Kėdainiuose pramogų nėra ir nebus, nes nėra kam jomis naudotis

 Kėdainiuose pramogų nėra ir nebus, nes nėra kam jomis naudotis

Eglės Kuktienės nuotr.

Miesto vizija sukasi it užburtame rate

Jeigu jums įdomu, kokia gi yra Kėdainių rajono vizija, tai štai ji: e. Lietuvos centras, garsus daugiakultūriu paveldu, išvystytu turizmu, inovatyvios pramonės bei klestinčio žemės ūkio kraštas, kuriame kiekvienam gyventojui yra garantuojamas socialinis saugumas ir garantuojama aukšta gyvenimo kokybė. Skamba gerai – ir istorija, ir modernumas, ir pramonė, ir žemės ūkis. Žodžiu, viskas, kaip priklauso. Tačiau panašu, kad tokia vizija – tik politikų kalbose ir toli nuo realybės. Pasigilinus aiškėja, kad toji vizija sunkiai įgyvendinama, mat viskas sukasi lyg užburtame rate: gyventojai skundžiasi merdinčiu senamiesčiu be pramogų, o valdininkai ir verslas sako, kad kažko kurti net neapsimoka, nes nėra, kas tomis pramogomis naudotųsi. Be to, rajono valdžios vizija kai kuriais atvejais apskritai atrodo tik popierinė, mat jau įgyvendinti dalykai rodo, kad toji vizija padrika, nenuosekli, tad ir stebėtis, kad rezultatas gaunasi nei šioks, nei toks, matyt, jau net neverta.

Turi plėsti paslaugas, bet plėsti paslaugų nenori

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių filialas organizavo verslininkų diskusiją su meru ir jo komanda. Tiesa, meras diskusijoje praktiškai nedalyvavo – per pusvalandį papasakojęs, esą kiek daug nuveikė, išskubėjo į kitą susitikimą Birštone.

Tuo tarpu savivaldybę atstovavusi vicemerė Virginija Baltraitienė ir administracijos direktorius Gintautas Muznikas tęsė dar porą valandų vykusią diskusiją su verslininkais ir bandė nupasakoti, kokia gi toji miesto vizija ir ką jie planuoja daryti.

Ir čia, atrodo, yra užstrigta mirties taške.

„Mūsų tikslas bent jau dabar yra susigrąžinti gyventojus – buvo virš 60 tūkst., kai dabar yra tik apie 40 tūkst. Taigi turime plėsti paslaugas“, – kalbėjo V. Baltraitienė, verslininkams paklausus, kaip gi čia sukurti palankias sąlygas tiek gyventojams, tiek verslams.

KPPAR Kėdainių filialo verslininkų ir krašto valdžios susitikimo metu buvo svarstoma, kokia gi Kėdainių miesto vizija. Panašu, kad norai ir galimybės visai nesiderina – norima modernaus, bet kartu istoriško miesto, tačiau aiškaus plano, kaip tą pasiekti, kaip ir nėra.

Merdintis senamiestis su nenaudojamais, apleistais pastatais ne tik kad skaudina širdis ir bado akis vietos gyventojams, bet ir tampa nepatrauklus investuotojams ir turistams.

„Sako, senamiestyje nieko savivaldybė nepadaro, bet kad rajone nėra žmonių, kurie galėtų kažką veikti senamiestyje, visuomenė senėjanti. Nėra kam eiti į tas kavines, į tas pramogas. Galbūt galime rasti kokį būdą, kaip pritraukti, kažką kompensuoti gal, kad jaunas šeimas pritraukti“, – svarstė vicemerė pridurdama, kad Kėdainiai šiaip jaunoms šeimoms turėtų būti patrauklūs – juk nei kamščių nėra, nei vietų darželiuose stinga, viskas čia pat, vietoje.

Vienas geriausių chaotiškos miesto tvarkybos pavyzdžių yra Senoji Rinkos aikštė, kuri kažkodėl buvo paversta į tepaluotą automobilių stovėjimo aikštelę, taip faktiškai sunaikinant vieną seniausių miesto paveldo ir turizmo objektų.

