Kėdainiams iškilo grėsmė likti be Psichiatrijos skyriaus

 Kėdainiams iškilo grėsmė likti be Psichiatrijos skyriaus

Eglės Kuktienės nuotr.

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Naujoji ligoninės vadovė Edita Vaškevičienė, užsukusi darbuotojų atleidimo vajų ir per metus laiko atleidusi daugiau kaip 70 specialistų, vykdydama savo pareigas ieško pagalbos ir savivaldybėje. Ji kreipėsi į rajono vadovus, prašydama, kad šie padėtų ir numatytų ligoninės strategiją dėl Psichiatrijos skyriaus, kuris lieka be gydančio gydytojo. Kad nelikus gydytojo, neliks ir skyriaus, ji buvo informavusi ir rajono tarybos narius. Tiesa, po šių įvykių E. Vaškevičienė netruko pareikšti apie pasitraukimą iš pareigų, tačiau praėjus kelioms dienoms, persigalvojo ir po pokalbio su meru Valentinu Tamuliu liko dirbti. Ligoninės Psichiatrijos skyriaus likimui pakibus ant plauko, vicemeras Paulius Aukštikalnis įkalbėjo ligoninės Psichiatrijos skyriaus vedėją Audrių Juodinį likti Kėdainiuose ir teikti gydymo paslaugas šio rajono žmonėms. Pats A. Juodinis sako, kad kol kas dirba visiškoje nežinioje, kiek ilgai gyvuos skyrius ir ar bus kam jame dirbti, nes skyriuje beliko tik jis vienas. Ir tai tik vicemero prašymu bei vedamas geranoriškumo ir atsakomybės prieš kolektyvą. Tuo tarpu ligoninės direktorė E. Vaškevičienė kalbėti apie Psichiatrijos skyriaus situaciją teigė neturinti ko ir į žurnalistės pateiktus klausimus neatsakė.

Kaip skyriaus uždarymas paveiktų rajono ligonius?

Bėdos dėl Psichiatrijos skyriaus Kėdainių ligoninėje kilo ir dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) įgyvendinamos sveikatos priežiūros tinklo reformos, kuri numato, kad mažesnėse ligoninėse bus uždaryti psichiatrijos skyriai, o sunkūs ligoniai, kuriems reikalinga stacionaro paslauga, bus siunčiami gydytis į didžiuosius Lietuvos miestus.

„Mažinamas stacionaro lovų skaičius ligoninėse ir didinama dienos stacionaro bei ambulatorinio gydymo paslaugų aprėptis. Taip siekiama užtikrinti, kad kuo daugiau pacientų gautų priežiūrą bendruomenėje, o ne ligoninėje, kuriems tai yra nebūtina. Ligoninė tikrai nėra efektyviausias gydymo būdas daugeliui ligoninės pacientų. Kitos formos yra daug veiksmingesnės, o ir mažiau kainuoja“, – teigė SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas.

Kaip ši pertvarka paveiks Kėdainių ligoninę, Psichiatrijos skyriaus vedėjas A. Juodinis sakė negalintis pasakyti.

Audrius Juodinis: „Oficialiai yra paskelbta, kad Lietuvoje šiuo metu trūksta 21 psichiatro, o nuo praėjusio penktadienio jau ir 22. Skyriuje dirbau su gydytoja Egle Mikone, kuri surado galimybę įgyvendinti savo svajonę – gyventi, dirbti ir mokytis šalyje, į kurią ji visą gyvenimą svajojo išvažiuoti. Taigi, šioje situacijoje aš lieku dirbti vienas. O vienam dirbti stacionare ir labai sunku, ir, mano manymu, tai nėra gera medicinos praktika, nes didėja klaidų tikimybė. Taip netenkama teisės susirgti, atostogauti, išvažiuoti tobulintis“.

„Kėdainių krašto žmonėms stacionarines paslaugas ūmiais atvejais teks gauti kituose miestuose. Kai jos [stacionarinės paslaugos] yra, yra gerai, tai patogu žmonėms tiek gydymo, tiek lankymo atžvilgiu – jos yra reikalingos. Kita vertus, kai per COVID-19 pandemiją ir pirmąjį karantiną buvo uždarytas skyrius ir žmonės važiuodavo gydytis į Kauną, pasaulis dėl to nesugriuvo“, – prisiminė gydytojas.

