Kėdainių rajone dirba beveik kas dešimtas pensijos gavėjas

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Nepaisant ankstesnių nuogąstavimų, pandemija nepaveikė vyresnio amžiaus darbuotojų labiau nei kitų apdraustųjų. Vis dėlto darbo rinkoje jiems kyla specifinių iššūkių, susijusių su kvalifikacijomis ir sveikata. Žvelgiant į bedarbių skaičių, jų šalies mastu šių metų antrąjį ketvirtį sumažėjo 3 proc. Tuo metu Kėdainių rajone apdraustųjų skaičius pakito vienu procentu: nuo 19,2 tūkst. iki 19,4 tūkst. asmenų, o dirbančių pensinio amžiaus žmonių skaičius mūsų rajone atspindi šalies tendencijas.

Mažėjo nedarbo išmokų gavėjų

„Labai svarbu stebėti apdraustųjų skaičių ir kokia situacija yra su pačiais darbuotojais. Šiandien galima sakyti, kad apdraustieji darbuotojai į darbo rinką po pandemijos grįžta.

Kalbant skaičiais, antrąjį šių metų ketvirtį apdraustųjų buvo apie 3 proc. didesnis nei prieš metus. Žvelgiant į šių metų tendencijas, matome apdraustųjų skaičiaus augimą, – konstatavo „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė. – Kitas svarbus dalykas, kurį mes pastebime – priėmimų ir atleidimų balansas.

Kovo–liepos mėnesį jis išliko teigiamas ir kas mėnesį į darbą priimama 10 tūkst. daugiau darbuotojų nei atleidžiama. Pernai antroje metų apie 150 tūkst. asmenų gavo nedarbo išmokas iš jų šiandien apie 60 proc. jau yra darbo rinkoje ir gauna darbo pajamas. Dar apie 10-13 proc. tebegauna nedarbo išmokas ir likusioji – apie 27 proc. – pirmąjį šių metų pusmetį dar nebuvo gavę darbo pajamų, bet nebebuvo ir tarp nedarbo išmokos gavėjų.“

Žvelgiant į mūsų rajono statistiką, matome, jog nedarbo išmokų gavėjų skaičius Kėdainių r. savivaldybėje 2021 m. birželį buvo 1,2 tūkst. žmonių ir tai yra 14 proc. mažiau nei buvo prieš metus (2020 m. birželio mėn. – 1,4 tūkst. žmonių).

Nedarbo išmoką ilgiau gauna vyresni darbuotojai

Kalbant skaičiais pernai balandžio–gegužės mėn., K. Zitikytės pateikiamais duomenimis, jaunesnių apdraustųjų skaičius mažėjo. Iki 45 m. amžiaus mažėjo apie 8 proc. tuo tarpu vyriausių darbo rinkos dalyvių sumažėjimas tesiekia apie 2 proc.

„Aišku, tam tikrą laikiną duobę lėmė ir tai, kad tarp jaunesnių žmonių yra tėvelių, auginančių vaikus, todėl mokyklų, darželių uždarymai lėmė, kad tam tikru metu buvo atsitraukę nuo darbo rinkos ir laikinai nedirbo, tarp vyresniųjų to nebuvo, kitas dalykas – tam tikri kriziniai laikotarpiai lemia atleidimus ir pasikeitimus darbo rinkoje.

Tačiau norisi prisiminti apskritai ekonominius sunkmečius ir sukrėtimus, o per juos ir jaunesni darbuotojai netenka darbo dažniau nei vyresni ir jų padėtis būna labiau įtempta, – pastebėjo patarėja. – Tačiau nors jaunimas ir dažniau susiduria su nedarbu tokiais kriziniais momentais, vis gi netekusiems darbo vyresniems žmonėms į darbo rinką grįžti sudėtingiau ir užtrunka ilgiau.

Nedarbo išmokos mokėjimo trukmė irgi rodo tuos signalus, kad priešpensinio amžiaus žmonės nedarbo išmokas gauna vidutiniškai 6,5 mėn., kai jauniausi nedarbo išmokos gavėjai, iki 35 m., jas gauna iki 5,5 mėn.“

Vyresnių daugiausia – švietimo ir sveikatos priežiūros srityse

Kaip rodo „Sodros“ analizė, ši pandemija sukėlė didesnių iššūkių vyresniems darbuotojams tiek dėl sveikatos rizikų, tiek ir dėl technologijų išaugimo ir įvairių platformų naudojimo.

