Kelius perduos savivaldybėms, bet pinigų jų priežiūrai, kiek reikia, neskirs

Bent jau kai kurie, o per tam tikrą laiką gal net ir visi „Via Lietuva“ valdomi rajoniniai keliai, esantys miestuose ir miesteliuose, netrukus atiteks savivaldybėms. Toks sprendimas priimtas Vyriausybei pritarus šalies Prezidento inicijuotiems Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo ir Kelių įstatymo pakeitimams. Planuojama, kad savivaldybėms teks ir didesnis finansavimas tiems keliams prižiūrėti, tačiau jau dabar akivaizdu, kad tas padidėjimas bus nepakankamas realiai reikiamai kelių priežiūrai. Tad kas gi laimės iš to, kad miestų ir miestelių keliai priklausys pačioms savivaldybėms? Ar tikrai gyventojai galės tikėtis spartesnės ir geriau jų lūkesčius atliepiančios kelių priežiūros, jei pinigų kelių priežiūros darbams tiesiog nepakaks? O gal tai tiesiog palengvins gyvenimą Susisiekimo ministerijos valdomai „Via Lietuva“?

Savivaldybės galės pasirinkti

Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, priėmus šiuos įstatymo pakeitimus ir savivaldybėms perėmus valstybinės reikšmės rajoninius kelius, palengvės šaligatvių, viešojo transporto stotelių įrengimas, dėl pasikeitusio kelių statuso atpigs jų rekonstrukcijos kaštai, bus galima atlikti daugiau tvarkybos projektų.

Naujasis susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis teigia, kad sprendimas labai lauktas ir, esą didins savivaldybių savarankiškumą.

„Šis sprendimas neabejotinai bus naudingas tiek regionams, tiek vietos bendruomenėms. Savivaldybės galės pačios spręsti, kokia susisiekimo infrastruktūra sulauks pokyčių, atsižvelgti į vietos gyventojų poreikius. Rajoniniai keliai miestų ir miestelių teritorijose bus tvarkomi greičiau ir efektyviau.

Autobusų stotelės ar pėsčiųjų perėjos įrengimo nebereikės laukti kelerių metų. Palaipsniui didės ir savivaldybėms skiriamas finansavimas, tai leis daugiau investuoti į vietinės reikšmės kelių gerinimą“, –  sakė ministras E. Sabutis.

Lėšų skirs, tik ar jų pakaks?

Vis dėlto faktas, kad keliai ir šaligatviai ilgus metus nesulaukia reikalingos priežiūros ne dėl kažkokių principų ar nežinojimo, kad tuos kelius ir šaligatvius tvarkyti reikia. Savivaldybės savo poreikius „Via Lietuva“ perduoda kasmet, dažnu atveju ir papildomai atkreipdamos dėmesį į kritinius priežiūros reikalaujančius kelius.

Problema – pinigai, kurių nuolat trūksta. Trūko jų tam, kad „Via Lietuva“, (anksčiau vadinta „Kelių direkcija“), kelius sutvarkytų, trūks jų ir savivaldybėms perėmus dalį naštos nuo „Via Lietuva“ pečių.

Nors deklaruojama, kad finansavimas didės, didėjimas atrodo nelabai proporcingas darbui, kurį tikimasi, kad atliks savivalda.

Savivaldybėms skiriama Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų dalis vietinės reikšmės keliams per dvejus metus didės 10 proc. – nuo 33 proc. iki 43 proc. Dešimtadaliu padidinus vietinės reikšmės keliams skiriamo KPPP biudžeto dalį, visoms 60-iai savivaldybių per dvejus metus papildomai teks apie 54 mln. eurų.

Nors aišku, kad kiekviena savivaldybė yra labiau suinteresuota greičiau sutvarkyti kelių infrastruktūrą, nei tarp 60 savivaldybių prioritetų bandanti išlaviruoti „Via Lietuva“, vis dėlto gražiais norais kelių neužlopysi.

Aut. past.

Tačiau nors 54 milijonai eurų gal ir skamba solidžiai, kaip visada, po deklaruojamu „didinamu savivaldos savarankiškumu“ slepiasi reikšmingas „bet“.

Šį kartą tas „bet“ yra faktas, kad per paskutinius penkerius metus, kai kainos kilo dideliais tempais, o infliacija kartais siekė ir neregėtas aukštumas (pav. 19,7 proc. 2022 metais), KPPP lėšos savivaldybėms… nebuvo didintos nei karto.

Vadinasi, faktiškai už tą pačią pinigų sumą buvo galima nuveikti gerokai mažiau darbų, o planas padidinti finansavimą per du metus dešimčia procentų realiai net neatstato elementaraus finansinio teisingumo, kuris buvo iš savivaldybių atimtas per paskutinius penkerius metus.