Kertasi teorija ir praktika

Kalbėdamas konkrečiai apie Kėdainių ligoninę, SAM atstovas I. Rubikas prisiminė pokalbį su Kėdainių ligoninės ir savivaldybės atstovais, kurie priešinosi lovų skaičiaus mažinimui ir skyriaus uždarymui.

„Tai iš tiesų viena iš nedaugelio savivaldybių Lietuvoje, kuri turi mažus stacionarus, tačiau nenorėjo mažinti lovų skaičiaus. Mes siūlėme, mažinant lovų skaičių toje pačioje ligoninėje arba pirminės sveikatos priežiūros centre atidaryti naują dienos stacionaro skyrių ir taip tiems asmenims, kurie dabar galbūt gauna stacionarines paslaugas, teikti dienos stacionaro paslaugas.

Šitą sprendimą grindžiame tuo, kad didžioji dalis pacientų, kurie šiandien guli Kėdainių ligoninės stacionare, nėra sunkūs pacientai. Nemažai iš jų guli labai trumpai. Daugelis šių pacientų galėtų sėkmingai gauti dienos stacionaro paslaugas ir jiems to visiškai pakaktų“, – įsitikinęs ministerijos atstovas.

Lietuvos psichiatrų asociacijos ministerija išgirsti nesivargino. Kaip kažkada sakė vienos psichiatrijos ligoninės vadovas, problema su ministerija yra ne tai, kad jie negirdi ar neišklauso, bėda ta, kad ten nebeliko, kam suprasti. Faktas tas, kad ta reforma važiuoja.

A. Juodinis

Tuo metu A. Juodinis pažymėjo, kad ministerijoje dirbantys specialistai nėra medikai. Nei vienas iš jų nėra dirbęs ligoninėje ar ambulatorijoje. Bent jau psichiatrijos srityje.

„Jei jie įsivaizduoja, kad to [dienos stacionaro ir kt. paslaugų] užteks – taip, kažkaip užteks. Juk net ir dabar, dar neįvykdžius reformos, psichiatrijos skyrių turi labai nedaug šalies rajonų. Bet žmonės ten, kur nėra psichiatrijos skyrių, paslaugas kažkaip vis tiek gauna. Iš vienos pusės aš katastrofos nematau, kad neliks to skyriaus, bet, kad tai bus mažiau patogu – tai faktas“, – konstatavo Psichiatrijos skyriaus vedėjas.

Kita vertus, atsakydamas į ministerijos atstovo repliką, kad tik labai nedidelei daliai žmonių reikalingas stacionaras, A. Juodinis teigė ne visai su tuo sutinkantis: „Aišku, ligonių skaičius mažėja dėl demografinių priežasčių. Per mano 21-erius vadovavimo skyriui metus Kėdainiuose gyventojų sumažėjo apie 30 proc. Todėl sumažėjo ir pacientų.

Kalbant apie sunkius psichikos sutrikimus – šizofrenijos atvejus, sunkią depresiją, bipolinį sutrikimą – jų nedaugėja. Daugėja susirgimų, nusiskundimų, susijusių su gyvenimu, apskritai depresijų, nuotaikos, nerimo sutrikimų.

Žiūrint į skaičius, per metus vidutiniškai skyriuje hospitalizuojama maždaug 250 pacientų. Per mėnesį – apie 20.

Negalėčiau pasakyti, kad dauguma iš jų yra lengvas diagnozes turintys asmenys ir gali būti gydomi tik dienos stacionare.

Nereikia taip nuvertinti, kad mes taip jau lengvai gydome.