„Kuo padėtis buvo palanki ir kodėl mes nesakytume, kad vyresni žmonės labiau nukentėjo, priklausė nuo sektoriaus, kuriame jie dirbo.

Maitinimo ir gėrimų tiekimo veikloje netgi trečdalis, 35 proc., apdraustųjų yra patys jauniausi mūsų darbuotojai. O tai veikla, kuri buvo veikiama pandemijos. Kitas dalykas – kompiuterių programavimo veikla ir joje iki 35 m. darbuotojai sudaro net 60 proc. visų toje srityje dirbusių apdraustųjų.

Tuo tarpu patys vyriausieji ir jų didžiausia dalis yra švietimo bei žmonių sveikatos priežiūros veikloje. Ten jų dirba apie trečdalį, – aiškino K. Zitikytė.

Apskritai vertinant tas veiklas, kuriose apdraustųjų skaičius krito per pandemiją, pavyzdžiui, būsto ir maisto paslaugų veikla, tai joje patys vyriausieji tesudarė apie 15 proc. visų apdraustųjų. Dėl to, kad dirba kitose srityse, didesnio smūgio galėjo vyresni darbuotojai per šią pandemiją ir išvengti.“

Dirbti trukdo sveikata

Kalbant apie tai, kokios kliūtys, kokie iššūkiai trukdo likti darbo rinkoje, patarėja pastebėjo, jog pirmiausiai reikėtų paminėti sveikatos problemas.

„Nedžiugina tai, kad jau sulaukus 52–54 metų amžiaus grupėje apie 15 proc. gyventojų yra netekę dalies darbingumo, gauna netekto darbingumo pensiją ir darbo rinkoje nedalyvauja.

Vėliau 55-63 m. grupėje ta dalis išauga iki 20–25 proc. Taigi, stipresnės sveikatos problemos pasireiškia dar prieš pensinį amžių, – pažymėjo „Sodros“ atstovė, kuri taip pat atkreipė dėmesį, kad daug kalbėta apie ilgėjančią gyvenimo trukmę ir tam tikras rekomendacijas, kurias Lietuva išgirdo ne taip seniai, – dirbti iki 72 metų. – Kalbant apie sveikatą, norisi pabrėžti, kad būtent ta ilgėjanti gyvenimo trukmė, kai, sulaukus 65 m., ES europietis gali tikėtis papildomų dvidešimties gyvenimo metų, Lietuvoje šitas skaičius atitinkamai siekia apie 18 metų. Tačiau jeigu mes ir vejamės tą gyvenimo trukmę, kitas labai svarbus rodiklis – kiek iš tų metų yra sveiki.

Taigi, europietis apie pusę gyvenimo metų santykinai gyvens sveikai, tai reiškia, kad gali apsirūpinti pats savimi, neturi rimtesnių susirgimų ir būtiniausiais poreikiais apsirūpina pats, tai Lietuvoje tie metai yra trumpesni ir siekia apie šešerius santykinai sveikus gyvenimo metus. Būtent ta sveikata ir grasinasi bei riboja mūsų galimybes dirbti.“

Pensinio amžiaus darbuotojai – kvalifikuoti specialistai

„Sodros“ duomenimis, dirbančių 72 metų amžiaus žmonių šiuo metu darbo rinkoje yra 2,5 tūkst. Didžiąją jų dalį, apie 75 proc., sudaro kvalifikuoti darbuotojai – vadovai, sveikatos specialistai, administravimo specialistai, valstybės tarnautojai ir t.t. O apie 25 proc. sudaro nekvalifikuoti darbuotojai. Taigi, čia, anot K. Zitikytės, yra pastebima tam tikra žinutė, kas darbo rinkoje išsilaikė ilgiau.

„Įsivaizduotume, kad dirbti turėtų tie žmonės, kurių pensija pati mažiausia ir tai būtų motyvas didinti savo pajamas, bet situacija yra šiek tiek kitokia. Apibendrintai galima sakyti, kad tie, kurie įgiję didesnį stažą, dirba aukštesnės kvalifikacijos darbą, panašu, kad sugeba išsaugoti tą savo darbo vietą ir sulaukę pensinio amžiaus gali ir turi galimybę likti darbe ilgiau.