V. Banys

Duonos Kėdainiuose yra, bet žaidimų – nelabai

Tačiau, kaip pastebėjo verslininkai, jaunoms šeimoms ne tik darželiai ir kamščiai svarbu. Kaip gerai buvo pastebėta legendiniame filme „Švytėjimas“, vien tik darbas ir jokių žaidimų Džeką pavers nuoboda. O jei kino pasaulis jums svetimas, tebūnie pritaikytas  Juvenalio posakis „duonos ir žaidimų!“.

Ir nors valdininkai sako, kad paslaugas reikia plėsti, kartu sako, kad plėsti jų niekas nenori, nes nėra dėl ko, taigi, žaidimų nebus, nes nėra norinčių žaisti.

„Skundžiasi žmonės, kad nėra boulingo, kalba apie baseiną Jonavoje, nors mes turime du baseinus, sako, „Hesburgerio“ nėra – na, savivaldybė turi sukurti sąlygas, kad verslas ateitų. Visos sąlygos sudarytos tam, kad verslas ateitų, bet jis neišsilaiko.

Neišsilaikys nei boulingas, nei naktiniai klubai neišsilaiko, nes tiesiog nėra kam eiti į juos“, – kalbėjo G. Muznikas.

O kavinės senamiestyje? Valdžios manymu, jaunimo, kuris mielai leistų laiką kavinėse ir baruose mieste nėra tiek daug, o apskritai kėdainiečiai yra taupūs žmonės ir po kavines nelabai vaikšto, mieliau jau valgo namuose.

Liberalams vadovaujant miestui Didžiosios Rinkos aikštė tapo plynu asfalto lauku. Nepaisant to, kad dabar ji išties atrodo taip, kaip senoji viduramžiška pagrindinė miesto turgaus aikštė, bėda ta, kad toje aikštėje niekas nevyksta./Eglės Kuktienės nuotr.

Tačiau nėra viskas tik apie kavines ir boulingus.

„Veiklos ir renginių Kėdainiuose yra tikrai daug. Atsidarys naujas Kultūros  centras, atsiras kitokio lygio renginiai. Sporto renginių yra daug, žmonės pagal savo pasirinkimą gali daug kur nueiti. Taip, neturime kino,  yra planuose  įrengti kino salę nedidelę. Bet kiek bus einančių?“, – svarstė V. Baltraitienė akcentuodama, kad kino salės įrengimas yra vienas iš valdančiosios koalicijos tikslų, kuriuos jie numatę savo programoje. Bet taip politikai kalba metai iš metų ir nuo neatmenamų laikų…

„Šviesiosios gimnazijos priestato salėje, Kultūros centro galima daryti kino salę, bet ten apie 100 vietų salė, tiek žmonių nebus. Kalbant su jaunimu buvo išsakyta, kad norėtų nedidelės 25-30 vietų salytės, bet šiandienai neturime patalpų tokių“, – antrino ir administracijos vadovas.

Taigi trumpai: nueiti nelabai yra kur, nes eiti nėra kam. Kaip pajudėti iš šio mirties taško, diskusijoje sugalvoti taip ir nepavyko.

Didžiausia problema yra mūsų miesto valdžia, neturinti jokios senojo miesto idėjos. Nėra jokio ilgalaikio planavimo, nėra supratimo, ką norima daryti su senamiesčiu, o blogiausia, kad priimant sprendimus nieko neklausiama ir su niekuo nesikonsultuojama todėl viskas ir skendi chaose.

V. Banys

Kaip atgaivinti pagrindinę miesto aikštę?

Didžioji Rinkos aikštė po rekonstrukcijos tapusi plyna aikšte yra ne tik nepatogi neįgaliesiems, senjorams, bet net ir nuotakoms su aukštakulniais. Joje vasaromis yra dusinančiai karšta, nėra jokios užuovėjos nuo saulės, nėra kur prisėsti ir jaukiai pasigrožėti miestu. Nuo pat rekonstrukcijos pradžios, kai tik buvo sužinota, kad aikštė liks plikutėlė ir bus iškirsti visi iki vieno medžiai, gyventojai liejo nepasitenkinimą, tačiau valdžia liko nepermaldaujama. Medžius iškirto, žadėto fontano neįrengė, aikštę paliko plyną. Dabar, pasirodo, yra svarstoma, kaip gi atnešti nors kiek gyvybės į Didžiąją Rinką.

