Kėdainius kūrė iškilūs žmonės

Rūta Švedienė

Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka parengė projektą ,,(Pra)kalbinti Mikalojų Daukšą ir Kėdainių literatūros istoriją“. Projektą dalinai finansavo  Lietuvos kultūros taryba ir Kėdainių rajono savivaldybės administracija. Vykdant projektą  organizuojamos šios veiklos:  ekskursijos ,,Literatūriniai Kėdainiai’“; renginių ciklas ,,KėdAINIAI ir literatūra“: paskaitos „Kėdainių intelektualų kurtas Lietuvos projektas: kuo svarbus šiandien?“, „S.Jaugelis Telega. „Knyga nobažnystės“ ir jos autoriai“, „Mikalojus Daukša“, „XVI–XVII a. raštija“. Taip pat  vyks muzikinė-literatūrinė vakaronė  bei bus įrengta išmani erdvė bibliotekos kiemelyje.

Pakvietė į ekskursijas

Jau įvyko ekskursijos „Literatūriniai Kėdainiai“. Jas vedė Daugiakultūrio centro vadovė, istorikė Audronė Pečiulytė.

Keliolika kėdainiečių kartu su ekskursijos vadove Pečiulyte vaikščiojo nuo objekto prie objekto Nevėžio pakrante, Didžiosios Rinkos aikšte, Česlovo Milošo, Didžiąja ir kitomis gatvėmis. Ne visi autoriai atsispindi objektuose, turi ženklą Kėdainiuose, tad apie tokius autorius kalbėta tiesiog stabtelint vienokiose, kitokiose vietose.  

Žinoma, visi žymūs literatai ar kovojusieji už lietuvybę negalėjo būti aptarti, daugiausia kalbėta apie žymiausius, aktualiausius, Kėdainių krašte gimusius, su Kėdainiais ryškiau susijusius.  Pateikiame trumpai apie kiekvieną aptartą ekskursijoje. Galbūt tai paskatins giliau pasidomėti.

Antanas Povilonis

Šv. Jurgio bažnyčia yra seniausias pastatas Kėdainiuose, statytas 1450‒1450 metais. Ši bažnyčia yra susijusi ir su lietuvių kalba. Prieš 120 metų Kėdainiuose vargiai galėjai susišnekėti lietuviškai. Visose bažnyčiose, turguose ir kitur buvo kalbama tik lenkiškai. Lietuvoje XIV amžiuje įvedus krikščionybę, pagrindiniai lenkinimo židiniai buvo bažnyčia, todėl kad visi dvasininkai buvo atvykę iš Lenkijos.

Einant aplink bažnyčią matosi nemažai kunigų palaidojimų, matome įmūrytas lentas su užrašais. Pirmasis užrašas lietuvių kalba yra tik XX a. pradžios ant kunigo Antano Povilonio antkapio. Povilonis su gydytoju Juozu Jarašiumi, kuris buvo ir knygnešys, pradėjo mūsų krašto lietuvinimą. Jis  rinko parapijiečių parašus, kad galėtų nusiųsti dvasiniams vadovams raštą su prašymu, kad Šv. Jurgio bažnyčioje galima būtų pamokslus ir evangelijas skaityti lietuvių kalba.

1918 m. parapijos salėje Povilonis su J. Jarašiumi rengė pirmuosius susitikimus, galvojo, kaip organizuoti savivaldą, kaip organizuoti Kėdainių krašto visą gyvenimą, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Iš tų laikų yra toks posakis: „Vaikeli, o tu nesimelsk lietuviškai, Dievulis nesupranta lietuviškų poterių, reikia juos kalbėti lenkiškai“ . Kunigų įtaka lenkinimui arba lietuvinimui turėjo labai didelę reikšmę.

Vienas iš pačių žymiausių dvasininkų, kuris ėmėsi lietuvinimo, buvo Žemaitijos vyskupas Motiejus Valančius, kuris reikalavo, kad kunigai pamaldas vestų lietuviškai. Bet viskas priklausė nuo paties kunigo, jo suvokimo. Taigi pirmosios lietuviškos pamaldos atsirado XX a. pradžioje.