Kita problema – pastaruoju metu pastebiu, kad iš Kauno ligoninės grįžtantys pacientai, ten tikrai negauna tokių kokybiškų paslaugų kaip pas mus. Manau, tai ateities klausimas, kodėl taip yra ir ką reikėtų daryti.“

Ministerija siūlo tai, ką rajonas jau turi

Kaip „Rinkos aikštei“ sakė A. Juodinis, ministerijos nurodymu, jei norima, kad skyrius toliau gyvuotų, turi būti ne mažiau kaip trys šimtai atvejų, lovos užimtumo rodiklis turi siekti 80 proc., t. y. maždaug 300 dienų per metus lova turi būti užimta: „Aš tam pritariu ir tikrai akivaizdu, kad mes to neįvykdome. Bet iš kur atsiras tų pacientų, jei žmonių skaičius rajone mažėja?“

Tuo metu I. Rubikas įsitikinęs, kad dienos stacionaro paslaugas galėtų plėsti arba pati ligoninė, arba PSPC – dėl to reikėtų apsispręsti pačiai savivaldybei. Tačiau, anot ministerijos atstovo, kol kas nei viena iš šių įstaigų nėra pareiškusi noro steigti dienos stacionaro skyrių: „Mes tik siūlome, o savivaldybė jau pati turi apsispręsti, ar steigti, ar ne. Mes negalime priversti įsisteigti skyriaus, jeigu nėra pačios savivaldybės iniciatyvos.

Tikrai galima būtų transformuoti skyrių iš stacionaro į dienos stacionarą. Investicijos ES lėšos yra numatytos būtent tai transformacijai, pritaikyti infrastruktūrą. Taip pat bus sudaryta galimybė palankiomis sąlygomis naujai pasirašyti sutartis su Teritorine ligonių kasa, kad būtų galima įsteigti dienos stacionaro paslaugas. Bet, aišku, viskas priklausys nuo to, kada būtų atsisakoma stacionaro lovų“.

Iš viso sveikatos reformai ketinama panaudoti 710,9 mln. eurų Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų.

I. Rubikas

Siūlo steigti skyrių, kuris Kėdainiuose veikia jau kone 10 metų?

Tačiau rajono meras V. Tamulis atkerta, kad dienos stacionaras rajone paslaugas teikia jau nuo 2013 metų: „Pagal LR Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų pokyčių gaires numatoma, kad iki 2025 metų, įgyvendinus naują sveikatos reformą, Kėdainiuose paslaugas teiks tik Psichiatrijos dienos stacionaras, kuris jau yra įkurtas 2013 metais Pirminės sveikatos priežiūros centre. Dėl pokyčių būtinumo galima diskutuoti, bet esu tikras, kad mūsų bendruomenė ir toliau gaus visavertę gydymo paslaugą ir pagalbą“.

O ir pats ligoninės Psichiatrijos skyriaus vedėjas A. Juodinis nemato būtinybės rajone turėti du dienos stacionarus – tiek ligoninėje, tiek ir PSPC: „Mano asmenine nuomone, tai yra neracionalu, netikslinga. Galbūt galima būtų plėsti paslaugų kiekį“.

Kėdainiai iki šiol gyveno per gerai?

Kadangi sveikatos priežiūros tinklo reforma sėkmingai iriasi į priekį, Kėdainių ligoninės psichiatrijos skyrius bet kuriuo atveju bus uždarytas. Tik, jo vedėjo teigimu, tikslaus termino, kada tai bus įgyvendinta, jam niekas nepasakė.

„Tos reformos vajus prasidėjo pernai. Praėjusių metų pavasarį psichiatrų konferencijoje buvo beveik trijų valandų diskusija su ministerijos atstovais, kurie pristatė reformos gaires. Lietuvos psichiatrų asociacijos taryba yra parašiusi raštą, kad jie nepritaria tai reformai.

Anot jų, reikia ne mažinti aktyvaus gydymo lovų, o padaryti adekvačią gulėjimo trukmę, reikia diegti naujus gydymo metodus, kompensuoti naujus vaistus, galbūt šalia to didinant prieinamumą ir didinant pirminių paslaugų kiekį, bet Lietuvos psichiatrų asociacijos ministerija išgirsti nesivargino, – piktinosi A. Juodinis. – Kaip kažkada sakė vienos psichiatrijos ligoninės vadovas, problema su ministerija yra ne tai, kad jie negirdi ar neišklauso, bėda ta, kad ten nebeliko, kam suprasti. Faktas tas, kad ta reforma važiuoja. Nepriklausomai nuo to, kokia valdžia yra ar bus“.

