Kėdainių rajono mokyklose vaikai išmokomi bene geriausiai Lietuvoje
Kėdainių rajono savivaldybė išlaikė 8 poziciją ir tapo viena iš geriausių šalies savivaldybių pagal švietimo rezultatus./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr. koliažas
Eglė KUKTIENĖ
Kaip ir kasmet, besibaigiant mokslo metams žurnalas „Reitingai“ paskelbė krašto švietimo įstaigų rezultatus bei savivaldybių reitingus švietimo srityje. Kaip ir visuomet, žurnalas pristatė ir naujieną – šiemet buvo įvertina, kiek kiekvieną ugdymo įstaigą baigusių moksleivių įstojo į universitetus, kolegijas, kiek susirado darbą, kiek nusprendė nieko neveikti. Manoma, kad tokie rodikliai gali tiksliau atspindėti, kaip gerai mokykla žmogų paruošia jo tolimesnei kelionei.
Gimnazijų daug, tikslai – skirtingi
„Dabar gimnazijomis gali tapti kas nori. Kas tik kruta, o reikalavimų nėra jokių, – kalbėjo vyriausiasis žurnalo redaktorius Gintaras Sarafinas. – Tai ir turime šiandieną 369 gimnazijas. Ir kiekviena jų supranta vaiko ugdymą vis kitaip. Jos turi skirtingas vizijas ir tikslus, ir ką dabar tėvams, šeimai su tuo daryti?
Vaiką atvesti į mokyklą šiandieną yra loterija, nes vienose ruošia gyvenimui, kitose kelia akademinius reikalavimus, dar kitos orientuojasi į gerą klimatą“.
Dažniausiai sulaukiantys kritikos, kad „Reitingai“ nepajėgia atspindėti tikrosios mokymo įstaigos padėties ir indėlio į vaiko ateitį, žurnalo kūrėjai šiemet nusprendė pasikapstyti dar giliau.
„Šį kartą išnarstėme mokyklas būtent pagal tai, kaip jos paruošia vaikus gyvenimui. Nagrinėjome, kaip pernai abiturientai, baigę mokyklas, įstojo į universitetus, kolegijas, profesines mokyklas, kiek nuėjo dirbti nekvalifikuotų darbų, o kiek nei kažkur stojo, nei dirba, ir tapo Užimtumo tarnybos klientais.
Mokyklų skirtumai pagal tai, kokį kelią jie pasirenka, skiriasi net dešimtimis kartų“, – sakė G. Sarafinas.
Kėdainių svyravimai
Į geriausių šalies gimnazijų pirmąjį šimtuką pateko viena krašto gimnazija – be jokių abejonių – Kėdainių šviesioji.
Tiesa, jos reitingas kiek nukrito iš pernai turėtos 15 vietos į 22-ąją šiemet. Per 10 metų Šviesiosios gimnazijos abiturientai sukaupė 121 šimtuko aruodą.
„Matosi, kurios savivaldybės švietimo srityje kyla aukštyn arba tiesiog aukštai išsilaiko. Nelabai stebina, kad aukštai išsilaiko Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybės, nes tai didmiesčiai, bet aukštai jau daug metų yra ir Palanga, Mažeikių rajono ir Kėdainių rajono savivaldybės“.
G. Sarafinas
Smukimą patyrė ir „Atžalyno“ gimnazija, kuri pernai buvo šimtuke (93 vietoje), o šiemet liko 116 vietoje. Gimnazija yra 15 vietoje tarp savo dydžio gimnazijų pagal šimtukininkų skaičių – per dešimt metų abiturientai čia šimtukams išlaikė 81 egzaminą.
Krakių M. Katkaus gimnazija šiemet yra 151 vietoje, kai pernai buvo 145 vietoje, šimtukų čia per dešimtmetį buvo vos šeši.
Didelį šuolį aukštyn padarė Akademijos gimnazija, kuri pakilo per daugiau kaip 100 taškų – iš 288 į 174 vietą. Tačiau šimtukininkų derliumi pasigirti negali – jų vos keturi per dešimtmetį.
Panašiai reitinguose ūgtelėjo ir Josvainių gimnazija, pakilusi iš 299 iki 195 vietos, nors šimtukų per dekadą surinko vos du.