Juozas Paukštelis

Žymus rašytojas gimė 1899 m. ne Kėdainiuose, o Pakruojo rajone. Tačiau Kėdainiuose ilgai su šeima gyveno, mokytojavo Kėdainių gimnazijoje, nemažai metų buvo jos direktoriumi. Kėdainiuose Paukštelis  parašė visus  savo kūrinius. Kėdainiuose jo vardu yra pavadinta mokykla, čia įkurtas muziejus. Vydūno gatvėje, name, kuriame jis su šeima gyveno, veikė memorialinis muziejus, dabar uždarytas, namas parduotas, eksponatai pervežti į Kėdainių krašto muziejų.

Juozas Paukštelis susilietuvino savo pavardę. Jo pase buvo įrašyta, kad jis yra Ptašinskas. Patys vertingiausi rašytojo kūriniai buvo parašyti tarpukariu. Pats reikšmingiausias kūrinys yra romanas „Kaimynai“ (1939). Paukštelis visad sakydavo, kad jis yra kaimo rašytojas. Kaimo problematika, patriarchaliniai santykiai atsispindėjo jo kūryboje.  „Kaimynuose“ atskleidžiamas autentiškas tarpukario Lietuvos kaimo vaizdas, poetizuojamas kaimiečio dvasinis pasaulis. 

Pastangos prisitaikyti, privalomų ideologinių klišių laikymasis ypač pakenkė sovietinio laikotarpio Paukštelio kūrybai. Romanų trilogijoje „Jaunystė“ , „Netekėk, saulele!“ , „Čia mūsų namai“ (už visą trilogiją valstybinė premija 1969) J. Paukštelis siekė aprėpti plačią Lietuvos istorijos panoramą (prieškaris, karas, pokaris), ieškojo kaime klasių kovos apraiškų, nagrinėjo socialinę problematiką. Daug Paukštelio kūrinių yra ekranizuoti. Tarybiniais metais Paukštelis buvo labai gerai žinomas, gerbiamas Lietuvos rašytojas. 

Mikalojus Katkus

Jo vardu yra pavadinta Kėdainiuose gatvė, o Ažytėnuose veikia muziejus (Ažytėnuose 1852 M. Katkus yra gimęs). Krakėse yra Mikalojaus Katkaus gimnazija.

M. Katkus buvo laisvamanis. Jis sakė, kad Dievo nėra ir nėra čia ko juo tikėti. Buvo pirmasis Lietuvoje diplomuotas agronomas, baigęs aukštuosius mokslus Maskvoje. Grįžęs į Lietuvą, ūkininkavo Ažytėnuose. Platino „Aušrą“ ir kitus leidinius. 1905–1907 m. su socialdemokratais dalyvavo revoliuciniame judėjime; kelis kartus kalintas. Ažytėnuose įsteigė pradžios mokyklą (1919). Užrašė pasakų, sakmių, patarlių, atsiminimų apie 1863 sukilimą.

Parašė pasakėčių, atsiminimų apie knygnešį J. Bielinį, J. Basanavičių, 1905 m. įvykius Krakių apylinkėse. Etnografinėje apybraižoje „Balanos gadynė“ (išspausdinta 1931 m.) aprašė 19 a. vidurio Ažytėnų apylinkės valstiečių buitį, papročius, santykius.

Jurgis Lebedys

Literatūrologas. Vienas žymiausių senosios lietuvių literatūros ir kultūros tyrinėtojų. Filologijos mokslų daktaras, profesorius. Gimė 1913 01 12 Devynduoniuose, ten ir palaidotas. Jo vardu pavadinta viena Kėdainių gatvė. Yra tokia gatvė ir Devynduoniuose.

Parengė spaudai S. T. Stanevičiaus „Pasakėčias“, „Dainas žemaičių“, „Raštus“. Visus senuosius raštus leido autentiškus ir transponuotus į dabartinę kalbą. Ieškodamas lietuvių folkloristikos ištakų iš Mažosios Lietuvos 17–18 a. leidinių (gramatikų, žodynų, etnografijos veikalų) išrinko lietuviškus priežodžius, patarles, mįsles, minkles, frazeologizmus ir paskelbė juos knygoje „Smulkioji lietuvių tautosaka XVII–XVIII a.: Priežodžiai, patarlės, mįslės“. Su K. Korsaku suredagavo „Lietuvių literatūros istorijos chrestomatiją: Feodalizmo epocha“.