„Kelių priežiūros programos lėšos per penkis pastaruosius metus nebuvo didinamos, todėl toks finansavimo didinimas nėra pakankamas.

2024 m. Kėdainių rajono savivaldybei buvo skirta 2,8 mln. eurų.  Kiek bus skirta 2025 m. –  dar neaišku“, – sako Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Muznikas.

Jam antrina ir buvęs savivaldybės administracijos vadovas Arūnas Kacevičius, kuris atkreipia dėmesį, kad į tuos kelius, kuriuos „Via Lietuva“ perduotų savivaldybėms, pateks ir tiltai, kurių daugelį verkiant reikia remontuoti, o remonto kainos yra nežmoniškai didelės.

„Tas planuojamas skiriamų lėšų padidinimas 10 proc. tikrai yra nepakankamas. Patys matome, kokia prasta yra daugelio kelių būklė, tad jų remontui ar rekonstrukcijai reikalingos kelis kartus didesnės lėšos, nei skiriama dabar. O ką jau kalbėti apie daugelio tiltų, statytų sovietmečiu, būklę.

Dar viena problema, kad KPPP lėšos, skiriamos savivaldybėms, skirstomos neatsižvelgiant į inventorizuotus kelius. Kėdainių rajono savivaldybė yra inventorizavusi praktiškai visus savo kelius, deja, kai kurios kitos savivaldybės čia ženkliai atsilieka, tad finansavimo tvarka jau eilę metų nesikeičia“, – sako A. Kacevičius.

Ar bus kažkokios naudos, laikas parodys

Nors idėja, kad savivaldybės pačios turėtų rūpintis miestuose ir miesteliuose esančiais keliais, atrodo graži, finansavimo klausimas idėją gali iškreipti labai nemalonia linkme.

Nors aišku, kad kiekviena savivaldybė yra labiau suinteresuota greičiau sutvarkyti kelių infrastruktūrą, nei tarp 60 savivaldybių prioritetų bandanti išlaviruoti „Via Lietuva“, vis dėlto gražiais norais kelių neužlopysi.

Tas planuojamas skiriamų lėšų padidinimas 10 proc. tikrai yra nepakankamas. Patys matome, kokia prasta yra daugelio kelių būklė, tad jų remontui ar rekonstrukcijai reikalingos kelis kartus didesnės lėšos, nei skiriama dabar.

A. Kacevičius

„Kas iš šio sprendimo turės daugiau naudos, parodys laikas.

Tikimės, kad savivaldybės, pačios spręsdamos, kuri susiekimo infrastruktūra turi būti tvarkoma pirmoje eilėje, galės daugiau atsižvelgti į gyventojų poreikius“, – sako G. Muznikas.

Tiesa, jis priduria, kad kol kas tikrai nėra aišku, kokius kelius Kėdainių rajono savivaldybė norėtų perimti savo žinion, bet jau dabar aišku, kad tai bus sudėtingas procesas, kuris, beje, taip pat daug kainuos.

„Dėl kiekvieno pasiūlyto perimti kelio ruožo bus svarstoma atskirai. Be to, norint perduoti valstybės turtą savivaldybėms, turės būti atlikta nauja valstybinių rajoninių kelių inventorizacija, atskiriant rajoninius kelius, einančius per miestų ir miestelių teritorijas ir tam reikės nemažai lėšų bei laiko“, – sako administracijos vadovas.

Tuo tarpu A. Kacevičius atkreipė dėmesį, kad nors savivaldybės iš tiesų turėtų geriau tvarkytis „savame kieme“, vis dėlto labai svarbu, kad savivaldybės labai atsakingai apsvarstytų, kuriuos kelius perims savo žinion. Jei kelyje, kuris bus perimamas, bus kokie nors papildomi statiniai, tikėtina, savivaldybė tiesiog perimtų sau milžinišką ir sunkiai išsprendžiamą galvos skausmą.

„Kaip suprantu, savivaldybės pačios galės spręsti, perimti ar neperimti „Via Lietuva“ siūlomus kelius.

Čia labai svarbu tinkamai įvertinti tų kelių būklę ir kelti atitinkamas sąlygas (reikalavimus) – perimami keliai turėtų būti kapitališkai suremontuoti arba rekonstruoti. Yra ir kitų sąlygų, pvz., ar tuose keliuose savivaldybės, esant reikalui, galės apriboti tam tikrų transporto priemonių (pvz., sunkiasvorių) eismą ir pan.

Kaip suprantu, savivaldybėms bus siūloma perimti kelius su visais jiems priklausančiais statiniais (pralaidomis, viadukais, tiltais ir pan.). Čia slypi bene didžiausias pavojus, nes šių statinių priežiūrai ir remontui dažniausiai reikia labai daug lėšų“, – atkreipia dėmesį buvęs savivaldybės administracijos direktorius, dabar rajono tarybos narys A. Kacevičius.