Kelių priežiūra įžiebė nesantaikos kibirkštį

Daugiau nei pusantro milijono eurų, skirtų Kėdainių rajono savivaldybės 2017 metų Kelių priežiūros ir plėtros programai, sukėlė diskusijų audrą Tarybos posėdžio metu. Ir diskutuota buvo toli gražu ne tik apie kelių būklę rajone, skaidrų lėšų paskirstymą – pinigų dalybų klausimas išjudino senas rajono mero Sauliaus Grinkevičiaus nuoskaudas, kuriomis jis nevengė pasidalinti.

Pamelavo ar negavo?

Kalbant apie išties visiems aktualų kelių priežiūros klausimą prabilta ir apie tai, ką Kėdainių rajono savivaldybė daro dėl verslininkų, kurie investuoja į mūsų rajoną ir kuria darbo vietas. Tačiau panašu, kad daro mažokai, nes kokybiška infrastruktūra yra pačių verslininkų reikalas.

Josvainių seniūnijos Šingalių kaime naujos kartos šiltnamius įrenginėjančios įmonės „Agrošiltnamiai“ prašymas išasfaltuoti 250 metrų Lauko gatvės liko atidėtas į šalį. Kodėl? Administracijos darbuotojų teigimu – prašymas buvo pavėluotas.

„Kovo 6 dieną firmos vykdomasis direktorius Paulius Andriejavas kreipėsi į merą. Meras užvizavo tą raštą A. Gedgaudui ir D. Grinkevičienei. Žinoma, aš to rašto kopiją mačiau tik Tarybos posėdžio dieną. Komiteto posėdyje A. Gedgaudo aš paklausiau, ar jis kažką žino apie tą prašymą, tą „plyno lauko“ investiciją, ir kodėl tos Lauko gatvės nėra pateiktoje Kelių priežiūros programoje. Jis man atsakė, kad nieko apie tokį objektą negirdėjo ir tokio prašymo nežino“, – pasakojo Tarybos narys Viktoras Muntianas.

Tarybos posėdžio metu V. Muntianas dar kartą apie tai pasisakė bei Statybos ir komunalinio skyriaus vedėjo teiravosi, kokiu būdu ir iš kokių lėšų ketinama minėtą Lauko gatvę išasfaltuoti.

Tačiau administracijos darbuotojo atsakymas suglumino.

„Komitete buvo kalbama apie tai, kad aš neturiu jokių prašymų, kuriuose prašoma išasfaltuoti gatvę patiems gyventojams sutinkant padengti 30 procentų darbų kaštų. Ta gatvė yra seniūnijos teritorijoje, ir dėl jos asfaltavimo sprendžiama pačioje seniūnijoje“, – atsakė A. Gedgaudas.

V. Muntianas žodžių į vatą nevyniojo ir tiesiai šviesiai pasakė, kad skyriaus vedėjas pamelavo du kartus iš eilės.

„Algimantai, Jūs meluojate du kartus iš eilės. Žmogus gali suklysti, bet panašu, kad jūs meluojate sąmoningai“, – sakė V. Muntianas pabrėždamas, kad komiteto posėdžio įrašą bus galima perklausyti vėliau.

„Agrošiltnamių“ vykdomasis direktorius P. Andriejavas „Rinkos aikštei“ patvirtino, kad prašymas merui buvo pateiktas, tačiau atsakymo nesulaukus, pakartotinis prašymas buvo pateiktas prieš Tarybos posėdį.

[quote author=“V. Muntianas“]Jeigu yra tokio dydžio „plyno lauko“ investicija, tai manau, kad tame objekte ir meras, ir administracijos direktorius turėjo apsilankyti, ir jie turėtų klausti, ko įmonei trūksta, kad jie galėtų sėkmingai užbaigti savo investicijas, o ne ieškoti priekabių.[/quote]

„Prašymą pateikėme merui š. m. kovo 6 d. su prašymu išasfaltuoti bendro naudojimo kelią – Lauko g., nes šiuo keliu naudojasi tiek kaimelio gyventojai, tiek ūkininkai. O šiuo metu jį remontuojame tik mes už savo lėšas, be to, pavasarį jis – neišvažiuojamas.

Taip pat tame pačiame prašyme prašėme įrengti dviračių taką bei sutvarkyti autobusų stoteles.

Atsakymo į paklausimą negavome.

Negavę atsakymo kreipėmės balandžio 27 d. su kitu prašymu nurodydami, kad sutinkame prisidėti 30 % savo lėšomis prie Lauko g. kelio remonto. Atsakymo kol kas negavome“, – teigia P. Andriejavas.

Rūpintis turi patys

Rajono meras S. Grinkevičius, pats ne kartą anksčiau pabrėžęs esąs labiau verslininkas nei politikas, išreiškė nuomonę, kad verslininkai patys turi rūpintis tokiais reikalais. Esą jiems reikia – jie ir turi dėti visas pastangas, kad jų prašymas būtų įgyvendintas.

„Jeigu būtų tie verslininkai, ūkininkai ar kaip juos ten pavadinti, kreipęsi laiku, kaip jiems buvo ir paaiškinta, žodžiu pasakyta, ką jie turi daryti, kad ta jų gatvelė papultų į šių metų investicinius planus, būtų viskas kitaip. Prašymas pas mus atsidūrė tik vakar. Taigi jie jau pražiopsojo labai smarkiai tą laiką.

