Kėdainius pasiekė pirmieji karo pabėgėliai iš Ukrainos

 Kėdainius pasiekė pirmieji karo pabėgėliai iš Ukrainos

Kėdainių rajono savivaldybė atvykusią ukrainiečių šeimą apgyvendino renovuotuose buvusiuose „Saulutės“ vaikų globos namuose./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Jorūnė LIUTKIENĖ

Kėdainiuose vis daugėja ukrainiečių, bėgančių nuo karo Ukrainoje baisumų. Vėlų trečiadienio vakarą dvi šeimos apsistojo Kėdainiuose: viena – savivaldybės paruoštose patalpose, kita – žmonių jai užleistame bute. Visus karo pabėgėlius kankina milžiniškas nuovargis.

Daiktams susikrauti turėjo 2 valandas

Septyniasdešimtmetė močiutė, prisistačiusi Dina (pilnas vardas Diana), vos išlipusi iš automobilio, sudejavo, kad nesitikėjo, jog sulaukus tokio amžiaus teks bėgti per Europą į nežinią. Ir tai ji vis kartojo.  

Atvyko močiutė Dina kartu vyru iš Poltavos. Nuo šios vietovės Charkovas yra maždaug už 140 km.  

Moteris pasakojo, kad dukra davė 2 valandas daiktams susikrauti. Iš savo namų jie išvyko vasario 26 dienos pavakare. Lietuvą pasiekė kovo 2 dienos 7 valandą vakaro.

Atvyko su dukra ir anūkėmis

Šie žmonės apsigyveno savivaldybės paruoštose patalpose. Kartu su jais atvyko ir dvi anūkytės bei dukra.

Dukra su mergaitėmis ir tėvais į Lietuvą atvyko pas čia, Kėdainiuose, dirbantį ir gyvenantį vyrą Ruslaną. Kur atvyko, žino.

Aštuonerių ir penkerių metų mergaitės visai linksmai sakė, kad atvyko „Į Lietuvą“, o vyresnioji dar pridūrė, kad vieną kartą jau yra čia buvusi su sese pas savo tėtį.

Naujuose laikinuose savivaldybės suteiktuose namuose mergaitės linksmai lakstė koridoriais ir  net skambino pianinu.

Apgyvendinimo vietose atvykusiems paruoštas Kėdainių samariečių maistas ir simboliniai meduoliukai, nuspalvinti Ukrainos vėliavos spalvų glajumi. 

Aut. past.

Kelionė nualino

Tuo tarpu vyresnieji šeimos nariai buvo labai išvargę. Norėjo tik praustis ir miegoti.

Kelionė šeimą nualino taip, kad, anot močiutės Dianos, net kai kurių drabužių daugiau dėvėti nebegalima.

Šeima sakė kitą rytą vyksianti į Kauną, kad pasirūpintų savo statusu mūsų šalyje.

Ukrainiečiai pasakojo, kad pagrindinė keliautojų problema – kamščiai prie sienos, tad ir į Lietuvą iš Ukrainos teko važiuoti net tris paras. Kažkiek greičiau pravažiuoti padeda tik tai, kad vaikai mažamečiai.

Atvykstančiųjų laukė

Iš Ukrainos atvykstančios Kėdainiuose dirbančio Ruslano šeimos laukė jį čia pažįstantis aktyvus Kėdainių krašto sporto entuziastas Pelėdnagių sporto klubo ,,Ištvermė“ vadovas ir Pelėdnagių seniūnaitis Nerijus Jakubauskas. Jis ir derino šių ukrainiečių atvykimą bei įsikūrimą savivaldybės paruoštose patalpose su vicemeru Pauliumi Aukštikalniu.

Šeimai atvykus, Kėdainių samariečiai jau buvo parūpinę maisto.

Kalbėtis su atvykusia šeima teko probėgšmiais tarp buitinių klausimų, kur nusiprausti, kur virtuvė, kur išsiskalbti, kaip užsirakinti duris.

Su jais bendraujant, neapleido jausmas, kad jų mintys namuose. Jie vis galvojo apie tai, ką paliko.

Žodžio „ačiū“, tariamo rusų kalba „sposibo“, tiek kartų vienoje vietoje seniai buvau begirdėjusi. Šeima sakė, kad būtinai nusifotografuos laikraščiui, kai bus atsigavę.  

Apgyvendinimo vietose atvykusiems paruoštas Kėdainių samariečių maistas ir simboliniai meduoliukai, nuspalvinti Ukrainos vėliavos spalvų glajumi. 

Vyras liko Ukrainoje

Kita Kėdainiuose apsistojusi šeima – iš Ivano-Frankivsko.

Moteris pasakojo, kad dirbo ji oro uoste buhaltere, bet kai sprogo trys bombos, viršininkas liepė nebeiti į darbą.

Dabar ji Lietuvoje su savo marčia ekonomiste ir dviem anūkais. Vyras dar neturi 65 metų, tad liko ginti Tėvynės.

Kėdainius moteris su marčia ir anūkais pasirinko todėl, kad jos sūnus dirba vienoje Kėdainių logistikos įmonėje vairuotoju, tačiau šiuo metu jis yra išvykęs į reisą, o įmonės vadovas surado šeimai 3-ų kambarių butą, kurį geranoriškai užleido kėdainietė, svetingai pasitikusi naujuosius gyventojus.

Atvykusiai ukrainietei ramu tik dėl dukters, kuri gyvena Ispanijoje.

Genda automobiliai

Ukrainiečiai pasakojo, kad pagrindinė keliautojų problema – kamščiai prie sienos, tad ir į Lietuvą iš Ukrainos teko važiuoti net tris paras. Kažkiek greičiau pravažiuoti padeda tik tai, kad vaikai mažamečiai.

Kaip pasakoja atvykusieji, Lenkijos muitininkai praktiškai nieko netikrina, deda antspaudus į pasus net nežiūrėdami į žmones, tik kai kuriems ant paso užrašo vaikų vardus, jei netyčia pasimestų.

Nuo lėto judėjimo prie sienos, genda mašinos. Pavyzdžiui, bevažiuojant šiai šeimai, nutrūko generatoriaus dirželis, bet muitininkai padeda net susiremontuoti automobilį.

Lenkijoje pravažiavus muitinę, dvi valandos kelio nuo jos visi viešbučiai užimti.

2 Komentarai

  • Saugok, Viešpatie, Ukrainą. Būkim vieningi padėdami kas kuo gali.

  • Padesim kaip galim.

Comments are closed.

Rekomenduojami video