„Šiuo klausimu yra didžiulis susipriešinimas. Istorikai, architektai yra griežtai prieš medžius aikštėje, gyventojai visgi jų nori.

Dabar atliekama žalinimo studija, kuri turėtų  apibrėžti, kaip medžiai galėtų aikštėje įsikomponuoti į architektūrą.

Medžiai vazonuose buvo viena iš minčių, tačiau tokie medžiai gyvena apie tris metus, tad pagalvojome ir apie tai, kad gal reikėtų pasodinti keletą medžių“, – kalbėjo G. Muznikas.

Vis dėlto, jo teigimu, žalumos centrinėje miesto aikštėje atsirastų tik tada, jei pavyktų rasti sutarimą tarp žmonių – taigi,  tam turėtų nustoti priešintis tie jo minėti istorikai ir architektai.

Vaidas Banys sako, kad noras Didžiojoje Rinkos aikštėje kažką daryti, kurtis, prekiauti yra sveikintinas, tačiau labai svarbu, kokia to kaina./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Kėdainių krašto muziejaus vadovas, istorikas Rimantas Žirgulis yra sakęs, kad apsodinti medžiais Didžiąją Rinkos aikštę būtų tikras nesusipratimas, o žmonių norą turėti nors kokios žalumos centrinėje miesto aikštėje architektai vadina sovietmečio ilgesiu.

Miesto valdžia neturi miesto idėjos

Visgi panašu, kad ne visi istorikai laikosi tos pačios nuomonės.

„Kodėl istorikai tų medžių nenori? Šiuo atveju senosios, viduramžių turgaus aikštės būdavo tokios, kuriose nebūdavo medžių.

Archeologams iš tiesų medžiai labiausiai trukdo, nes medžių šaknys labai ardo visą kultūrinį sluoksnį.

Istorikams netinka, jei iš aikštės parką padaro, tai taip neturėtų būti. Anksčiau Didžiosios Rinkos aikštėje buvo daug medžių, iš aikštės buvo padarytas skveras. Buvo nuspręsta, kad reikia atkurti autentišką aikštės vaizdą, todėl medžiai buvo iškirsti, tačiau buvo palikta medžių aikštės perimetre. Galiausiai, per paskutinę rekonstrukciją, ir tie medžiai iš perimetro buvo iškirsti. Tuometiniai miesto strategai, bandydami sekti vakarų senamiesčių pavyzdžiais, ketino aikštei suteikti kiek įmanoma pirmykštį vaizdą, dėl kurio ir buvo paaukoti visi medžiai“, – aiškino istorikas Vaidas Banys.

Jis akcentavo, kad svarbiausia vis dėlto yra kokį tikslą, kokį miesto senamiesčio vaizdą turėjo valdžia. Jo teigimu, iškirsti medžius – joks darbas, tai tik pirmas žingsnis. Jei būta minties atkurti senąjį Rinkos aikštės vaizdą, tai turėjo būt žengiama ir su kitais darbais – prie autentiškos aikštės atitinkamai derinamos tilto ir vytinių uosto rekonstrukcijos, atveriamas vaizdas į paslėptą reformatų bažnyčią, intensyviai plėtojami prekybos aplink aikštę gaivinimo projektai, vystomos aikštės prieigos  ir t. t.

Valdžios manymu, jaunimo, kuris mielai leistų laiką kavinėse ir baruose mieste nėra tiek daug, o apskritai kėdainiečiai yra taupūs žmonės ir po kavines nelabai vaikšto, mieliau jau valgo namuose.

Aut. past.

„Dabar gi nutiko taip, kad vizualiai aikštės vaizdas tarsi kažkiek ir priartintas prie senovės autentiško vaizdo, tačiau kiti žingsniai ne tik nebuvo žengti, bet planavimas paniro į chaosą. Nuo medžių lapijos „išvaduota“ renesanso architektūra buvo užteršta ar visai užgožta monstriško tilto, neturinti kur plaukti vytinė švartuojama prie modernaus betoninio molo. Reformatų bažnyčia be gailesčio atskirta nuo Didžiosios Rinkos, tarp jų pastačius biblioteką.

