Keramikos paroda po atviru dangumi

Akvilė KUPČINSKAITĖ

Kėdainių senamiestis tapo dar patrauklesnis – čia praeivius bei miesto svečius džiugina įspūdingų keramikos darbų paroda tiesiog po atviru dangumi. Ir nė nežinau, kada reginys keri labiau – dieną ar naktį. Galimybę akis paganyti ir sielą palepinti jaunųjų keramikų dovanojamais įspūdžiais suteikė rajono savivaldybės, Dailės mokyklos bei kultūrinių iniciatyvų grupės „Kvadratas“ bendromis pastangomis kūnu tapusi idėja.

Marga įvairovė – ir laikmečio, ir technikos

Senamiesčio širdyje, Didžioji g. 24, įkurdintas „Gobis. Lauko ekspo“ miesto keramikos parodų paviljonas. Čia puikuojasi net septyniolikos Kėdainių dailės mokyklos absolventų sukurti baigiamieji keramikos darbai.

Kaip pasakojo Dailės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, l. e. direktoriaus pareigas, Jovita Buinevičienė, parodos darbai atskleidžia ilgametę mokyklos patirtį keramikos mokymo srityje: eksponuojami skirtingų metų, skirtingomis medžiagomis ir technologijomis atlikti darbai. Įvairi ir tematika: gamtos motyvai, kurie neatskiriami nuo būties suvokimo ir išlikimo klausimo, žmogaus santykis su praeitimi ir dabartimi.

„Darbai originalūs, kupini išlaisvintos kūrybinės jėgos ir idėjos grynumo, – pristato pašnekovė. –  Seniausias parodoje eksponuojamas darbas sukurtas dar 1999 metais. Tai Aliaus Civilkos kūrinys „Išnykimas–užmarštis“ (mokytoja Rusnė Bileckaja). O naujausias eksponuojamas darbas sukurtas 2022-aisiais – Šarūnės Sadzevičiūtės kūrinys „Katiniškos linksmybės“ (mokytoja Giedrė Nagreckienė).“

Kūriniai senamiestį puoš iki sausio 25 dienos.

Atradimas

Atidaryti parodą atvyko pagrindinis idėjos autorius – kultūrinių iniciatyvų grupės ,,Kvadratas“ vadovas Tomas J. Daunora.

„Lauko ekspozicijas rengiame ir parodas jose pristatome jau 20 metų, – kalbėjo svečias. –  Tokios parodos vyksta Vilniuje, Molėtuose, Ukmergėje ir štai jau trečia paroda – Kėdainiuose.

Kiekviename iš šitų miestų turime atskirą parodų ciklą, skirtą vietos dailininkams, mėgėjams, vaikų mokykloms ir galerijoms. Didžiausias mūsų šių metų atradimas yra Kėdainių dailės mokykla ir jos auklėtinių labai profesionalių darbų paroda. Džiaugiamės, nes tai išties graži ekspozicija, kuri jau sulaukė gerų įvertinimų.“

Čia menas visada pakeliui

„Šis projektas, pradėtas kaip menininkų projektas, jau seniai tapo visuomeniniu, nes žmonės tiesiog miesto gatvėje suranda kūrinius ir sau patogiu laiku gali juos apžiūrėti: naktį vedžiodami šunį ar ryte eidami į darbą, – lauko ekspozicijų privalumus vardija T. J. Daunora. – Man atrodo, tai ir yra mūsų pagrindinis tikslas – kad žmogus pats įvertintų pristatomus meno kūrinius, daugiausia keramikos, ir nuspręstų, kas jam patinka, o kas patinka mažiau. Iš to atsiranda pokalbiai, diskusijos.

Taip pat labai svarbus ir pažintinis projekto aspektas – žiūrovai susipažįsta su naujomis technologijomis, meno kryptimis, šalia kuriančiais dailininkais ir gali su jais tiesiogiai pasišnekėti – turėti gyvą kontaktą. Štai toks šio projekto tikslas.“

„Ar šiuolaikinio žmogaus dėmesį traukia tokios parodos ir būtent keramikos menas?“ – pasiteirauju svečio. „Žmonėms labai įdomu, kas vyksta šalia jų, jų gyvenimo aplinkoje. Man atrodo, kad šiuolaikiniam žmogui svarbu kurti kokybišką savo aplinką, jam svarbu, kas yra šalia jo, svarbu suprasti, kas vyksta aplinkui“, – mintimis pasidalijo T. J. Daunora.

Grįžo 2009-ųjų absolventė

Viena iš kavos namų Kėdainiuose „Kavamanija“ bendraturčių Vaiga Cechanavičė į parodos pristatymą atskubėjo degančiomis akimis ir širdį virpinančiu jauduliu. Lauko ekspozicijoje kiekvienas praeivis gali apžiūrėti ir jos 2009-aisiais sukurtą keramikos darbą – įstabias vazas „Jos – Veneros“ (mokytoja Giedrė Nagreckienė).