Liūdniausias reitingas – Šėtos gimnazijos. Ji liko ne tik žemiausioje vietoje iš visų krašto gimnazijų, bet ir prarado daugiau kaip pusantro šimto reitingo taškų. Šiemet ji yra 294 vietoje, kai pernai buvo 114.
Nauji žurnalo paskelbti duomenys leidžia suprasti, dėl ko pastaroji gimnazija patyrė tokį reitingų nokdauną. Iš ją pernai baigusių abiturientų nei vienas netęsia mokslų aukštojoje mokykloje. Trečdalis jų dirba nekvalifikuotą darbą, trečdalis mokslus tęsia kolegijose, o likusieji arba neveikia nieko, arba mokosi profesinėje mokykloje.
Daugiausia po mokyklos nieko neveikiančiųjų išleidžia Josvainių gimnazija – net 22 proc. Tačiau panašiomis dalimis abiturientai ir tęsia studijas aukštosiose mokyklose, profesinėse mokyklose arba dirba nekvalifikuotą darbą.
Šviesiosios gimnazijos abiturientai labiausiai atsidavę akademiniams pasiekimams – du trečdaliai abiturientų tęsia mokslus universitete. Mažiausia dalis jų pabaigę gimnaziją mokosi profesijos.
Kitose gimnazijose visais keliais pasukusių abiturientų skaičius pasiskirsto daugiau mažiau vienodai.
Tamsioji reitingų pusė
Per pastaruosius dvejus metus išnyko beveik ketvirtis šalies pagrindinių mokyklų. Dalis jų buvo uždarytos, dalis – prijungtos prie stambesnių mokyklų kaip padaliniai. Prie kitų metų liūdnos statistikos prisidės ir Kėdainiai, kur švietimo reforma privertė vykdyti kai kurių pagrindinių mokyklų prijungimą prie gimnazijų.
„Dėl gana keisto savo statuso ir dėl gerųjų mokinių nutekėjimo pagrindinės mokyklos niekaip nepajėgė konkuruoti su gimnazijomis, be to, ilgainiui ir jų reputacija ėmė prastėti. O norint ją pakelti šiandien reikia titaniškų pastangų“.
G. Sarafinas
„Dėl gana keisto savo statuso ir dėl gerųjų mokinių nutekėjimo pagrindinės mokyklos niekaip nepajėgė konkuruoti su gimnazijomis, be to, ilgainiui ir jų reputacija ėmė prastėti. O norint ją pakelti šiandien reikia titaniškų pastangų“, – rašo G. Sarafinas.
Klausimas, kodėl tos pastangos turėtų būti titaniškos, nekyla, pamačius pagrindinių mokyklų moksleivių lietuvių kalbos ir matematikos žinių vidurkius.
Geriausi jie buvo Dotnuvos pagrindinėje mokykloje ir siekė atitinkamai 6,25 ir 7,63.
Tačiau, pavyzdžiui, Surviliškio pagrindinėje mokykloje mokinių lietuvių kalbos žinios vertinamos vos 4,4 balu, o matematikos – apvaliu ketvertu.
Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre mokinių matematikos žinios vos viršija 3.
Kokybės siekiantys
Kėdainių „Ryto“ progimnazija buvo palankiai įvertinta kaip mokykla, kurios ketvirtokų pasaulio pažinimo pasiekimai buvo aukščiausi ketverius metus iš eilės. Taip pat ji pasižymėjo ir pagal ilgamečius aštuntokų skaitymo pasiekimus.
Kaip vienos iš labiausiai visus mokinius auginančių mokyklų įvardintos ir Vilainių mokykla-darželis „Obelėlė“, ir LSU Kėdainių „Aušros“ progimnazija.
„Obelėlė“ yra 8-oje vietoje pagal gerą ugdymo įstaigos klimatą.
Pagal šį kriterijų itin gerai įvertinta ir J. Paukštelio progimnazija, kuri yra penktoji tarp visų šalies progimnazijų.
Savivaldybė laikosi
Visa Kėdainių rajono savivaldybė švietimo srityje įvertinta taip pat, kaip ir pernai – būtent šio žurnalo kūrėjų vertinimo sistema leido mūsų kraštui išlaikyti 8-ąją vietą tarp 60-ies šalies savivaldybių.
