Kėdainių rajone savižudybių statistika vis dar viršija Lietuvos vidurkį

Nors Lietuvoje savižudybių po truputį mažėja, Kėdainiuose situacija vis dar prasta – mirtingumas dėl tyčinio savęs sužalojimo Kėdainių rajone vis dar viršija Lietuvos vidurkį. Vien pernai mūsų rajone nusižudė 10 žmonių.

Ne paslaptis, jog drastišką sprendimą pakelti prieš save ranką asmenis dažniausiai paskatina susikaupusios problemos – darbo netekimas, nesugebėjimas įvykdyti finansinių įsipareigojimų ar kitos finansinės bei asmeninės problemos. Tačiau su Kėdainių visuomenės sveikatos biuru bendradarbiaujanti psichologė Valija Šap pabrėžia, kad norint padėti žmogui, kuris išgyvena sunkumus ir gali būti savižudybės grėsmėje, labai svarbu būti pasirengus pastebėti, atpažinti ir paklausti.

O kol psichologai ir artimieji stengiasi padėti suicidinių minčių kamuojamam žmogui patikėti, kad gyvenimas nėra vien balta arba juoda, pasaulis po truputį kraustosi iš proto ir tik laiko klausimas, kada oficialiai visuomenei bus pasiūlytas neskausmingas ir legalus būdas pasitraukti iš gyvenimo – vienas australų humanistas jau pasiūlė savo kurtą kapsulę, kurioje žmogus galės pats sau įvykdyti egzekuciją.

Savižudybių atvejų mažėja

„2022 m. duomenimis, per praėjusius metus Kėdainių rajone fiksuota 10 savižudybės atvejų. Tai trimis atvejais mažiau nei 2021 m. Vadovaujantis pastarųjų penkerių metų statistika, didžiausias mirties atvejų skaičius dėl tyčinių savęs žalojimų (savižudybių) Kėdainių rajone fiksuotas 2017 m. – 20“, – statistiką analizavo Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną Agnė Ruzgutė.

Visuomenės sveikatos specialistė taip pat atkreipė dėmesį, jog siekiant palyginti Kėdainių rajono statistinius duomenis Lietuvos kontekste, skaičiuojamas mirtingumas 100 tūkst. gyventojų.

„2017 m. Kauno apskrityje didžiausias mirtingumas dėl tyčinio savęs sužalojimo buvo fiksuotas Kėdainių rajone (42,3/100 tūkst. gyv.). Vėliau ir 2022 m. Kėdainių rajonas šioje mirties priežasčių grupėje nebepirmavo. Pastebima, jog mirtingumo dėl savižudybių tendencija tiek Kėdainių rajone, tiek Lietuvoje yra mažėjanti. Nepaisant to, mirtingumas dėl tyčinio savęs sužalojimo Kėdainių rajone viršija Lietuvos vidurkį“, – komentavo A. Ruzgutė.

Daugiausia ranką prieš save pakėlė vyrai

Analizuojant socialdemografinius veiksnius, tokius kaip lytis, amžius bei gyvenamoji vieta, anot pašnekovės, galima pastebėti savižudybių atvejų skirtumus.

„Atsižvelgiant į 2022 m. duomenis, didžioji dalis nusižudžiusių priklausė 45–49 m. ir 50–54 m. amžiaus grupėms. Kėdainių rajone nusižudė 8 vyrai (iš jų 5 kaime, 3 mieste) ir 2 moterys (iš jų abi mieste)“, – sakė visuomenės sveikatos specialistė.

Prognozuoti šių metų statistikos nesiryžta

Kol kas turime tik 2022 m. statistiką, kuri iš tiesų neatspindi šių metų situacijos, kuri dėl ekonominių pokyčių yra stipriai bauginanti. Juolab kad ir rudeniui bei žiemai prognozės nėra džiuginančios.

