Kėdainių rajono pedagogai streikui kol kas nesiruošia

Mokslo metai ką tik prasidėjo, o mokytojai jau grasina streikais. Tačiau bent jau kol kas Kėdainių rajono pedagogai streikuoti neketina. Pirmiausia, kaip sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas, rugsėjo 15 d., vyks įspėjamasis poros valandų streikas, o rugsėjo 29 d. – jau tikrasis, kuris gali trukti mažiausiai mėnesį ar net ilgiau. Ar ketina streikuoti Kėdainių rajono pedagogai, A. Navickas teigia informacijos neturintis. Anot jo, kiekvienas asmeniškai spręs jungtis ar ne. Streike dalyvauti nėra prievartos, tik teisė ir pasiūlymas, o kaip mokytojai darys, tai tik jų apsisprendimo reikalas. Dažniausiai apie streikuojančių pedagogų skaičių sužinoma tik pačią streiko dieną, nes niekas nedraudžia mokytojui prisijungti ar atsisakyti nuo streiko jam jau prasidėjus. Tačiau „Atžalyno“ gimnazijos direktorius Gintaras Petrulis įsitikinęs, jog streikai nėra geriausia išeitis norint pasiekti geresnių darbo sąlygų pedagogams.

Turėtų būti rastas kompromisas be streikų

„Mes su mokytojais tikrai nekalbėjome apie streikus ir, kiek girdžiu iš aplinkinių, apie jokius streikus nėra kalbama. Toks sprendimas turėtų ateiti iš profesinių sąjungų centrinės valdžios, – kalbėjo Lietuvos švietimo ir mokslo profesinei sąjungai (LŠMPS) priklausančios gimnazijos vadovas. – Mano asmenine nuomone, kiekvienas streikas įneša sumaištį, ypač rugsėjo pradžioje, kai yra visai kitokių labai svarbių darbų.

Tada ir mokytojai, ir mokiniai pajaučia nestabilumą, taip pat jaučiame labai didelę atsakomybę prieš dvyliktokus, kurie turės laikyti egzaminus, ir kitus vaikus. Todėl, mano nuomone, turėtų būti ieškoma kompromiso, sutarimo, kad iškelti klausimai būtų išspręsti taikiai.“

G. Petrulis pažymėjo, kad skaitė profesinių sąjungų ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pasirašytą kolektyvinę sutartį, kurioje tikslams pasiekti, anot jo, yra numatytas ilgesnis laikas nei dabar yra reikalaujama.

„Joje parašyta, kad mokytojams atlyginimai turėtų būti keliami nuo 2024 m. rugsėjo 1-osios ir pasiekta 130 VDU (vidutinio darbo užmokesčio) atlyginimas. Tai kaip ir nebuvo įsipareigojimo [pakelti algą] nuo šių metų rugsėjo 1-osios.

Šiuo metu pagal ministerijos skaičiavimus, mokytojų atlyginimai siekia apie 112 VDU. Taigi, aš manyčiau, jeigu yra kolektyvinė sutartis, ji ir turėtų būti vykdoma ir iš vienos, ir iš kitos pusės. Jeigu nevykdoma, tada tariamasi ir ieškoma kažkokio kompromiso, bet ne streikų būdu. Jau vieną kartą buvo streikai, bet paskui, kol vėl viską sustatai į vietas, praeina ne vieneri metai“, – buvusio streiko pasekmes įvardijo „Atžalyno“ gimnazijos direktorius.

Kitos rajono ugdymo įstaigos kol kas prie streikų prisidėti taip pat neskuba. Tai pačiai profesinei sąjungai, kaip ir „Atžalyno“ gimnazija, priklausančios „Aušros“ progimnazijos direktorė Lina Adomaitienė kalbėdama apie tai, ar ketina prisijungti prie pedagogų streiko, nedaugžodžiavo: „Šios dienos duomenimis, progimnazijoje esanti profsąjunga dar nėra apsisprendusi dėl galimo mokytojų streiko“.

Panašiai į klausimą atsakė ir Šviesiosios gimnazijos direktorė Violeta Liutkienė, nors ši priklauso streikus organizuojančiai ir A. Navicko vadovaujamai LŠDPS.

„Įstaigos profesinės sąjungos nariai apie sprendimą manęs dar neinformavo“, – „Rinkos aikštei“ teigė V. Liutkienė.

Už taikų susitarimą ir kompromisų ieškojimą pasisako ir Krakių M. Katkaus gimnazijos vadovas Alanas Magyla, kurio vadovaujama ugdymo įstaiga nė vienai minėtai profsąjungai nepriklauso.

„Kol kas informacijos neturiu. Gaila, jeigu reikėtų imtis drastiškų priemonių. Visų pirma, mano nuomone, labiausiai nukentėtų vaikai. Tačiau, kita vertus, su mokytojais būtina skaitytis. Deja, pas mus Lietuvoje yra kaip toje pasakoje – šunys loja, karavanas eina. Kalbama aukštom frazėm, bet nieko nedaroma, o ir visos tendencijos tiek atnaujintų programų, tiek kiti pokyčiai mokytojams uždeda labai didelę atsakomybės naštą, krūvį – padėtis nėra normali“, – trumpai apie niekaip nesibaigiančias mokytojų problemas kalbėjo A. Magyla.