Kadangi didesnėje dalyje aikštės pastatų įkurdintos valdiškos institucijos, praktiškai joje nieko nevyksta – ji tapo plynu, tuščiu, saulės kaitinamu senamiesčio centru, kuriame nedaug yra ką veikti“, – kalba istorikas V. Banys.

O jei valdžia sugalvotų visgi įnešti žalumos pastatydama medžius vazonuose?

„Medžiai vazonuose yra absoliuti  pornografija“, – V. Banys ir sako, kad geriau jau jokių medžių, negu medžiai vazonuose.

„Dabartinis aikštės rekonstrukcijos rezultatas liūdnokas. Padaryta didelė orkaitė miesto centre ir ties tuo darbai išsikvėpė. Reikia suprasti, kad miestas turi turėti aiškią viziją ir jos reikia  kryptingai siekti.

Tad jeigu dabar einama ta istorine kryptimi, akcentuojama, kad Kėdainiai yra Radvilų miestas (nors nedaug kas paaiškintų, kas tai yra), turintis viduramžių senamiestį, bet kartu norime tame senamiestyje moderniai ir patogiai gyventi, naudoti senąsias rinkas automobilių statymui – na, taip nedaroma. Reikia pasirinkti kažkokią vieną kryptį ir ja eiti.

Medžiai vazonuose yra absoliuti pornografija.

V. Banys

Ta kryptis buvo nebloga, tačiau visko suvarymas tiesiog ant istorikų, esą jie nenori vieno arba kito, neakivaizdžiai rodo, kad didžiausia problema yra mūsų miesto valdžia, neturinti jokios senojo miesto idėjos. Nėra jokio ilgalaikio planavimo, nėra supratimo, ką norima daryti su senamiesčiu, o blogiausia, kad priimant sprendimus nieko neklausiama ir su niekuo nesikonsultuojama todėl viskas ir skendi chaose. Visi Didžiosios Rinkos ir jos prieigų rekonstrukcijų projektai patyrė fiasko ne dėl Kėdainių istorijos ir kitų paveldo sričių žinovų kaltės – jų nuomonės tiesiog niekas neklausė. Bėda tame, kad svarbius projektus kurti  ir įgyvendinti buvo (ir yra) kviečiami apie Kėdainių paveldą neturintys supratimo žmonės“, – įsitikinęs V. Banys.

Jis teigė, kad vienas geriausių chaotiškos miesto tvarkybos pavyzdžių yra Senoji Rinkos  aikštė, kuri kažkodėl buvo paversta į tepaluotą automobilių stovėjimo aikštelę, taip faktiškai sunaikinant vieną seniausių miesto paveldo ir turizmo objektų.

Atgaivinti Didžiosios Rinkos aikštę reikia, tačiau svarbiausia, kaip tai daroma

V. Banys sako, kad  noras Didžiojoje Rinkos aikštėje kažką daryti, kurtis, prekiauti yra sveikintinas, tačiau labai svarbu, kokia to kaina.

Medžius iškirto, žadėto fontano neįrengė, aikštę paliko plyną. Dabar, pasirodo, yra svarstoma, kaip gi atnešti nors kiek gyvybės į Didžiąją Rinką.

Aut. past.

„Reikia labai atsakingai spręsti, kaip tą aikštę pagyvinti, kaip turi atrodyti ten besikuriantys verslai“, – sako istorikas ir priduria, kad vertingus senamiesčius turinčių Europos miestų administracijos įprastai nesiima vienos spręsti sudėtingų istorinių centrų plėtros strategijų. 

„Yra nemažai būdų, kaip valdžioms vaduotis iš juos kamuojančių šios srities problemų – paveldo specialistai, dirbantys administracijoje, nuolatinės profesionalų grupės, konsultuojančios valdininkus, sutartys, ekspertinės pažymos, bendradarbiavimas su visuomeninėmis institucijomis, kuriose dalyvauja regiono istorijos problemas išmanantys žmonės“, – sako pašnekovas.

