Keičiantis pasauliui, keičiasi ir pirkėjų valgymo įpročiai
Novatoriški sprendimai šalia mūsų: išmaniosios pakuotės, galinčios atlikti alkotesterio funkciją; nuo sąlyčio su žmogaus pirštais ant etikečių pradedantys šviesti užrašai; funkciniai ledai, kuriuose atsiskleidžia visai netikėtų ir, regis, tarpusavyje net netinkančių skonių ir ingredientų deriniai… Visa tai jau net ne rytojaus, o šios dienos produktai, kuriami ne tik užsienio gamintojų, bet ir inovacijas sparčiai diegiančių lietuvių. Planuojančių tai, ką po metų ar penkerių valgys ne tik tautiečiai ar europiečiai, bet ir kinai, indai ar amerikiečiai. Lietuvoje sėkmingai tai daro maisto produktus gaminanti įmonių grupė „Vikonda“, kuri betarpiškai bendradarbiauja su mokslininkais ir kitų sričių profesionalais.
Kaip inovuoti?
Praėjusią savaitę „Vikondos“ surengtame forume dalyvavę skirtingų sričių profesionalai, lyderiaujantys rinkos analizės, vartotojų elgsenos ir jų poreikių tyrimų bei inovacijų diegimo srityse, ne tik skaitė pranešimus apie naujausias pasaulio vartojimo tendencijas, bet ir diskutavo apie pridėtinės vertės kūrimą pasitelkiant inovacijas.
„Jei iki šiol pirkėjams svarbiausia buvo produkto skonis ir sudėtis, tai dabar prie šių dviejų savybių turi prisidėti ir ekologiškumas bei dėmesį atkreipiantis įvaizdis. Gamintojai daug dėmesio skiria produktų tvariam funkcionalumui ir personalizavimui, nes juos perkantis klientas vis dažniau nori jausti, kad šis sprendimas sukurtas būtent jam. Siekdami būti konkurencingais, turime prisitaikyti prie kintančių vartotojų poreikių, kurie šiame technologijų amžiuje sparčiai evoliucionuoja. Inovacijos, kuriančios pridėtinę vertę, mūsų kompanijai yra neišvengiama būtinybė“, – įsitikinęs „Vikondos“ inovacijų direktorius Paulius Guzevičius, nuolat analizuojantis pasaulines tendencijas maisto pramonės inovacijų srityje.
Maistas atsiduria tartum po didinamuoju stiklu
Tokioms P. Guzevičiaus įžvalgoms pritaria ir Stela Sinkevičienė, kompanijos „Puratos“ rinkodaros vadovė Baltijos šalyse: „Kai kiekvienas gamintojas įneš savo indėlį ir užtikrins maisto tvarumą rinkoje, keisis ir vartotojo elgsena – atsiras nauda tiek masėms, tiek atskiroms socialinėms bendruomenėms. Svarbiausia, kad maistas būtų skanus, šviežias ir sveikas, todėl jis tartum atsidurs po didinamuoju stiklu. Gamintojai privalės užtikrinti skaidrų gamybos procesą ir aiškiai ženklinti savo gaminius, nes socialiniuose tinkluose vartotojai pradeda daryti įtaką gamintojams drąsiai aptarinėdami pasirodžiusias naujienas ar jiems neįtikusius produktus“, – pastebi S. Sinkevičienė.
Pasaulinės inovacijos ir „Dadu“ ledų gamybos procese
S. Sinkevičienė forumo dalyviams pristatė pasaulines ledų kategorijos tendencijas ir inovacijas, kurių keletas jau sėkmingai įgyvendinamos įmonės „Vikeda“, gaminančios „Dadu“ ledus, gamybos procesuose.
„Didžiausią dėmesį skiriame toms inovacijoms, kurios mažina pridėtinio cukraus kiekį leduose, užtikrina ekologiškumą ir funkcionalumą. Kaip pavyzdys, sprendimai leidžiantys natūralų pieną pakeisti augaliniais produktais, kuriuos įprastai vartoja žmonės, netoleruojantys laktozės. Šį sezoną pristatysime ekologiškus ledus, pagamintus iš beržų sulos, kurioje gausu natūralių mineralų, vitaminų ir mikroelementų, bei ledus iš šviežio jogurto, praturtintus probiotikais. Didelio dėmesio šie sprendimai sulaukė ir vėlų rudenį vykusioje SIAL tarptautinėje maisto parodoje Paryžiuje“, – naujoves pristato įmonės „Vikeda“ generalinis direktorius Algirdas Gauronskis.
Lietuvoje vartojimas – augantis
Žymiausios vartotojų ir rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen Baltics“ vadovė Baltijos šalyse Ilona Lepp, patvirtindama kolegų įžvalgas atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant to, jog pastaruoju metu šalyje pastebimas stiprus alkoholio, padažų ir prieskonių pardavimų mažėjimas, vis tik Lietuvoje vartojimas išlieka augantis, o žmonių pasitikėjimo indeksas – gana aukštas. Pasak jos, lietuviai lengviau atsisveikina su pinigais nei labiau išsivysčiusių šalių gyventojai ir beveik du trečdaliai yra pasiruošę mokėti daugiau už sveikesnius produktus.
„Nielsen Baltics“ vadovė pastebi ir kitą įdomią tendenciją – beveik trečdalis gyventojų nepastebi naujovių, todėl, pasak jos, gamintojai turėtų ypatingą dėmesį skirti ne tik produktų kokybei, bet ir etiketėms. Jas kuriant svarbus ne tik patrauklumas, bet ir jų atitiktis realybei – kas pavaizduota etiketėje, tą žmogus ir turi gauti. Tai – vienintelis būdas sukurti pasitikėjimą.
Etiketėse – ryškus technologijų proveržis
Kad maisto gamintojai vis daugiau dėmesio skiria produktų etiketėms ir integruoja į jas ir informacines technologijas, pastebi ir dizaino strategas, pakuotės dizaino ir ženklodaros agentūros „Étiquette“ partneris, Lietuvos grafinio dizaino asociacijos (LGDA) ir Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) narys Edvardas Kavarskas.
„Gyvensime ateityje, kurioje pakuočių gerokai mažės. Vien per pastarąjį dešimtmetį net 21 procentu išaugo skaičius tų vartotojų, kuriems rūpi aplinkosauga, todėl socialinės vertybės neišvengiamos ir kuriant pakuotes. Pakuočių dizaino menas nebeįmanomas be išmaniųjų sprendimų“, – pristatydamas technologines maisto pakuočių dizaino naujoves, tarp kurių yra ir valgomos pakuotės, ir sukurtos naudojant šviečiantį rašalą, ir integruojant į popierių kitas IT naujoves, sakė E. Kavarskas.
