BVP nėra labai didėlis, tačiau tai padarys vieno procento neigiamą įtaką bendram vidaus produktui.
Prognozės dėl infliacijos
Nėra paslaptis, kad infliacija auga sparčiau nei algos. Teigiama, kad 2022 metais vidutinė metinė infliacija Lietuvoje bus apie 15,8%, o darbo užmokestis didės tik 13,2%. Infliacija, viršijanti pajamų augimą, sukurs neigiamos įtakos vartojimui.
Manoma, kad infliacijos pikas bus pasiektas jau 2022 metais, 2023 metais kainų augimo tempas turėtų lėtėti šešiais procentais, o 2024-2025 metais tikimasi, kad infliacijos augimas turėtų grįžti iki 2 procentų, jei tik žaliavų kainos išliks stabilios.
Ar verta pradėti naują verslą šioje sudėtingoje verslo aplinkoje?
Ar verta pradėti verslą ar ne, priklauso nuo to, kokio tipo verslą planuojate pradėti. Mažėjant pragyvenimo lygiui, žmonės mažiau vartoja ir tikrai mažiau išleidžia prabangos prekėms. Verta būtų pamąstyti, koks verslas padėtų žmogui sutaupyti pinigų ir pagerinti jo gyvenimo kokybę krizės akivaizdoje.
Galbūt tai būtų naudotų baldų ar drabužių pardavimas, ar tiesiog kita paslauga, kuri padėtų žmogui sutaupyti neprarandant geros gyvenimo kokybės.
Kokie pirmieji žingsniai turėtų būti pradedant verslą?
Pirmiausią reikėtų nuspręsti kokią juridinę veiklos formą norite steigti. Tai būtų mažoji bendrija, uždaroji akcinė bendrovė ar tiesiog individuali veikla?
Atsakius į šį klausimą, galite įsteigti įmonę pats, arba kreiptis pagalbos į įmones, kurios padeda tai padaryti.
Dažniausiai pradedantiesiems verslams rekomenduojame steigti mažąją bendriją, nes tai yra patogiausia juridinio asmens forma, kuri padeda sutaupyti pinigų pirmaisiais veiklos vykdymo metais.
Jeigu neplanuojate samdyti darbuotojų, tada vienas iš geriausių variantų būtų individualios veiklos atidarymas. Individualios veiklos buhalterija yra labai paprasta, todėl dažniausiai veiklą vykdantis žmogus buhalteriją susitvarko pats.
Kada verta samdyti buhalterį?
Nors ir individualios veiklos buhalterija yra paprasta, tačiau ji tokia išlieka ne visada. Jos paprastumas pavirsta sudėtingumu tada, kai reikia tapti PVM mokėtoju.
PVM mokėtojų įmonių buhalterijos tvarkymas reikalauja specifinių žinių, todėl dažniausiai žmonės į mus kreipiasi net dėl PVM mokėtojo registracijos, o ką jau kalbėti apie pačios buhalterijos tvarkymą.
Apibendrinimas
Nors ir ekonomikai nusimato sunkesni laikai, linkime neprarasti pozityvumo. Kiekvienas ekonominis ciklas gali būti išnaudojamas labai tikslingai, tereikia šiek tiek pasukti galvą ir sukurti žmonėms tikrą naudą. Tokiu atveju jūsų verslas tikrai augs ir bus pelningas.