Išleido M. S. Slavočinskio giesmyno (1646) fotografuotinį leidimą su plačia įvadine studija ir išsamiais komentarais. Parašė monografijas „Simonas Stanevičius“, „Mikalojus Daukša“. Su J. Palioniu paskelbė studiją „Seniausias lietuviškas rankraštinis tekstas“. Sudarė „Mikalojaus Daukšos bibliografiją“. 

Mikalojus Daukša

Kunigas, humanistas, kontrreformacijos veikėjas, vienas lietuvių raštijos kūrėjų, vertėjas. Švietėjas, humanistinių idėjų reiškėjas, didžiausias kovotojas dėl gimtosios kalbos teisių XVI a.

Gimė apie 1527–1538 m. Kėdainiuose, Babėnuose.

Vilniuje iš lenkų kalbos išvertė J. Ledesmos katekizmą, parašė jo pratarmę. Tai – pirmoji LDK parengta ir 1595 m. išleista lietuviška knyga – „Katekizmas“ („Katekizmas, arba mokslas, kiekvienam krikščioniui privalus“). M. Daukšos kūriniai pasižymi savitu stiliumi, turtinga kalba, juose pradėti vartoti lietuviški naujadarai.

Dar iki „Katekizmo“ parengė ir 1599 m. išleido J. Wujeko postilės („Postilla Catholica“) vertimą. „Postilėje“ parašė lenkišką pratarmę, kurioje kreipėsi į Lietuvos visuomenę, skatindamas kurti raštiją lietuvių kalba.

Klebonavo Krakėse, įsteigė Krakėse parapinę mokyklą. Toje vietoje, kur stovėjo senoji medinė Krakių bažnyčia,  pastatytas paminklas. Kėdainiuose, Babėnuose, auga Mikalojaus Daukšos ąžuolas.  1995 m. Kėdainių rajono tarybos sprendimu Mikalojaus Daukšos vardas suteiktas centrinei Kėdainių bibliotekai. 2019 m. Kėdainiuose buvo įsteigtas Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyrius.

Justinas Piliponis

Lietuvių detektyvinės ir fantastinės literatūros pradininkas. Gimė 1907 m. gimė Kaišiadorių r., mirė 1947 m. Kėdainiuose.Palaidotas Kauno gatvės kapinėse.

Didelio populiarumo sulaukė romanai „Kelionė aplink Lietuvą per 80 dienų“ , „Klubas nepatenkintų žmonomis“, „Juodoji kaukė“, „Kamera 5 N“, „Antrasis pasaulio tvanas“ , „Amžinas žydas Kaune“, „Kaukolė žalsvame čemodane“, „Kunigaikštis be praeities“ , „Raudonosios komisarės meilė“, „Vampyras iš Brijači pilies“, „Paslaptingas svetys iš Indijos“, „Maceikų kraujas“. 

Undinė Radzevičiūtė

Rašytoja. Gimė 1967 m. Kėdainiuose.  Parašė romanus „Strekaza“, „Frankburgas“, „Žuvys ir drakonai“(Europos Sąjungos literatūros premija), „Kraujas mėlynas“ (Lietuvos rašytojų sąjungos premija), „Grožio ir blogio biblioteka“ (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūros premija),trumposios prozos rinkinį „Baden Badeno nebus“.

2021 m. parašė romaną „Minaretas  ir 7“. Kūrybai būdinga intelektualumas, netikėtumas, minties koncentracija, lakoniškumas, ironija, juodasis humoras. 2022 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė U. Radzevičiūtei skyrė kultūros ir meno premiją.

Sonata Dirsytė

Gimė Kėdainiuose 1987 m.  2021 metais debiutavo su istoriniu romanu „Fata morgana“. Leidyklos „Alma littera“ išleistas istorinis romanas „Fata morgana“ skaitytojus nukelia į praeitį, į Kėdainių apylinkes tarpukariu ir Antrojo pasaulinio karo metais, kai Sirutiškyje, šalia Nevėžio, gyvena jauna mergina Elena. Anksti netekusi tėvų, ji kabinasi į nelengvą to meto gyvenimą, kuris kartais primena makabrišką siaubo filmo scenarijų.

