Kaip sodus apsaugoti nuo pavasarinių šalnų žalos?
Šių metų pavasaris ryškus kontrastais. Kovo pabaiga, džiuginusi vasariškais orais, perėjo į balandį, rytais šokiruojantį storesnėmis nei viduržiemį sniego pusnimis.
Ankstyvo ir šilto pavasario išbudinti sodo vaismedžiai bei vaiskrūmiai jau spėjo susikrauti pirmuosius pumpurus, į kuriuos dabar kėsinasi grėsmingos naktinės šalnos. Ar pastarosiomis dienomis spaudęs net kelių laipsnių šaltukas nepakenks būsimam derliui? Ar yra priemonių, galinčių apsaugoti sodus nuo žemų temperatūrų?
Galėjo pridaryti bėdos
Nors sodai šalyje dar nežydi, tačiau stiprių šalnų pažeisti vaismedžių pumpurai atėjus metui gali ir nedovanoti taip laukiamų vaisių.
„Mūsų platumų vaismedžiai ir vaiskrūmiai yra pakankamai gerai prisitaikę išgyventi dažnas pavasarines šalnas. Tačiau žemesnė nei –5 ºC temperatūra gali dar ir nepražydusiems sodams padaryti šiokios tokios bėdos. Antra vertus, didžiausia šalnų įtaka, be abejonės, yra jau pražydusiems vaismedžiams. Tačiau dabar medžių žiediniai pumpurai dar tikrai nėra skleidimosi stadijoje, tad šalnos jiems neturėtų pakenkti“, – sodininkus ramina Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) sodininkystės ir daržininkystės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Dalia Gelvonauskienė.
[quote author=“D. Gelvonauskienė“]Nuo šios savaitės šalnų didžiausia tikimybė nukentėti yra serbentams, nes jie pirmieji pradeda vegetaciją.[/quote]
Mokslininkė sako, kad vaismedžių ir vaiskrūmių atsparumas šalnoms priklauso nuo jų rūšies, veislės, sodo lokacijos ir kitų veiksnių.
„Nuo šios savaitės šalnų didžiausia tikimybė nukentėti yra serbentams, nes jie pirmieji pradeda vegetaciją. Kažkiek jautresni gali būti ir kaulavaisiai. Tuo tarpu vėliau žydinčioms obelims ir kriaušėms šiuo metu šalnos tikrai nėra baisios“, – pasakoja dr. D. Gelvonauskienė.
Anot mokslininkės, gamta yra gana neblogai prisitaikiusi išgyventi įvairius gamtos kataklizmus. Todėl dažnai net ir nepalankiausiomis sąlygomis vaismedžiai geba subrandinti vaisius.
„Vaismedžių ir vaiskrūmių žiedynus sudaro daugybė žiedų ir tikrai ne visi net ir palankiausiomis sąlygomis tampa vaisiais. Reikia pažymėti, kad paprastai vos 10 proc. žiedų subrandina vaisius. Tad jei pirmiesiems žiedams pasitaiko nepalankios sąlygos, vaisiai gali išaugti iš vėliau sužydėjusių arba atvirkščiai“, – sako pašnekovė.
Galima apsisaugoti
Nuo šalnų sodus saugoma įvairiai: purškiama vandeniu, šildomas ar maišomas oras. Žinoma, tai pramoninių sodų gelbėjimo būdai, bet šį tą galima pritaikyti ir savo sodelyje.
„Nuo šalnų paprastai siekiama apsaugoti jau žydinčius sodus. Vaismedžius apipurškiant vandeniu žiedus galima išgelbėti nuo stipresnio šaltuko. Vanduo užšąla esant –0,5– –1 ºC temperatūrai, tad ant žiedų susidaręs ledo sluoksnis apsaugo juos nuo didesnių šalčių“, – žiniomis dalijasi mokslininkė.
Norint sodus gelbėti nuo šalčio gali būti efektyvus ir dirvos drėkinimas. Laistant žemę vandeniu, šiluma geriau pakyla iš gilesnių dirvos sluoksnių.
Mėgėjų soduose nuo mažesnių šalnų dažniausiai taikoma žydinčių vaismedžių apsaugos priemonių yra dūmijimas – stora dūmų danga gaunama deginant šlapius lapus, šiaudus ar žagarus, taip pat briketus įrengtose atvirose krosnelėse arba metaliniuose induose gali apsaugoti dirvą nuo didesnio atvėsimo, taip sode temperatūra gali pakilti iki 1,5 ºC.
Apsaugai nuo šalnų žydinčius vaismedžius ar vaiskrūmius galima apgaubti keliais agroplėvelės sluoksniais.
Taip pat rinkoje egzistuoja ir įvairūs biostimuliatoriai, aktyvinantys augalų regeneraciją, ir apsauginiai preparatai, stiprinantys audinių atsparumą įvairioms negandoms, tarp jų ir šalčiui.
Pavojus šiltnamiams
[quote author=“V. Zalatorius“]Vienadienės šalnos nėra baisios, bet dabar, kai pranašaujama visa savaitė su kasnakt pasikartojančiomis šalnomis, šiltnamių likimo valiai palikti nederėtų. Jei čia jau yra ūgtelėję agurkų daigai, reikėtų rimčiau pasišildyti.[/quote]
Pavasarinės šalnos pavojingos ir nešildomų šiltnamių augalams. Ir kuo šiltnamis mažesnis, tuo labiau jame augančius augalus reikia saugoti nuo šalnų.
„Vienadienės šalnos nėra baisios, bet dabar, kai pranašaujama visa savaitė su kasnakt pasikartojančiomis šalnomis, šiltnamių likimo valiai palikti nederėtų. Jei čia jau yra ūgtelėję agurkų daigai, reikėtų rimčiau pasišildyti – tinka bet koks šilumos šaltinis, bet geriausiai, kad tai būtų judantis oro srautas – geriau tiktų ne tik šilumą skleidžiantis prietaisas, bet koks koloriferis ar pan. Gera mintis neaukštus augalus apdengti agroplėvele, manau, to jiems ir pakaktų apsisaugoti nuo šalnų. Pašalas jau išėjęs, pati dirva skleidžia šilumą ir šildo augalą. Didesnės kubatūros šiltnamiams šalnos yra mažiau pavojingos nei mažiems“, – pataria LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas Vytautas Zalatorius.
Paklaustas apie šiltnamio šildymą kapų žvakėmis mokslininkas nusišypsojęs patvirtino, kad bet koks šilumos šaltinis yra geriau nei nieko ir padidina tikimybę augalams sėkmingai išgyventi šalnas.
Nedidelis šaltukas
Sinoptikai pastarosiomis paromis grasino didesnėmis nei –5 ºC šalnomis, bet antradienio naktį Dotnuvos meteorologijos stotis fiksavo vos –2,4 ºC.
Panašu, kad šią savaitę, nors ir sulauksime minusinės temperatūros, tačiau ji nebus itin žema. Tačiau atsipalaiduoti nevalia – šalnos mūsų kraštams ir gegužę ne naujovė, tad sodininkams ir daržininkams, siekiantiems gausaus ir kokybiško derliaus, pravartu stebėti orų prognozes ir pagal galimybes pasistengti apsisaugoti nuo šalnų.