Tačiau jei jie sutinka prisidėti ir į seniūnijos sąskaitą perves pinigėlius, tai projektavimo ir rangos darbų finansavimas galės būti dvejopas – arba iš viršplaninių lėšų, arba, jeigu viršplaninių lėšų tam panaudoti nebus galima, ta gatvė atsidurs pirmoje vietoje laukiančiųjų gauti kitų metų finansavimą sąraše.

Jeigu verslininkams taip rūpi, tegul jie labiau patys pasirūpina savimi, o ne paskui bando kaltinti mūsų administracijos vadovus. Mūsų darbuotojai padarė viską, kaip priklauso“, – savo darbuotojus gynė S. Grinkevičius.

Prisiminė senas nuoskaudas

Tačiau tuo ši tema nepasibaigė – V. Muntianui atkreipus dėmesį, kad į kai kuriuos dalykus žvelgiant pernelyg formaliai gali nukentėti viso rajono prestižas, rajono merui, panašu, dėl kritikos pertekliaus trūko kantrybė. Jis atkreipė dėmesį, kad Lauko gatvės rekonstrukcija – ne pirmas atvejis, kuomet į verslui reikalingas investicijas valdžia žvelgianti formaliai. Tarybos posėdžių metu apskritai mėgstantis papostringauti apie savo valdomos įmonės „Daumantai LT“ vargus ir rūpesčius, rado progą išlieti senas nuoskaudas.

[quote author=“Aut. past.“]Rajono meras S. Grinkevičius, pats ne kartą anksčiau pabrėžęs esąs labiau verslininkas nei politikas, išreiškė nuomonę, kad verslininkai patys turi rūpintis tokiais reikalais. Esą jiems reikia – jie ir turi dėti visas pastangas, kad jų prašymas būtų įgyvendintas.[/quote]

„Klausau aš kartais, klausau ir pradedu kažko nesuprasti. Aš labai gerai pamenu, kai, greičiausiai 2004 metais, dabartiniai „Daumantai LT“ turėjo galimybę gauti 3,5 milijono litų europinių pinigų papildomai cecho statybai. Tai nekainuotų nieko nei rajonui, nei žmonėms, tik būtų atsiradusios naujos darbo vietos, būtų išplėsta gamyba. Taryba, sėkmingai vadovaujama Viktoro Muntiano, pasakė: „Nederinsim mes detalaus plano“. Ir dėl to šita įmonė negavo tų investicijų ir neįvyko tai, kas turėjo įvykti“, – kalbėjo S. Grinkevičius.

Be abejo, kaip jau darosi įprasta valdantiesiems, neapsieita ir be jautraus moralizavimo.

„Būkime sąžiningi prieš save, būkime nuoseklūs. Nereikia kalbėti to, ko nereikia. Klaidų turbūt darome visi, bet turime jas pripažinti, o nebandyti po kiek laiko visko išversti į kitą pusę. Taigi būkime sąžiningi patys prieš save“, – kalbėjo rajono meras.

V. Muntianas, tiesa, turėjo paaiškinimą, kodėl anuomet buvo priimtas būtent toks sprendimas, tačiau panašu, kad senų nuoskaudų ištrinti nepavyko.

„Noriu patikslinti visiems Tarybos nariams – iš tikrųjų tas klausimas buvo, tačiau plėstis buvo norima istorinio parko teritorijoje. Dėl to buvo pasiūlyta investicijas daryti pramonės parko teritorijoje. Tai gal reikėtų baigti visą šitą cirką“, – kalbėjo V. Muntianas.

Ne dirba, o ieško priekabių

Tuo tarpu Lauko gatvė taptų pagrindiniu keliu, kuriuo į 5 mln. eurų investavusios įmonės „Agrošiltnamiai“ teritoriją vyktų Lietuvos ir užsienio vežėjai. Tačiau nei tokio dydžio investicijos, nei per 50 naujų darbo vietų kėdainiečiams rajono valdžiai įspūdžio nepaliko, ir formalumu pridengtų asmeniškumų peržengti nepaskatino.

„Aš norėčiau, kad klausimai būtų sprendžiami, ir sprendžiami ne žvelgiant tik formaliai. Jeigu yra tokio dydžio „plyno lauko“ investicija, tai manau, kad tame objekte ir meras, ir administracijos direktorius turėjo apsilankyti, ir jie turėtų klausti, ko įmonei trūksta, kad jie galėtų sėkmingai užbaigti savo investicijas, o ne ieškoti priekabių. Nes dabar ką kalba meras yra paprasčiausias atsikalbinėjimas. Miesto administracijos darbas yra susitikti su verslininkais, paraginti juos parašyti prašymus, jei reikia, pervesti pinigus ir taip toliau.

Gali būti, kad ateis laikas, kai tuose šiltnamiuose užauginta produkcija bus pardavinėjama, ten atvažiuos sunkvežimiai, o ten, kiek mačiau, kelio pagrindas – molis, tai vos palijus viskas pažliugs. Mes eilinį kartą atrodysime labai prastai, ir ne tik prieš savo vežėjus, bet ir prieš vežėjus iš užsienio“, – svarstė V. Muntianas.