Romane pasakojamas ne tik sudėtingas Elenos likimas, bet ir istorijos apie Kėdainių apylinkių dvarininkus, čia gyvenusius ir nužudytus žydus. Pagal knygą yra surengtos ekskursinės kelionės, kurių metu skaitytojai aplankė daugelį romane minimų vietų: Kėdainių senamiestyje išlikusius žydams priklausiusius pastatus, grafų Komorovskių šeimai priklausiusį Sirutiškio dvarą, Kalnaberžės dvarą, kuriame nuo vaikystės pamilęs šį kraštą kartu su šeima gyveno Rusijos imperijos ministras pirmininkas Piotras Stolypinas, bei Šventybrastį, pagarsėjusį makabriška Barboros istorija. Romane taip pat minimos Krakės, Dotnuva, Žeimiai (Jonavos r.).

Česlovas Milošas

Rašytojas, poetas, eseistas, publicistas, literatūros istorikas, Nobelio literatūros premijos laureatas.

1911 m.  gimė  Šeteniuose.

Kėdainių krašto garbės pilietis 1992 m. vasarą lankėsi gimtinėje, Kėdainiuose, Dotnuvoje. Kėdainių rajone Šeteniuose veikia Česlovo Milošo kultūros centras, Kėdainių krašto muziejuje jam skirta ekspozicija. Kėdainiuose yra jo vardo gatvė palei Nevėžį. Ant Nevėžio kranto ‒ metalo dirbinys „Milošofonas“.

„Isos slėnis“ – poetiškiausia Česlovo Milošo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo.

Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo.

Mošė Leiba Lilienblumas

Žydų publicistas, kritikas, rašytojas, Haskalos (švietėjiško) judėjimo veikėjas. Gimė 1843 m.  Kėdainiuose. Nuo 1855 m. mokėsi Kėdainių ir Ukmergės ješivose. 1865 m. Ukmergėje atidarė savo ješivą. Bet vietiniai pavyduoliai apkaltino Lilienbliumą laisvamaniškumu, ypač už tai, kad vadovavo jaunimo bibliotekai. Dėl vis stiprėjančios konfrontacijos 1869 m. Lilienbliumas išvyko į Odesą.

Buvo labai liberalių pažiūrų, sakė, kad Lietuvos žydai turi keistis:  turi atsisakyti užsidarymo, nenoro bendrauti su kitais, ypač kritikavo žydų moteris, kad jos tik sėdi namuose, augina vaikus ir daugiau niekuo nesidomi. Jis sakė, kad moteris reikia išlaisvinti, daugiau lavinti. Jis buvo iš tų, kursis palaikė idėją, kad žydai turi sukurti savo valstybę Izraelį.

Rašė labai daug kūrinių, rašė spaudoje. Didelį poveikį žydų bendruomenei turėjo jo 1876 m. su menine įtaiga ir nuoširdumu parašyta knyga – išpažintis „Chatt‘ot ne‘urim“ („Jaunystės nuodėmės“).  1881 m. parašė rusų kalba knygą „Žydų klausimas ir Palestina“, 1884 m. „ Apie žydų tautos grįžimą į senųjų tėvų Šventąją žemę“, 1889 m. ‒ „Palestinofilija, sionizmas ir jo priešininkai“ ir kt. Lilienbliumas į literatūrą žiūrėjo kaip į įtikinėjimo priemonę ir turėjo didžiulę įtaką  žydų bendruomenėms.

Steponas Jaugelis-Telega

Lietuvių raštijos kūrėjas, evangelikų reformatų veikėjas. Vienas žymiausių 17 a. giesmių kūrėjų ir vertėjų. Apie 1600 gimė Kėdainiuose. Mirė apie 1666 m. taip pat Kėdainiuose. Gyveno Kėdainiuose, vertėsi prekyba, valdė kelis dvarelius ir palivarkus. Buvo Evangelikų reformatų bažnyčios Kėdainių sinodo iždininkas. 1631–66 m. buvo Kėdainių burmistras, 1648 m. – Kėdainių gimnazijos rektorius.