„Svarstant projektą, tarkime, kad ir to kupolo, kuris yra Rinkos aikštėje, turėtų būti kreipiamasi į specialistus, kurie patartų, kaip geriau daryti, ir nereikėtų tada vienam valdininkui rautis plaukų viską bandant nuspręsti pačiam.

Ar gali būti kupolas, ar gali būti medžiai vazonuose viduramžių aikštėje?

Iškirtome medžius tam, kad medžius vazonuose statytume?  Na,  atrodo, kad nėra net ką svarstyti, bet štai, kažkodėl šie dalykai yra svarstomi“, – kalbėjo pašnekovas.

Visgi, V. Banio manymu, grįžimas prie skvero idėjos reikštų senamiesčio urbanistinės vizijos bankrotą. Ne dėl to, kad medžiai yra blogi – mieste jų reikia šimtą kart daugiau, bet todėl, kad tai parodytų miesto strategų nepajėgumą priimti nors kiek rimtesnius paveldo iššūkius.

21 Komentarai

  • kadangi rajono valdziai nieko nereikia,ir jai nori pramogu turi vaziuot i kitus miestus.ir iskur cia jaunimas nores likti gyvent kai nera jokios perspektyvos nera pramogu o algos praktiskai minimumas

    • Veiklos iš ties trūksta, pirmoje eilėje tai kino teatro, čia namie mūsų mieste ❤️ kad nereikėtų vykti į Kauną, mieliau apsilankyčiau kino teatre nei kavinėje, ir taip mąsto daugelis. Antroje eilėje lauko kavinės vasaros sezonu, kad būtų galimybė prisėsti su artimaisiais kurie svečiuojasi iš kito miesto, ar užsienio toje pačioje Rinkos aikštėje, juk toks gražus vaizdas į Nevėžį ne tik į kultūrinius pastatus, bet kaip teisingai buvo pastebėta, ten neįmanoma rastis kai lauke 30+ nes nėra kur pasislepti nuo saulės. Medžiai išspręstų problemą, ir priduotų jaukumo, ten norėtųsi būti, uzsisakyti ledų, šaltutelį pieno kokteilį 🙂

    • Mums pramogų pilnai pakanka, jeigu jų trūksta nueinam į feisbuką ir ten parašynėjam ir to pilnai pakanka.

  • Ir vėl svaigimas apie nieką. Tai medžiai kliūna, tai kupolas, tai tepaluotos mašinos….. o nrpagalvojate, kad laikai keičiasi ir vien istorija negyvensi? Anksčiau visi arkliais važnyčiojo o dabar automobiliai ir šeima jau turi ne po arklį o po kelis automobilius. O kas liečia kavines tai kam lankytis pakanka, bet visi bijo jau kažką daryti! Vienas iš pavyzdžių yra kupolas kur žmonės atėjo su savom lėšom, kažką bando ir kuria, bet ir ta pati žiniasklaida ir žurnalistė kušienė specialiai kuria mitus, kiršina ir jau matosi kaip te žmonės ne dirba o didesnę laiko dalį aiškinasi, teisinasi ir eina i minusus! Žurnalistai patys siundo cisokias instancijas ir patikrinimas po patikrinimo… tad ar verslas norės tokioj visuomenėj kažką kurt? Nustokit pult o padėkit kas kuom galit, tada ir bus tie Kėdainiai gražūs nes dabar čia jau tampa srutduobe ir daugiausia prie to prisideda žiniasklaida davo šmeižimais

    • Juk tu suvoki kad tavo ip adresas matosi? Koki versla reikia girti svetimais vardais dangstantis? Dar mazai i suda ilindes, tuoj ne tik keturracio neturesi bet ir masinos ir galesi savo stiklainy gyvent.