„Šį darbą kūriau net prieš 13 metų, tad jau tiksliai nepamenu, kaip gimė idėja. Greičiausiai inspiravo mokytoja, – nutaria Vaiga. – Pamenu patį procesą, kai reikėjo raižyti vazas. Buvo gana sudėtinga, bet įdomu.“

Dailės mokykloje prabėgusius metus pašnekovė mena su didžiule šiluma.

„Ten praleista paauglystė – įkvepiančioje meno aplinkoje, bendraminčių draugijoje. Tai buvo patys įdomiausi metai. Tiesa, aš Dailės mokyklą lankyti pradėjau vyresnė nei dauguma vaikų – būdama 13-kos, tad šioje parodoje eksponuojamą darbą kūriau jau 16-kos metų.

Tada kurti diplominį darbą iš keramikos srities buvome pasirinkę vos keli moksleiviai. Dauguma rinkosi tapyti arba piešti, – įdomią detalę pamini V. Cechanavičė. – Neseniai grįžau gyventi į Kėdainius ir nuo spalio mėnesio Dailės mokykloje pradėjau lankyti suaugusiųjų keramikos pamokas pas tą pačią mokytoją – G. Nagreckienę.

Kai ji man pranešė, kad šioje parodoje bus eksponuojamas mano darbas, labai apsidžiaugiau. Tai tapo tarsi ženklu, kad sprendimas grįžti buvo teisingas, – šypsosi pašnekovė ir pagiria organizatorių iniciatyvą surengti parodą tiesiog lauke. – Galimybė pamatyti nuostabius keramikos darbus, kurie sukurti būtent tokiame mažame mieste, yra didelė dovana visiems Kėdainių gyventojams ir svečiams.“

Keramika itin populiari

Kėdainių dailės mokykloje keramikos meno paslapčių moko du mokytojai keramikai Giedrė Nagreckienė ir Mindaugas Mažalis.

Pasak J. Buinevičienės, keramika žavisi bei ją pažinti stengiasi išties daug Kėdainių dailės mokyklos mokinių – tiek jaunosios kartos, tiek suaugusiųjų.

„Šiemet suaugusiems skirti keramikos užsiėmimai labai paklausūs. Turime netgi naują grupę. Vien keramikos užsiėmimus lanko apie 25 suaugusieji, – pasidžiaugia pašnekovė ir pabrėžia, jog sukurti tokius profesionalius darbus, kokie eksponuojami parodoje, nėra paprasta. – Kad gimtų tokie gražūs kūriniai, reikia daug laiko, minčių, idėjų, pastangų, skirtingų medžiagų, nes keramikoje gali būti naudojamas skirtingas molis, įvairios glazūros, apdirbimo technikos. Taip pat reikalinga keramikos degimo krosnis, kurią mes turime, tačiau visada norėtume turėti dar vieną ir didesnę, kad galėtume patenkinti visų ugdyme dalyvauti norinčiųjų poreikius ir dažniau degti darbus.“

Minkyti molį – tarsi terapija

„Ar visi keramikos užsiėmimus lankantys suaugusieji turi pajautos menui gyslelę? O gal jie tenori save išbandyti kūryboje?“ – pasmalsauju.

„Pradžioje buvo daugiau tokių, kurie norėjo išmėginti savo jėgas, užimti laisvalaikį, pabėgti nuo kasdienybės rūpesčių. Keramika tam labai tinkamas užsiėmimas, kadangi minkant molį galima iškrauti energiją, blogas emocijas, užsimiršti, – atskleidžia J. Buinevičienė. – Labai įdomu, kad subūrėme naują suaugusiųjų grupę, kurioje susirinko dalis mūsų buvusių mokinių. Jie atėjo pagilinti žinias ir galbūt prisiminti tą mokomąjį dalyką, realizuoti save plačiąja prasme. Nepaprastai džiugina, kad mūsų absolventai sugrįžo prisiminti, ką jie kūrė vaikystėje ir paauglystėje.“

1989 m. įkurtoje ir jau daugiau nei 30 metų gyvuojančioje Kėdainių dailės mokykloje vykdomos pradinio ir pagrindinio formalųjį švietimą papildančio ugdymo ir neformaliojo vaikų bei suaugusiųjų švietimo programos, puoselėjamos ilgametės tradicijos, formuojančios atvirą kultūrinio švietimo židinį bendruomenei. Mokykloje mokosi daugiau kaip 500 įvairaus amžiaus vaikų ir suaugusiųjų, dirba 11 mokytojų.