Parengė (su kitais) spaudai „Knygą nobažnystės krikščioniškos“. Iš lenkų kalbos išvertė svarbiausią knygos dalį „Psolmay Dovida šventa“, kuri tapo lietuvių evangelikų reformatų 17–18 amžiaus giedamosios liturgijos pagrindu; parašė dedikaciją Jonušui Radvilai (pirmoji eiliuota, išspausdinta lietuviškai).  Padėjo Kėdainiuose įsikurti spaustuvei. Palaidotas Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios rūsyje.  Kėdainiuose yra jo vardo gatvė.

Adelė Dirsytė

Tremtinė,  mokytoja, švietėja, literatė, garsiosios Sibiro maldaknygės „Marija, gelbėk mus“ autorė. 1909 m.  gimė Šėtos parapijoje, Promislavo kaime, dabar Aukštieji Kapliai.

Mokėsi Aukštųjų Kaplių pradžios mokykloje, po to – Šėtos progimnazijoje. 1928 m. įstojo į Lietuvos universitetą, studijavo Teologijos ir filosofijos fakultete germanistiką, lituanistiką, pedagogiką ir psichologiją. Labai aktyviai dalyvavo ateitininkų veikloje, važinėjo skaitydama paskaitas po Lietuvą. Atėjus sovietams 1946 m. buvo suimta, apkaltinta antisovietine veikla, ištremta į politinių kalinių lagerius.

Pirmieji maldaknygės tekstai buvo rašomi tremtyje ant beržo tošių. Dažnai tie tekstai būdavo konfiskuojami. Kūrinys pateko į vakarus, buvo atspausdintas, paplito po visą pasaulį.

A. Dirsytė mirė lageryje.

Šėtos bažnyčios šventoriuje pastatytas paminklas. 1999 m. balandį, minint A. Dirsytės 90-ąsias gimimo metines, Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčios šventoriuje pastatytas paminklinis koplytstulpis. 1999 m. (po mirties) apdovanota Vyčio Kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu. 2000 m. sausio 14 d. pradėta kankinės A. Dirsytės beatifikacijos byla. Norima ją paskelbti palaimintąja.
2018 m. Šėtos gimnazijoje įsteigtas jos vardo tikybos kabinetas. 2019 m. pašventintas koplytstulpis tėviškėje, dab. Aukštuosiuose Kapliuose.

Buvusi spaustuvė

Buvo dabartinėje Česlovo Milošo gatvėje iki 1976 metų. Pastatas ir dabar tebestovi. Spaustuvė atsirado po Pirmojo pasaulinio karo.  1923 m. spaustuvę įsigyja Š. Movšovičius ir  N. Kaganas, du žydai, kurie pasistato dabartinį pastatą. Spaustuvė buvo labai rimta. Geriausiais laikais, apie 1935 metus, dirbo joje 15 žmonių. Šitoje spaustuvėje buvo spausdinama labai daug žydų religinės literatūros.

Lietuvoje buvo du miestai – Kaunas ir Kėdainiai, kur buvo solidžios žydų spaustuvės. 1940 m. Kėdainiuose buvo išleistas paskutinis Talmudo aiškinimas pagal Vilniaus Gaoną. Kėdainių spaustuvėje buvo spausdinami tokie leidiniai kaip „Muzikos barai“, „Kregždutė“, laikraščiai  „Kėdainių garsas“, „Kėdainių žinios“.

Kėdainiuose dirbo ir labai žymus pedagogas, rašytojas, kūrėjas Stasys Tijūnaitis. Jis buvo steigiamojo Seimo deputatas, Kėdainių pradinės mokyklos direktorius. Tą mokyklą jis padarė prestižine. Tijūnaitis mokėjo kelias kalbas. Kai mokėsi Kaune, kurį laiką gyveno pas Adomą Jakštą – Aleksandrą Dambrauską, kuris yra kilęs iš Kėdainių rajono, Pagirių valsčiaus. Adomas Jakštas yra parašęs pirmąjį esperanto kalbos vadovėlį. Tijūnaitis išmoko esperanto kalbą, labai ja domėjosi. Tijūnaitis leido du vaikiškus žurnaliukus – „Žvaigždutę“ ir „Kregždutę“. Pas jį ne kartą lankėsi poetas Bernardas Brazdžionis.

Išsamų literatūrinių ir kalbinių Kėdainių aprašą galima rasti savivaldybės svetainėje www.kedainiai.lt>Turistui>Kalbiniai ir literatūriniai Kėdainiai.