Vis tik Šėtos gimnazijos direktorius Mindaugas Danilevičius neatmeta galimybės solidariai prisidėti prie kolegų ir bent jau simboliškai palaikyti pedagogų bendruomenę, t.y. pavyzdžiui, per įspėjamąjį streiką rugsėjo 15 d. kokiai valandai sustabdyti darbą. Tačiau šis klausimas bus svarstomas kiek vėliau.

Šėtos gimnazija, kaip ir Krakių M. Katkaus gimnazija, nė vienai švietimo profsąjungai taip pat nepriklauso.

Prie tikslų judama vangiai ir lėtai

Nepaisant gresiančio pedagogų streiko, naujasis ŠMSM ministras Gintautas Jakštas, kalbėdamas su žurnalistais, konkrečiai įvardijo, kad šiais metais algos mokytojams tikrai nedidės, norint sumažinti klasėse vaikų skaičių, papildomai reikėtų apie 10 tūkst. pedagogų, kas yra visiškai nerealu ir pan. Todėl, anot ministro, streikai nieko nepakeis. Tačiau profsąjungos pirmininkas vis dėlto teigia tikintis streiko galia ir viliasi, kad toks būdas padės išjudinti aktyvesnes diskusijas.

„Be abejonės, streikai suaktyvina derybas ir atkreipia visuomenės dėmesį į ilgalaikes problemas, kurios yra nesprendžiamos. Kai streikavome prieš penkerius metus, taip pat buvo sakoma, kad nėra tikslo, bet tada po streiko buvo suformuluoti tikslai, atsirado siekiamybės, Vyriausybė, partijos susitarė dėl uždavinių, 130 VDU (vidutinio darbo užmokesčio).

To tikslo link judama, tačiau labai lėtai, vangiai, – streikų naudą kalbėdamas su „Rinkos aikštės“ žurnaliste įvardijo A. Navickas. – Dėl pasakymo, kad tai nerealu ir to nepasieksime, galėčiau pasakyti, kad ši Vyriausybė trejus metus nieko nedarė tikslams pasiekti ir po trejų metų sako, kad per sunkios užduotys, jų neįmanoma įgyvendinti, tai vien dėl to, kad jie nieko nedarė, nereiškia, kad mes neturime reikalauti ir išreikalauti to, ką esame visi susitarę.

Todėl manome, kad dabartiniai reikalavimai yra visiškai realūs. Mes nesitikime, kad jie bus išspręsti ir įgyvendinti per vieną dieną, mes ir toliau tikimės, kad bus pasiekta ilgalaikių susitarimų ir rezultatų, kuriuos ir planavome.“

Streikai – laisvės ir demokratijos kaina

Nors G. Petrulis kiek anksčiau sakė, jog prieš penkerius metus vykęs pedagogų streikas įnešė labai daug sumaišties ir chaoso, kurio pasekmės buvo jaučiamos ne vienerius metus, vis dėlto A. Navickas pasidžiaugė, kad per tuos penkerius metus nuo pastarojo streiko, įvyko teigiamų pokyčių.

„Pati švietimo bendruomenė tapo vieningesnė, sąmoningesnė, įsitraukė į procesus ir manome, kad galutinio tikslo pavyks pasiekti kitais metais“, – vylėsi profsąjungos pirmininkas.

O paklaustas, ar normalu, kad atkreipti valdžios dėmesį ir išsireikalauti teigiamų pokyčių galima tik streikais, A. Navickas svarstė: „Tokia yra laisvės ir demokratijos kaina. Demokratinėse šalyse natūralu, kai pačios bendruomenės, grupės tariasi, streikuoja, protestuoja, kalbasi, kalbėjimosi kultūra vystosi, plečiasi, o streikai nevyksta tik nedemokratinėse šalyse, kur viskas aišku, vykdoma pagal tautos vado pasakymus“.

Pasidomėjus, kiek tikimasi sulaukti streikuojančių pedagogų, profsąjungos pirmininkas skaičiavo, kad jų tikrai turėtų būti daugiau nei prieš penkerius metus.

„Aš manau, kad šį kartą bus tikrai daugiau streikuojančių mokytojų nei prieš penkerius metus, nes vien mūsų organizacija, vienijanti mokytojus yra dvigubai išaugusi, todėl manome, kad ir streike proporcingai turėtų padaugėti dalyvaujančių“, – kalbėjo A. Navickas.

Jis dar kartą pakarotojo, kad įspėjamasis streikas rugsėjo 15 d. truks apie porą valandų, o rugsėjo 29-ąją prasidėsiančio tikrojo streiko pirmasis etapas turėtų trukti ne trumpiau nei mėnesį.

„Paskui vertinsime ir žiūrėsime pagal pasiektus rezultatus ir ar bus tikslinga toliau tęsti, ar visgi pavyks susitarti. Džiaugiamės ministro noru kalbėtis, ieškoti sprendimų, tai gal ir iš viso nereikės streikuoti. Mes atviri dialogui, kompromisams, susitarimams, bet taip pat pasiruošę ir streikui, jeigu būsime negirdimi“, – pabrėžė pašnekovas.