      • Ogo kokie grasinimai! Visu pirma pavardė kitaip rayosi, antra- niekada neprisidengiu kitu vardais ar anonimais nes man tai žemas lygis butu virsti tokiais kaip tu.. kuo užkliuvo keturatis ar mašina? Ar tai terpė grasinti susidorojimu? Manau kad taip ir ši terpė kaip manau net skatina tai. Tad ar nemanai, kad tavo IP adresas nebus atsektas? Ar bus parašytas pareiškimas į e-policija? TAIP nes tai galiu ir bus padaryta

    • Pirmiausiai reikia suremontuoti visus pastatus, esančius senamiesčio širdyje.
      Vos ne visi atrodo neprižiūrėti ir gadina bendrą vaizdą.
      Antra, Didžiojoje Rinkos aikštėje galima pastatyti didelius vazonus su žydinčiom gėlėm ir nereiktų medžių.
      Po to gyvąstį duotų fontanas. Reiktų pastatyti tokį koks buvo anaus laikais, senovinės architektūros, austriško stiliaus.
      Tikiuosi muziejininkai turi išsaugoję nuotraukų.
      O pramogoms tikrai turėtų būti geras baseinas su vandens atrakcionais ir pirtimis.

  • Tai gi juk Gaublys atidare chilinima, gales vasara jaunimas svaipinti ir alu gerti

  • ten reikia atjungt elektrą, o aplink ją išgrįst bruką ir padaryt arklių grūšiomis smirdančią turgavietę.Bus patenkintos istorikų ambicijos ir atstatytas senovinis miesto vaizdas.Šalia bronzinės skrynios pastatyt kartuves ir pakylą su į kaladę įkirstu kirviu.

  • Meras Tamulis tik ką pirmą kartą pabuvojo užsienyje, nuvažiavo su traukiniu į Rygą, todėl dabar jau turi idėjų kaip atgaivinti miestą. Laukiame.

  • Tamulis be dviejų metų pensininkas, Baltraitiene – pensininkė, Valdančiosios Socialdemokratų daugumos, sėdinčių Miesto taryboje, amžiaus vidurkis – 65 metai !!!. Kokią strategiją jaunimui jie gali sukurti???

  • Kaip miestiečiai gal norite gyventi pagal senovę? Tada Didžiojoj rinkos aikštėj reikia įkurdinti turgų, geriausią arklių ir karvių, gyvūnai gerai patręš akmenis ir jie pradėję žaliuoti sukurs žaliąją eco sistemą ir būsime labai ekologiški, komjaunuoliški ir senoviškai pūkuoti. Sukūrė viduryje miesto orkaitę diskutuoja apie tai kad medžių nereikia.Po medžiais žmonės pasislėpdavo nuo saulės kaitros, o žiemą ir taip čia niekas nesėdi, o aikštę laikyti dėl keliu renginių, miestui būtų per didelė prabanga.

  • Atrodo, kad už miesto viziją atsakingi asmenys gyvena negyvenamoje saloje ir niekur neišvažiuoja, nemato jokių gražių pavyzdžių kituose Lietuvos ar užsienio miestuose, kuriuose aikštėse pilna žmonių ir netik vietinių, bet ir turistų. Nemato ir nesugalvoja, kaip turėtų atrodyti aikštė, kurioje smagu pasėdėti pvz. prie fontano, suvalgyti porciją ledų ir t.t. Jeigu nesugalvojama, kaip turėtų atrodyti miestas, patrauklus jaunimui – tai nesudėtinga įtraukti jaunimą į miesto vizijos planavimą, pvz. galima organizuoti rašinių ir piešinių konkursą „Kokiame mieste norėčiau gyventi?“. Net neabejoju, kad daugybė puikių idėjų būtų pateikta. Kad nėra kam eiti – tai skamba absurdiškai. Belieka džiaugtis, kad dar yra keletas vietelių (nenoriu daryti reklamos), kur galima nueiti išgerti skanios kavos ar skaniai pavalgyti ar atšvęsti vaikų gimtadienius…Bet norisi daugiau pramogų turėti savo mieste, o ne važiuoti į kitus miestus.