Ignas Rubikas: „Didžioji dalis pacientų, kurie šiai dienai guli Kėdainių ligoninės stacionare, nėra sunkūs pacientai. Nemažai iš jų guli labai trumpai. Daugelis šių pacientų galėtų sėkmingai gauti dienos stacionaro paslaugas ir jiems to visiškai pakaktų“./Asmeninio archyvo nuotr.

Gydytojo nuomone, Kėdainiuose situacija iki šiol nebuvo bloga. Yra rajonų, kur viskas yra kur kas blogiau – visame rajone dirba vos vienas psichiatras ir tai ne visas dienas: „Šia reforma yra bandoma paslaugas konsoliduoti, centralizuoti, kad jos būtų teikiamos bent minimaliai. O Kėdainiai, ministerijos manymu, iki šiol gyveno per gerai“.

Pats ministerijos atstovas, paklaustas apie ligoninės Psichiatrijos skyriaus uždarymo terminus, taip pat konkrečiai jų neįvardijo: „Dienos stacionaro plėtrai įstaigas kviesime teikti paraiškas kitų metų pirmąjį ketvirtį, savižudybių grėsmės etapų intervencijas planuojame išplėtoti per kitus metus, o bendrai reforma vyks iki maždaug 2027 metų, nes bus keli įvairiausių paslaugų plėtros etapai“.

Skyrių uždarys anksčiau laiko?

Tačiau gali būti ir taip, kad tų terminų gali ir neprireikti. Nebelikus, kam dirbti Kėdainių ligoninės Psichiatrijos skyriuje, A. Juodinis svarstė, kad jis gali būti uždarytas greičiau, nei ministerija yra leidusi jam dirbti.

„Be to, ligoninės gydytojai dirba ir Kėdainių PSPC. Tad iš darbo išėjus kolegei Eglei Mikonei, ten taip pat lieka didelė skylė. Aš tada turiu rinktis tarp dviejų blogybių ir klausimas, kas yra blogiau: ar dvidešimčiai žmonių per mėnesį išvažiuoti gydytis į kitą miestą, ar kokiems keturiems šimtams žmonių negauti paslaugos PSPC, nes gydytojas priima maždaug 20–30 žmonių per savo darbo dieną. Jeigu sumažėja vienu gydytoju, gerokai pailgėja patekimo pas specialistą laikas.

Todėl aš pasirinkau mažesnį blogį ir ketinu pereiti dirbti į PSPC“, – savo pagrindinę apsisprendimo palikti ligoninę priežastį įvardijo A. Juodinis, kuris tai padaryti ketino jau ir anksčiau: „Aš jau kaip ir buvau parašęs prašymą išeiti iš darbo nuo spalio 14 d., tačiau vicemeras Paulius Aukštikalnis tiesiog žmogiškai paprašė, kad dar kažkokiu būdu palaikyčiau tą skyrių, nes suprantu, kad pokytis būtų per staigus, man taip pat gaila ir savo kolektyvo, kuris tikrai labai šaunus, todėl apsisprendžiau dar kelis mėnesius padirbėti, kol ligoninė ieško specialisto, kuris galėtų dirbti“.

Nors tiek Kėdainių rajono, tiek ir ligoninės valdžia aktyviai priešinosi Psichiatrijos skyriaus uždarymui, tačiau, A. Juodinio teigimu, ministerija vis tiek pasiekė savo.

„Praėjusių metų rudenį buvo intensyviai atakuojama, vyko nuotolinės diskusijos, bet ministerija siekė savo. Aš pats per savaitę išgirdau keturias skirtingas nuomones: iš pradžių man buvo pasakyta, kad skyrius bus uždarytas, kitą dieną sako, – gerai paliksim. Praeina dar dvi dienos, vėl sako, kad uždarys, ateina kita savaitė, sako, – gerai, dar paliksim. Kaip sakant, tai irgi veikia. Darbas yra darbas, bet vis tiek planuoju savo veiklą, gyvenimą“, – kalbėjo skyriaus vedėjas.

