Kėdainiuose lankėsi aplinkos ministras

 Kėdainiuose lankėsi aplinkos ministras

Kėdainiuose lankėsi aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Tai jau antrasis ministras, kuris lankosi mūsų rajone per pastarąjį mėnesį./Giedrės Minelgaitės-Dautorės nuotr.

Eglė KUKTIENĖ

Pirmadienį Kėdainiuose viešėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Jis lankėsi rajono savivaldybėje, aptarė kraštiečiams aktualius klausimus, taip pat Seimo nario Viktoro Fiodorovo iniciatyva vyko ir į AB „Lifosa“. Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis pasidžiaugė, kad ministro ir savivaldybės nuomonės daugeliu klausimų sutampa. Juo labiau kad anksčiau, ministrui pritarus, po daugelio metų pagaliau iš tiesų buvo išspręstas Babėnų šilo perdavimo Kėdainių rajono savivaldybei klausimas. Viliamasi, kad ir dabar apsvarstyti klausimai bei aptarti galimi problemų sprendimo būdai turės apčiuopiamos naudos.

Apie kvapus

Ministras domėjosi vienu iš seniausiai judinamų, tačiau niekaip iš mirties taško nepajudančiu klausimu – nemalonių kvapų Kėdainių mieste ir rajone.

Kėdainiečiai jau ne vienerius metus tiek savivaldybę, tiek tas pačias ministerijas atakuoja skundais dėl nemalonių kvapų, kuriuos galimai skleidžia tokios įmonės kaip UAB „Bekonas LT“, ŽŪKB „Krekenavos mėsa“, AB „Nordic Sugar Kėdainiai“, UAB „Kėdainių oda“, UAB „Kėdainių vandenys“ Kėdainių miesto nuotekų valymo įrenginiai ir AB „Lifosa“.

Paskutiniu metu ypač padaugėjo skundų dėl nemalonių kvapų, kurie kamuoja ne tik nakties, bet ir dienos metu.

S. Gentvilas su krašto politikais bei Seimo nariais Viktoru Fiodorovu ir Tomu Bičiūnu aiškinosi, ką dar būtų galima padaryti mažinant nemalonių kvapų sklidimą Kėdainiuose.

Savivaldybės vadovai pokalbyje su ministru ne tik diskutavo apie įsisenėjusias krašto problemas ir ieškojo naujų jų sprendimo būdų. Buvo aptartos ir naujausios įstatymų pataisos, kai kurioms jų savivaldybė nepritaria./Giedrės Minelgaitės-Dautorės nuotr.

Krašto upės

Per paskutinius kelerius metus Kėdainius supurtė ne vienas skandalas, susijęs su upių ir upelių tarša.

Skirta ir papildomų lėšų dažnesniam upių tyrimui, o rezultatai nedžiuginantys – dažniausiai tyrimų rezultatai rodo blogą arba labai blogą upių būklę.

Savivaldybė, gavusi tokius tyrimų rezultatus, visuomet informuoja Aplinkos apsaugos departamentą, tačiau jokių konkrečių veiksmų lig šiol niekas taip ir nesiėmė.

Savivaldybės vadovai tarėsi su S. Gentvilu, ką jie dar galėtų padaryti ir ko imtis, kad krašto upių ir upelių vandens būklė pasikeistų.

Taip pat aplinkos ministras buvo informuotas ir apie upių renatūralizavimo projektus.

Kėdainiuose planuojama atlikti darbus 8 upėse ir/ar jų ruožuose. Kadangi tokiems darbams nėra būtinos projektavimo sąlygos iš savivaldybės, projekto rengėjai jų ir neprašė, bet susipažinus su projektiniais sprendiniais savivaldybės administracija pastebėjo, kad vykdomi melioracijos remonto darbai ir Aplinkos apsaugos agentūros planuojami darbai persidengia.

Susiklosčius tokiai neplanuotai situacijai buvo svarbu išsiaiškinti tolimesnių veiksmų eigą.

Giedrės Minelgaitės-Dautorės nuotr.

Papildomas finansavimas

Pokalbio metu neišvengta ir finansinių reikalų aptarimo.

Kai kurių problemų sprendimui vien savivaldybės lėšų nepakanka, o ir ministerijos finansavimo nuostatos kai kur galėtų būti lankstesnės.

Savivaldybės vadovai kartu su ministru taip pat aptarė ir aglomeracijų ir nepakankamo prisijungimo prie centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų klausimą.

Buvo svarstoma, ar yra galimybė finansuoti prisijungimą prie centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų aglomeracijose nuo 300 GE, mat šiuo metu finansavimas skiriamas tik didesnėse kaip 2000 GE.

Taip pat kalbėta apie galimybę papildomai finansuoti bešeimininkių padangų likvidavimą.

Meras Valentinas Tamulis pasidžiaugė, kad savivaldybės vadovų ir aplinkos ministro nuomonės daugeliu klausimų sutampa.

Aut. past.

Išreiškė nepritarimą

Tiesa, susitikime nebuvo išvengta ir aštresnių temų.

Savivaldybė aiškiai išreiškė nepritarimą kai kurioms įstatymų pataisoms ir išdėstė savo argumentus.

Savivaldybė nepritaria įstatymų projektams, kuriais numatoma atsisakyti visų nuostatų, kuriose numatytas aplinkosauginių mokesčių procentinis paskirstymas į valstybės biudžetą ir į savivaldybių biudžetą, nuostatų, kuriose nurodoma, kad programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, naudojamos kitiems metams numatytoms priemonėms finansuoti.

Taip pat išreikštas nepritarimas ir Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo Nr. IX-1607 4 straipsnio 2 dalies panaikinimui bei Medžioklės įstatymo pakeitimams.

Pastarieji nurodo, kad savivaldybės, neturėdamos pajamų šaltinio, turi finansiškai remti žemės sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, savininkus, valdytojus ir naudotojus, įgyvendinančius žalos prevencijos priemones, kuriomis jie siekia išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video