  • Neminėsiu kaimyninio miesto pavadinimo, kuris akivaizdžiai klesti ir ne daro problemų, tai kad jis per pus arčiau nuo vieno iš Lietuvos didmiesčių. Su Kėdainių strategija tikrai yra labai blogai, ji nėra orientuota į jauno žmogaus poreikius. O dėl klientų trūkumo ir bandymo išgyventi verslai gana brangiai apmokestina savo produktus ir paslaugas. Senamiestis neturėtų būti pagrindinė miesto ašis, nes jaunimas negyvena senamiestyje. Jei jau norima tą ašį laikyti, tai prašom stengtis ir investuoti į tą senamiestį, nes dabar akivaizdžiai nieko ten nematau, kas mane ten trauktų leisti savo laiką ir pinigus.

  • žinokite ir atminkite – jokia valdžia jums pramogų parko, boulingų ar kitokių pasilinksminimo vietų nekurs, nes tai yra verslo interesų laukas, o verslas skaičiuoja ar jam apsimoka, ar bus klientų. Visos pasilinksminimo vietos turi išsilaikyti ir duoti pelno ją atidariusiam verslui, tad nesvaikite ir nieškokite sliekų ten, kur jų neįmanoma rasti. Valdžia gali ir turi sukurti rajone tokią viešąją infrastruktūra, kuri kuo labiau atlieptų čia gyvenančių poreikius, būtų pritaikyta turiningam miestelėnų ir miesto svečių poilsiui, bet neatidarinėti boulingus, kavines ar kino teatrus. Nors kiną retkarčiais ir kultūros centrai parodo.

  • Kodėl valdžia nepasimokina iš Radvilų, jie kvietė visus kurtis, nemokant mokesčių, kad augtų miestas . Dabar pilnas septyn aukštis valdininkų, kad tik bausti, kontroliuoti.Su visa pagarba merui, reikia turėti verslumo, juk versle yra vizija.Kaip valdė Vikonda, buvo veržlumas, valdė Grinkevičius nebuvo komandos, bet tvarka buvo. Dabar visai neaišku, tą vizija tik skambus žodžiai pasiskolinti, o valdininku galvoje jos nėra .
    Juk jei čia ateis verslai atsiveš ir žmonės. Per susitikimą buvo pasiūlyta, gal kokį inovacijų centrą padaryti, pritraukti užsienio inovatorius, ar valdžiai to reikia? Juk bus daug darbo valdininkams, neturės kada kavos išgerti.

    • Vikonda kai valde, tuomet daugiausiai ir buvo isvogta

  • […] Nuoroda į straipsnį su visomis citatomis ir požiūriu į Kėdainių kraštą – Kėdainiuose pramogų nėra ir nebus, nes nėra kam jomis naudotis. […]

  • gerai kalba banys, jos cia kalba apie tuos laikis kai darbo partija ir Nijole valde daug metu ir nieko nepadare del miesto…. tik sau kiso i kisenes. Pavyzdziui kiek paeme ir praplove uz fontana Ramybes skvere… visi zino, bet tyli.

  • Važiuojam i Joavos baseina ir laimingi esam ,kad netoli . Pastate arena , gal krepšinis sužavės ? Kad ir šis nuvilia ,sėdim vos ne dugne .Medicina Kėdainiuose be Kauno klinikos nulis . Nematau ateities su tokia valdžia!

  • Siūlau pagaliau išsireikalauti iš Vokietijos kontribuciją ir reperacijas už Vermachto 1944m. susprogdintą J.Basanavičiaus gatvėje Kėdainių buvusį banką, trijų aukštų mūrinę mokyklą, tiltus ir buvusį M.Čiapskio, vėliau E.Totlėbeno, vėliau žemės ūkio mokykla paversto Kėdainių miesto dvaro prie Dotnuvėlės, ir už tuos pinigus vėl dvarą atstatyti, dvaro teritorijoje įrengti didžiulį pramogų parką su viešbučiu, vandens pramogomis, gėlių alėjomis, atrakcionais, žaidimo aikštelėmis, cirku, ledo arena, restoranais ir kavinėmis, o apleistą Kėdainių aerodromą rekostruoti ir padaryti respublikiniu- tarptautiniu aerouostu .Iš bėdos bent prie Lifosos gipso- fosforo kalnyno pastatyti gipso kartono plokščių gamybos fabriką, ir tai būdų darbo vietų, ir mažėtų nenaudojamos milijardinės tonos likusių atliekų !

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video