Šia reforma yra bandoma paslaugas konsoliduoti, centralizuoti, kad jos būtų teikiamos bent minimaliai. O Kėdainiai, ministerijos manymu, iki šiol gyveno per gerai.

A. Juodinis

Kėdainių PSPC paslaugų teikimo nutraukti neketina

Tai, kad Kėdainiuose problemos dėl psichikos sveikatos yra aktualios, rodo ir Kėdainių PSPC statistika: „2021 m. sausio 1–rugsėjo 30 d. iš viso apsilankymų PSS (Psichikos sveikatos skyriuje) pas gydytojus psichiatrus buvo užregistruota 11 629, pas vaikų ir paauglių psichiatrą – 636.

2022 m. sausio 1–rugsėjo 30 d. iš viso apsilankymų PSS pas gydytojus psichiatrus buvo užregistruota 12 486, pas vaikų ir paauglių psichiatrus – 826.

Per dieną pas gydytoją psichiatrą apsilanko vidutiniškai 20 pacientų. Pirmajam vizitui pacientas registruojasi per registratūrą arba internetu, o vėliau pagal situaciją, suderinus laiką, registraciją kitiems vizitams vykdo pats gydytojas“.

Paklausta, su kokiais sutrikimais žmonės dažniausiai kreipiasi į specialistus, VšĮ Kėdainių Psichikos sveikatos skyriaus l. e. p. vedėja Danguolė Rakauskienė pažymėjo, kad pacientų vizito tikslas – labai įvairūs sutrikimai.

„Tai psichinės ligos – šizofrenija, adaptaciniai sutrikimai, nedarbingumo lygio nustatymai, specialiųjų poreikių nustatymas, ypač senyvo amžiaus žmonėms dėl psichikos sutrikimų. Kėdainių pagalbos šeimai centras, Probacijos tarnyba nemažai atsiunčia pacientų, turinčių priklausomybę alkoholiui bei narkotinėms medžiagoms, – vardijo D. Rakauskienė. – Vykdoma pakaitinio palaikomojo gydymo priklausomiems žmonėms žalos mažinimo programa anonimiškai: teikiamos žemo slenksčio kabineto paslaugos bei pakaitinis palaikomasis gydymas.“

2022 m. sausio 1–rugsėjo 30 d. iš viso apsilankymų PSS pas gydytojus psichiatrus buvo užregistruota 12 486, pas vaikų ir paauglių psichiatrus – 826. Per dieną pas gydytoją psichiatrą apsilanko vidutiniškai 20 pacientų.

Aut. past.

Dienos stacionaras labai pasiteisina

Anot l. e. p. skyriaus vedėjos, pacientai atvyksta kamuojami depresinių, psichologinių problemų: „Jiems taikomas medikamentinis gydymas, siunčiami medicinos psichologo konsultacijoms. Pagal poreikį nukreipiami į Psichiatrijos dienos stacionarą, kuriame pacientai gali lankytis visą mėnesį. Šiuo metu ten gydoma 12 pacientų.

Psichiatrijos dienos stacionaro veikla ypatingai pasiteisina. Teigiamai veikia ir ten besilankančių pacientų tarpusavio bendravimas. Šį stacionarą daugiausia lanko darbingo amžiaus žmonės, bet pasitaiko vienas kitas ir pensinio amžiaus“.

D. Rakauskienės teigimu, vienos pacientų amžiaus grupės nėra – jų amžius labai įvairus. Didžioji dauguma pacientų – darbingo amžiaus. Daugėja jaunesnio amžiaus pacientų.

„Ateina studentai, turėdami psichologinių problemų, kuriems sunku prisitaikyti prie pasikeitusio gyvenimo būdo. Vyresniame amžiuje žmogų ,,pažeidžia“ priešpensinis amžius, kuomet atsiranda problemų dėl pasikeitusio gyvenimo ritmo“, – kalbėjo specialistė.

Pati gydytoja psichiatrė D. Rakauskienė pastebi, kad pastaruoju metu ir jaunesnio amžiaus žmonės daugiau drįsta kreiptis pagalbos į psichiatrą. Dar žiemą, prasidėjus karui Ukrainoje, jautėsi žmonių savijautos pablogėjimas dėl žinios apie karą, buvo atsiradęs nerimas, įtampa. Vyresniame amžiuje nerimą kelia statuso pasikeitimas, kuomet žmonėms sunku adaptuotis, taip pat ir pasikeitusi finansinė padėtis.