„Matosi, kurios savivaldybės švietimo srityje kyla aukštyn arba tiesiog aukštai išsilaiko. Nelabai stebina, kad aukštai išsilaiko Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybės, nes tai didmiesčiai, bet aukštai jau daug metų yra ir Palanga, Mažeikių rajono ir Kėdainių rajono savivaldybės“, – rašo G. Sarafinas.
Mūsų krašto savivaldybėje geriausi yra rusų kalbos rezultatai, kur 86–100 balų egzaminą išlaikė 40 proc. moksleivių. Taip pat tvirtai laikosi ir anglų kalba, biologija, kur aukščiausiais balais išlaikančiųjų egzaminą abiturientų procentas viršija 20.
Prasčiausiai sekasi istorijos ir matematikos dalykuose – aukščiausiais balais egzaminus išlaiko vos keli procentai abiturientų.
Reitingai neįvertina pagrindinių ugdymo tikslų
Nijolė Naujokienė, valdančiosios frakcijos lyderė, Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė:
„Reitinguoti yra lengviausia, o ir tų reitingų bei reitingavimo formų pastaruoju metu yra labai daug, atrodo, kad jie jau niekada nesibaigia.
Metodikos skirtingos, rezultatai taip pat priklausomai nuo to skiriasi.
Ir vis dėlto visų reitingų rezultatai, kurie apibendrina švietimo situaciją Kėdainių rajono savivaldybėje, yra itin aukšti.
Vienuose reitinguose esame pirmi ir geriausi, kituose, kaip ir šio žurnalo – išlaikėme aukštą, stiprią 8-ą poziciją.
Imant atskiras mokyklas, manau, kad mūsų gimnazijos laikosi gana stipriai, nors ir matomi svyravimai, tačiau jie gana nedideli.
Svarbiausia yra tai, su kokiomis žiniomis vaikas atėjo, kokios jo galimybės ir kokį pokytį vaikas mokykloje pagal savo galimybes padarė.
N. Naujokienė
Nuo ko priklauso tie svyravimai? Jie priklauso ir nuo labai atsitiktinių dalykų, ne tik ilgalaikio pačios mokyklos administracijos, pedagogų, viso kolektyvo įdirbio.
Ateina skirtingi vaikai, skirtingos laidos. Į gimnazijas ateina vaikai iš įvairių mokyklų, su skirtingais gebėjimais, patirtimis, tikslais ir lūkesčiais. Todėl ir galutiniai rezultatai visuomet skiriasi.
Tie gimnazijų rezultatai yra pasiekti ne tik jų pačių kolektyvo ir vaikų, bet ir progimnazijų, pagrindinių mokyklų, iš kurių tie vaikai atėjo. Jie padeda pamatus, ant kurių paskui statoma vaiko ateitis.
Reitingai neįvertina pagrindinių ugdymo tikslų.
Svarbiausia yra tai, su kokiomis žiniomis vaikas atėjo, kokios jo galimybės ir kokį pokytį vaikas mokykloje pagal savo galimybes padarė.
Štai tokiu atveju, jei būtų įmanoma tai įvertinti, galima būtų sakyti, jog švietimo įstaigos reitingas iš tiesų parodo kažką tikro.
Reikia suprasti, kad mokykla – ne parduotuvė. Parduotuvė pasirenka, kokias prekes priimti, o kokių atsisakyti. Tuo tarpu mokykla priima, ugdo ir džiaugiasi kiekvienu vaiku – ir talentingu, ir gabiu, ir turinčiu specialiųjų poreikių, ir nenorinčiu mokytis. Todėl įvertinti ir nustatyti, kaip dirba mokykla reitingavimo būdu, manau, yra labai sudėtinga. Aš nežinau tobulos reitingavimo sistemos, kuri galėtų tai padaryti.
Maža to, Lietuvos centrinė valdžia kone priverstinai vykdo švietimo įstaigų tinklo pertvarkos planą. Žinoma, mažutėms kaimo mokykloms, jei jos taptų gerų gimnazijų padaliniais, kurtų bendras strategijas kartu su patyrusiais pedagogais ir visa bendruomene, atsirastų naujų galimybių aukštesniems rezultatams.
Tačiau tai parodys tik laikas.“
2 Komentarai
Naujokienę-nueko ji neraukia
„Pencija “ tu pencija. Kiekvienam komentare apsišiki . Šlikštynė esi. Naujokienę į merus statyt reikia, tai nors kiek proto bus.