Pasidomėjus, ar žvelgdami į šių metų savižudybių statistiką galime tikėtis dar liūdnesnių rezultatų, t.y. ar yra tikimybė, kad išaugs šiais metais prieš save ranką pakėlusių žmonių skaičius, psichologė Valija Šap, ilgus metus besispecializuojanti savižudybių srityje, sakė: „Pastaruosius keletą metų savižudybių skaičius Lietuvoje mažėja nepaisant mūsų šalies ir užsienio šalių ekspertų prognozių apie galimą savižudybių skaičiaus didėjimą dėl pandemijos ir karo Ukrainoje sukeltų padarinių. Neturiu duomenų apie šių metų savižudybių skaičių, tačiau tikiu, kad SAM ir kitų institucijų nuoseklūs veiksmai, skirti savižudybių skaičiaus mažinimui, ir toliau padės išlaikyti savižudybių mažėjimą šalyje“.

Paprastai apie savižudybę pradeda galvoti žmonės, ištikti kokios nors krizės – netekę darbo, susidūrę su kitais finansiniais sunkumais, su sunkia liga ir pan. Kaip žinia, rudenį tikriausiai, jei bus sustabdyta „Lifosos“ veikla, darbo neteks šimtai kėdainiečių ir jų šeimos narių.

„Ar nėra rizikos, kad praradę darbus ir susidūrę su kokiais nors papildomais sunkumais, daugiau kėdainiečių gali prieš save pakelti ranką?“ – paklausiau psichologės.

„Klausime tiksliai pastebėta, kad krizė gali tapti savižudybės proceso priežastimi, tačiau negalime tvirtinti, kad darbo netekimas dėl ,,Lifosos“ veiklos nutraukimo tikrai padidins savižudybių skaičių Kėdainiuose, – komentavo V. Šap. – Labai svarbu, kaip vyks pats atleidimo iš darbo procesas, kiek dėmesio, pagalbos ir paramos bus skiriama tiems, kurie neteks darbo. Ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į darbuotojus, kurie gali būti labiau pažeidžiami (pvz., vieniši tėvai, auginantys vaikus; turintys paskolas asmenys, menkesnės kvalifikacijos ar priešpensinio amžiaus darbuotojai ir pan.).“

Kaip pastebėti ir padėti?

Paprašyta pateikti kelis esminius ir pagrindinius požymius, iš kurių artimieji ar draugai, galėtų atpažinti galimą savižudybės riziką ir kaip asmeniui, ištiktam krizės jie galėtų padėti, psichologė kalbėjo: „Norint padėti žmogui, kuris išgyvena sunkumus ir gali būti savižudybės grėsmėje, labai svarbu būti pasirengus pastebėti, atpažinti ir paklausti.

Neįmanoma įvardinti visų galimų savižudybės grėsmės ženklų, kuriuos mums siunčia kenčiantis asmuo, tačiau dažniausiai siunčiamus ženklus galima žinoti:

– Žmogus ima kalbėti arba juokauti apie mirtį ar savižudybę;

– Perdėtai domisi mirties ar savižudybės temomis;

– Rodo atsisveikinimo ženklus (pvz.,: grąžina gautas dovanas, skolintus daiktus ir pan.; susidomi testamentais ir gyvybės draudimais);

– Ima rizikingai vartoti alkoholį ar narkotikus, nepagrįstai rizikuoja.“

– Taip pat, anot pašnekovės, atsiranda ryškus nuotaikos pokytis (netikėti emocijų protrūkiai, dirglumas, agresyvumas, depresiškumas, liūdesys, prislėgta nuotaika „Nenoriu gyventi“), vienatvė („Nebegaliu ištverti“), bejėgiškumas („Nieko nepakeisiu“), nereikalingumas („Kitiems bus geriau be manęs“); sunku susikaupti, nebedomina įprastinė veikla; keičiasi bendravimas; sutrinka miegas, apetitas; atsiranda neigiamas savęs vertinimas.