Ir ši reforma stumiama dėl pinigų?

Panašu, kad ir ši psichikos sveikatos reforma ministerijos yra stumiama ne tik dėl keliamų kilnių tikslų, tokių kaip paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas, bet ir dėl europinių pinigų įsisavinimo.

Kalbėdamas apie reformai įgyvendinti skiriamas lėšas SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas I. Rubikas teigė, jog psichikos sveikatos srities infrastruktūros projektams – dienos stacionaro, mobiliųjų komandų, vaikų ir paauglių ambulatorinių paslaugų centrų įkūrimui, įvairiems mokymams ir kitoms veikloms – bus panaudota 20 mln. eurų ES fondų lėšų. Iš viso sveikatos reformai ketinama panaudoti 710,9 mln. eurų Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų.

16 Komentarai

  • Meras neužkardija ir to skyriaus uždarymo, matyt bijo, kad jam po kadencijos bus ten vieta palikta. Apsidrausdimas nepamaišys.

    • Uz ka siulot balsuoti ateinanciuose mero rinkimuose, kad Kedainiai nesiristu zemyn???

      • Arba Saulių Grinkevičių arba Viktorą Fiodorovą. Du pasirinkimaj. Tik ne Tamulis kaimo Goželis.

        • Grinkevicius priklauso Masiulio klanui, kokie kiti variantai?

        • Fiodorovas nieko nebaigęs bemokslis, apsaugok nuo tokio mero Kėdainius!

      • Aš tai palaikysiu Grinkevičių jis per 4 metus padarė miesto labui daugiau, nei visi kiti kartu sudėjus per 20m. Du tiltai, du parkai, kvartalų renovacija, pabaigta amžinoji Saulutė ir pan. Man tai tiko

  • O bus taip,kad uždarę psichiatrinį skyrių,pačius Kėdainius paskelbs Lietuvos durdomu.

    • Tiems kurie jaučesi Kidainiuose kaip durdome, davanoju nimokamą ikskursiją į sava gimtoją Urdomą. Ali kak sutampa pavadinima.

      • Tik visiškas debilas gali sakyti, kad Kėdainiuose viskas gerai. Miestas jau keletą metų merdėja, viskas uždaroma, o jums čia viskas ok? Atsimerkit, pusdurniai. Mažiau tikėkit Valento bobučių kalbomis.

  • Kam uždarinėti po vieną skyrių???? – Uždarei visą ligoninę ir TVARKA.

  • Už visos ligoninės uždarymą. Valdžia to siekė, tegu taip ir bus. Bletstva tikra.

  • Pala pala o tai i koki skyriu mera guldysim po rinkimu? Juk isprotes pralaimesjes viska 😉

  • Jau net baisu atsiverst publikacijas vien tik apie ligoninę. Ar jau taip saldi ta direktoriaus vieta, kad negali apsiraminti. Visi supranta kas čia vyksta, nepavyks jums mero apspjaut. Ir rinkimų tai nepadės laimėt, nes pacientai džiaugiasi pertvarkom.

  • Rinkos psichams reik ligonines su psichų skyrium

  • Baisu kas darosi su ligonine. O ji dar uzsakineja nupirktus straipsnius muges laikrastyje. Baisu.a nt kiek muge nuperkama. Krito prie zmoniu. Gerai kad niekas jos neskaito, nei laiku, nieko nera, nei pasidalininu. Levas laikrastis labai.

  • Kad iš tu Kedainiu nieko nebeliko.gyvenam kaip kaimo užkampi. Nors ir Lietuvos viduris. Autobusai i Vilniu nevažiuoja.I Palanga nevažiuoja.i Ukmerge.Utena ir tt.kaip nori tai važiuok.juk nevisad ir nevisi turi nuosava automobilį. Ligonenes nebeliks kaip jau žinom.fabrikus uždaryti baige.Nu Užkampis ir tiek

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video