Tuo tarpu, kai dirbama nekvalifikuotą darbą, žinoma, aktualus kompetencijų, kvalifikacijos klausimas taip pat suprantama, kad galbūt dėl sunkesnio nekvalifikuoto darbo sveikata greičiau nusidėvi ir būtent dėl jos žmogus nebegali dirbti“, – pastebėjo patarėja.

Dešimties metų tendencijos rodo, kad darbo dalyvių, gaunančių senatvės pensiją, dalyvavimas darbo rinkoje šiek tiek augo, o paskutinius metus ji yra nusistovėjusi ir apie 11 proc. senatvės pensijos gavėjų dirba.

Kaip rodo „Sodros“ duomenys, Kėdainių r. savivaldybėje dirba 8,6 proc. senatvės pensijos gavėjų. Iš jų 10,5 proc. yra vyrai ir 7,7 proc. – moterys. Tačiau Lietuvos mastu, anot K. Zitikytės, šie skaičiai yra kiek kitokie: darbo rinkoje vis dar tebėra 14 proc. senatvės pensijos gavėjų vyrų ir 10 proc. – moterų.

„Tai lemia šeiminės priežastys, profesijų pasirinkimas. Norėčiau pabrėžti tai, kad tie senatvės pensijos gavėjai, kurie dirba, jų ir vidutinė senatvės pensija, ir įgytas stažas yra didesnis. Jeigu tarp visų senatvės pensijos gavėjų žinome, kad vyrų senatvės pensija yra beveik 20 proc. didesnė nei moterų, tai tarp dirbančių tas senatvės pensijos skirtumas sumažėja apie 10 proc.

Tie skirtumai atsiranda dėl kvalifikacijos skirtumų. Tarp dirbančių senatvės pensijos gavėjų didžiąją dalį sudaro specialistai, vadovai, tik kvalifikuoti darbuotojai. Tuo tarpu tarp tų senatvės pensijos gavėjų, kurie nedirba, dominuoja nekvalifikuoti darbuotojai, kurie sudaro 24 proc.“, – aiškino „Sodros“ atstovė.

Ne visi vyresni žmonės vienodi

Patarėja pastebėjo, kad biudžetiniame sektoriuje apie 32 proc. apdraustųjų yra 55-64 metų, kai tuo tarpu nebiudžetiniame ta dalis yra mažesnė ir sudaro apie 20 proc.: „Panašu, kad biudžetinis sektorius yra draugiškesnis ir jame galima išlikti ilgiau“.

K. Zitikytė ragina nepasiduoti klaidingai nuomonei, jog visiems vyresniems žmonėms yra vienodai sunku perprasti technologijas ir jas pritaikyti darbe.

„Tačiau vyresni žmonės yra labiau skirtingi negu galbūt kažkas įsivaizduoja. Turiu minty, kad tie iššūkiai dirbti su informacinėmis technologijomis, galbūt kai kuriems vyresniems žmonėms iki pandemijos galėjo atrodyti labai dideli, bet kai kurie vyresni žmonės per kelias savaites galėjo padaryti proveržį bei persiorientuoti dirbti su technologijomis ir išėjus į nuotolį, kuris vyko visoje rinkoje.

Todėl dažnai kalbant apie vyresnius, reikėtų įsivaizduoti, kad jie yra pakankamai skirtingi ir vieno portreto nupiešti negalėtume“, – sakė patarėja, kuri taip pat atskleidė, jog kriziniais laikotarpiais vyresni žmonės darbo netenka rečiau, bet vis gi susirasti naują darbą jiems yra sudėtingiau: „Tai lemia kvalifikacijos: jeigu esama aukštesnės kvalifikacijos, tai ir sulaukus pensinio amžiaus, didesnė dalis gali pasirinkti dirbti ir sąlygos tokiems žmonėms yra palankesnės negu dirbantiems žemesnės kvalifikacijos darbą“.

Apibendrindama vyresnių žmonių įtraukimą į darbo rinką, „Sodros“ atstovė pažymėjo, jog ilgėjant gyvenimo trukmei, labai svarbu, kad sveiko gyvenimo metai didėtų, nes iššūkių sveikatai daugėja. O prie vyresnio amžiaus žmonių užimtumo galėtų prisidėti ir lankstesni darbo grafikai bei galimybės dirbti nepilną darbo dieną. Tai, anot jos, rodo pasauliniai tyrimai iš įvairių apklausų.