„Pastebėjus vieną, keletą ar daugumą išvirdintų ženklų labai svarbu pasakyti, ką pastebėjote, patvirtinti, kad žmogus Jums rūpi ir paklausti, ar jis turi minčių apie savižudybę, – patarė V. Šap. – Išgirdus, jog tokių minčių turi, būtina kuo skubiau susieti asmenį su specialistų pagalba (palydėti į psichikos sveikatos centrą, kur bus atliktas išsamus žmogaus būklės vertinimas ir priimtas sprendimas dėl tolimesnės pagalbos teikimo). Skambinti 112, jeigu žmogus kalba apie priimtą sprendimą nusižudyti, turi numatęs savižudybės planą arba yra pradėjęs savižudišką veiksmą.“

Sukūrė mirties kapsulę

O štai už eutanaziją kovojantis australų humanistas, rašytojas, buvęs gydytojas, eutanazijos grupės „Exit International“ įkūrėjas ir direktorius Philipas Nitschke’as jau sukūrė 3D spausdintuvu spausdinamą kapsulę „Sarco“, kurioje, kaip skelbiama, galima save pasiųsti į Dausas.

Tiesa, kol kas toks įrenginys nėra oficialiai įteisintas jokioje šalyje ir, kaip teigiama, yra vis dar tobulinamas.

Įdomu tai, kad 2021 m. pabaigoje pasklido informacija, kad vis dėlto kelios Šveicarijos (šioje šalyje oficialiai yra įteisinta eutanazija) savižudybių pagalbos organizacijos neva svarsto minėtos kapsulės panaudojimą savo veikloje. Tačiau po kelių dienų šią informaciją suskubta paneigti ir pranešta, jog neteisingai teigiama, kad Sarco kapsulė „praėjo teisinę peržiūrą“. Kaip ten bebūtų, tačiau tikriausiai tik laiko klausimas, kada futuristiniai išradimai virs mūsų kasdienybės dalimi.

Kapsulės kūrėjas aiškina jos veikimo principą

Tai 3D spausdinta kapsulė, kurią iš vidaus įjungia žmogus, ketinantis mirti. Įrenginys su kapsule gali būti tempiamas į bet kurią vietą, kur žmogus nori numirti. Tai gali būti, pavyzdžiui, idiliškoje lauko aplinkoje arba savižudybių organizacijos, kurioje teikiama pagalba, patalpose.

Asmuo, patekęs į kapsulę, atsigula. Jam užduodama daug klausimų, o į juos atsakęs, jis gali paspausti kapsulės viduje esantį mygtuką, įjungiantį mechanizmą.

Kapsulė yra įrengta ant mechanizmo, kuris užtvindo vidų azotu, greitai (per maždaug 30 sekundžių) sumažindamas deguonies lygį nuo 21 iki 1 procento. Prieš netekdamas sąmonės, žmogus jausis šiek tiek dezorientuotas ir gali jaustis šiek tiek euforijoje. Mirtis įvyksta dėl hipoksijos ir hipokapnijos, atitinkamai deguonies ir anglies dioksido trūkumo.

Proceso metu nėra panikos ar užspringimo jausmo. Anot Philipo Nitschke‘s, aplinkoje, kurioje deguonies yra mažiau nei 1 proc., po sąmonės praradimo mirtis turėtų įvykti maždaug po 5–10 minučių.

Taigi, greičiausiai tik laiko klausimas, kada pasaulyje bus įteisintas šis eutanazijos būdas. Kad tai atkeliaus ir į Lietuvą, nėra nė menkiausių abejonių, mat šiais metais Vilniuje vykusioje technologijų konferencijoje ši mirties kapsulė jau buvo pristatyta.

Taigi, pasauliui ir Lietuvai kraustantis iš proto, belieka viltis, kad žmonės galutinai nepraras sveiko proto ir bent jau tikintys Dievu nepamirš, kad savižudybė yra viena iš didžiausių nuodėmių. Žmogus ne pats sau suteikė gyvybę, tad ir neturi teisės iš savęs jos atimti jokiomis aplinkybėmis.