Kėdainių rajono mokyklos nenukraujavo
Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Eglė KUKTIENĖ
Visai neseniai krašto politikams patvirtinus Kėdainių rajono savivaldybės švietimo įstaigų pertvarkos planą, švietimo įstaigos jau pateikė artėjančių mokslo metų planuojamą klasių ir vaikų skaičių. Planas, tiesa, labai netikslus – tikslesni skaičiai bus žinomi tik rudenį, tačiau jau dabar matyti, kam pertvarka visai nebaisi, o kam žengti koja kojon bus tik sunkiau.
Mažėja
Reikia pastebėti, kad skaičiai negailestingi – kitais mokslo metais į ugdymo įstaigas sugužės 128 vaikais mažiau nei pernai. Ir taip yra jau eilę metų. Svarbu paminėti ir tai, kad į preliminarius mokyklų pateiktus skaičius yra įtraukti ir ukrainiečių vaikai, tad net su papildomais vaikais mokinių skaičiaus mažėjimas rajone yra išties ženklus.
Nestebina tai, kad didžiausią mokinių skaičių planuoja Kėdainių šviesioji gimnazija – 33 vaikais daugiau nei pernai.
Maloniai stebina ir Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija, kuri švietimo tinklo pertvarkos plane balansavo ant ribos. Čia planuojama turėti 20 mokinių daugiau nei pernai.
„Džiaugiamės kartu su Krakių gimnazijos direktoriumi. Pavyko!
Ko gero, gerai padarė namų darbus. Yra vaikų iš kitos savivaldybės“, – sakė Švietimo skyriaus vedėja Vilma Dobrovolskienė.
Ženkliausias vaikų praradimas matomas Šėtos gimnazijos Truskavos skyriuje – net 42 vaikais mažiau nei pernai.
Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro Suaugusiųjų skyriuje planuojama 32 mokiniais mažiau, lopšelyje-darželyje „Puriena“ – 26 vaikais mažiau nei pernai.
Turės išlaikyti
Kėdainių r. Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinės mokyklos 9 klasėje planuojami vos 5 mokiniai. Tad ši klasė neatitinka finansavimo sąlygų, todėl savivaldybės mokyklos savininkas – Kėdainių rajono savivaldybė – dėl per mažo mokinių skaičiaus klasėje bendrojo ugdymo mokyklai 2022–2023 mokslo metams turės paskirti apie 38,5 tūkst. eurų.
Perviršiu nesidžiaugti
Tiesa, pateikti skaičiai – labai preliminarūs, tad ir džiaugtis, tarkime, daugiau nei vienos klasės padidėjimu Šviesiojoje gimnazijoje iš anksto nevertėtų.
Gimnazijos direktorė Violeta Liutkienė sakė, kad didelė tikimybė, kad jokio perviršio apskritai nebus.
Taip nuraminti politikus jai teko po to, kai pasigirdo replikų, kodėl šioje gimnazijoje, kuri iki šiol neturi higienos paso dėl mažų klasių plotų, numatomas vaikų skaičiaus didėjimas.
„2002 metais, kai atėjome su 500 vaikų, nebuvo gimnazijoje higienos paso, tai galima sakyti, kad teoriškai negalėjome išvis ten ateiti. Bet visi leidimai buvo gauti, parašai sudėti.
Taip, mes planuojame turėti daugiau kaip 500 vaikų, bet galiu užtikrinti, kad nei viena mokykla nepateikė tikslių skaičių, o jų nepateikė, nes tų skaičių dar nežino.
Galiu pasakyti, kad 30 vaikų viršaus tikrai nebus“, – kalbėjo mokyklos vadovė.
„Manyčiau, kad kitos mokyklos turi pasiekti rezultatus tokius, kad tėvai prašymus neštų pas juos. Nes mes į pirmą klasę galėsime priimti 120 vaikų, o prašymų turime 180. Tai mums irgi yra problema“.
V. Liutkienė
Ji pridūrė, kad tėvai patys veržiasi savo vaikus leisti būtent į Šviesiąją gimnaziją, todėl ugdymo įstaiga dažnai susiduria su tokia situacija, kai kone trečdaliui norinčiųjų pasiūlyti vietos paprasčiausiai negali.
„Nei mes patys vaikštom, nei kviečiam, nei prašom, kad ateitų kas į mūsų gimnaziją. Jei tėvai neša prašymus, mes juos priimame.
Manyčiau, kad kitos mokyklos turi pasiekti rezultatus tokius, kad tėvai prašymus neštų pas juos. Nes mes į pirmą klasę galėsime priimti 120 vaikų, o prašymų turime 180. Tai mums irgi problema“, – neslėpė V. Liutkienė.
Ji pridūrė, kad galutinai įteisinus priestatą, gimnazija iškart gaus higienos pasą. Mažas klasių plotas pasitarnaus vaikams, nes bus suformuota daugiau klasių komplektų po mažiau vaikų kiekvienoje.
Maloniai stebina ir Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija, kuri švietimo tinklo pertvarkos plane balansavo ant ribos. Čia planuojama turėti 20 mokinių daugiau nei pernai.
Aut. past.
Siūlė centralizuotai
„Atžalyno“ gimnazijos direktorius Gintaras Petrulis sakė, kad stojimo į mokyklas sistema leidžia tėvams prašymus dubliuoti, dėl to švietimo įstaigos naujuosius mokslo metus visuomet pasitinka netikrume ir nežinojime.
Labai dažnai tėvai teikia prašymus priimti jų vaiką tiek į Šviesiąją, tiek į „Atžalyno“ gimnazijas.
„Švietimo įstatymas reglamentuoja, kad vaikai priimami į mokyklas pagal gyvenamąją teritoriją ir tik po to, jei lieka laisvų vietų, galima priimti vaikus iš kitų teritorijų.
Išeina toks dalykas, kad tėvai rašo prašymus ir į „Atžalyną“, ir į Šviesiąją gimnaziją. Mes nežinome, kur vaikai pateks, kur jie eis.
Šviesioji gimnazija priima visus tėvų prašymus, aš – nepriimu, bet daug prašymų dubliuojasi.
Situacija nesikeičia jau daug metų, buvo iškelta mintis organizuoti šiuos dalykus centralizuotai. Kreipiausi tuo klausimu ir į buvusį Švietimo skyriaus vedėją Julių Lukoševičių, bet ši mintis kažkodėl nebuvo plačiau išdiskutuota, tuo tarpu Švietimo ministerija teigia, kad centralizuotai sistemai tiesiog neturi pinigų“, – sakė G. Petrulis.
Centralizuota priėmimo į mokyklas sistema teoriškai turėjo būti įvesta jau nuo ateinančių mokslo metų. G. Petrulis politikus paragino apie tokią sistemą pavarstyti bent jau savivaldos lygiu.
4 Komentarai
Ankščiau į gimnazijas nepapulsi, būdavo konkursai, dabar dvejetutininkus priima.
fax
Nelygink miesto ir valsčiaus gimnazijų.Vastiečiai išrinko rajonui merą,ir turim ką turim.
Darbo partijos statytinis yra meras, Uspaskio chebra.