Kėdainiai – vieni versliausių tarp kaimiškųjų savivaldybių

 Kėdainiai – vieni versliausių tarp kaimiškųjų savivaldybių

Kėdainių miesto VVG nuotr.

Jorūnė LIUTKIENĖ

Kėdainių rajonas pagal Gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo rodiklį 2020 metais yra  stipriausių savivaldybių TOP dvidešimtuke, o apskrityje ir tarp kaimiškųjų savivaldybių mūsų rajonas trečias. Visi svarbiausi duomenys, kurie kelia verslumo rodiklius, per 2020 metus paaugo, tačiau čia, kaip ir kituose rajonuose, trūksta investicijų. Tokius duomenis atskleidžia naujausias savivaldybių Gyvenimo kokybės indeksas. 

LR Finansų ministerijai suvedus naujausius Gyvenimo kokybės indekso duomenis už 2020 metus, Kėdainiai pagal verslumą ir verslo konkurencingumą yra trylikti ir rikiuojasi eilėje po Vilniaus miesto, Neringos, Klaipėdos, Kauno, Palangos miestų, Kauno, Mažeikių, Jonavos rajonų, Panevėžio miesto, Klaipėdos ir Radviliškio rajonų bei Druskininkų savivaldybių. 

Aukštai tarp kaimiškųjų savivaldybių 

Tarp kaimiškųjų savivaldybių Kėdainiai yra treti, po Jonavos ir Radviliškio rajonų savivaldybių.

Po Kėdainių rajono eina Švenčionių ir Kazlų Rūdos rajonų savivaldybės. Penketuką vejasi Tauragės rajono savivaldybė. 

2013–2020 m. gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo rodikliai sparčiausiai gerėjo kaimiškose savivaldybėse, o vertinant Kėdainius visi penki svarbiausi rodikliai paaugo lyginant su 2019 metais. 

Didžiausias augimas – materialinėse investicijose, įmonių apyvartoje ir tiesioginėse užsienio investicijose, kurios skaičiuojamos 1 000 gyventojų. 

„Verslumo lygis rajone labai susijęs su gyventojų skaičiumi, o mes esame nemažas miestas ir rajonas. Tai paskatina verslus kurtis. 

Naujų įmonių šuolis buvo pernai ir užpernai. Jį labiausiai paskatino Kėdainių rajono savivaldybės smulkiojo verslo rėmimo fondo teikiama parama smulkiajam verslui, pagal kurią verslo subjektai gali susigrąžinti patirtas išlaidas verslui pradėti ar plėtoti net iki 4 000 eurų. 

Kitose savivaldybėse tokios ženklios paramos smulkiajam verslui nėra“,  − sako Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro vadovė Daina Balasevičienė.

Prie verslumo skatinimo prisideda ir Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro teikiamos nemokamos konsultacijos verslo pradžiai bei verslo plėtrai.

,,Savotiškai prisideda ir nemaža bedarbystė bei užimtumo tarnybos remiamos programos verslui, tokios kaip naujų darbo vietų kūrimo, savarankiško užimtumo skatinimo. Tai skatina žmones galvoti: „O ką aš galiu veikti“, ,,Ką gerai moku daryti“ ir susikurti darbo vietą sau ar pradėti smulkų versliuką pačiam. Tuo labiau kad aplink daug gerų pavyzdžių“, − priduria D. Balasevičienė.

Naudojantis Gyvenimo kokybės indeksu, galima pamatyti bendrą bei atskirų sričių ir rodiklių kiekvienos savivaldybės įvertinimą, palyginti ją su kitomis savivaldybėmis bei pamatyti pokyčius. 2013–2020 m. Gyvenimo kokybės indeksas apima šešias sritis, susijusias su gyvenimo kokybe savivaldybėse, iš kurių viena – gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas. 

Vertino penkis rodiklius 

Šiam subindeksui sudaryti buvo pasirinkti 5 pagrindiniai rodikliai, kurie iš esmės ir atspindi gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo skirtumus tarp savivaldybių:

  1. Veikiančių ūkio subjektų skaičius tenkantis 1 tūkst. gyventojų – 26,46;
  2. Materialinės investicijos, tenkančios 1 tūkst. gyventojų – 2 337,5 Eur;
  3. Tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios 1 tūkst. gyventojų – 7 488,0 Eur;
  4. Įmonių apyvarta, tenkanti 1 tūkst. gyventojų – 35 825,50 Eur;
  5. Pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis – 26,46.

Kėdainių rajone veikiančių ūkio subjektų skaičius, kuris tenka vienam tūkstančiui gyventojų 2013 metais buvo 21,80 įmonės, kitais, 2014, metais prieš euro įvedimą pakrito iki 19,46 ir nuo tada penkerius metus po truputį augo iki 2020 metų pasiekdamas 26,46 įmones tenkančias vienam tūkstančiui gyventojų.  

,,Verslumo lygį nusakantis rodiklis – įregistruotų  ūkio subjektų skaičius – rodo, kad Kėdainių rajono savivaldybėje jis auga sparčiai. Nors 2020–2021 m. buvome COVID-19 viruso aplinkoje, tačiau smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių Kėdainių rajono savivaldybėje, kaip ir 2020 metais, įregistruota net rekordiškai daug – 115, o tai daugiausia per laikotarpį nuo pat 2015 metų“, – sako D. Balasevičienė. 

,,Esame strategiškai geroje vietoje ir turime labai stiprią pramonę, na, o stipriai pramonei ir dirbantiems žmonėms reikia paslaugų, nes jų perkamoji galia darosi didesnė. Pas mus jos ir vystosi: kirpyklos, kepyklos, parduotuvėlės, smulkios kebabinės, užkandinės. 

Taip pat trinkelių klojėjai, aplinkos aplink namus tvarkymas, kuriasi mažos statybines įmonėlės, autopaslaugų daugėja ir transporto įmonių“, − Dainai antrina Kėdainių krašto kredito unijos vadovas, Kauno pramonės ir amatų rūmų Kėdainių filialo tarybos pirmininkas ir Verslo tarybos narys Egidijus Žaltauskas. 

Pastaraisiais metais parama verslui ir verslo plėtros programa yra išaugusi 542,92 procento ir 2021 metais buvo 130 tūkstančių eurų, kai 2019 metais tebuvo vos 29 tūkstančiai eurų. 

Vis dėlto iki šiol parama verslui ir verslo plėtra sudaro pačią mažiausią savivaldybės biudžeto dalį. Tik 0,19 procentų.

Investicijos ir apyvarta 

Didžiausios materialinės investicijos, tenkančios 1 tūkst. gyventojų, 2013 metais buvo 1 838,76, o per penkerius metus išaugo dvigubai – nuo 1 185,97 eurų 2014 metais iki 2 337,50 2020 metais.  

Per tiriamus 8 metus tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios 1 gyventojui, didžiausios buvo 2019 metais – 7 186 Eur ir 2020 m. – 7 488 eurų, taip pat artimos šiai sumai buvo ir 2013 metais – 6 918 eurų, o krito 2016 metais iki 3 482 Eur, 2017 m. kiek kilo iki 4 599 Eur ir 2018 metais iki 5 075 eurų. 

Pasak Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro vadovės  D. Balasevičienės, tiesioginės užsienio investicijos didžiausios buvo AB ,,Lifosa“, ,,Nordic Sugar Kėdainiai“, LTP TEXDAN bei pastaraisiais metais atsidariusios įmonės Kėdainių LEZ teritorijoje, tokios kaip Ukrainos kapitalo įmonė UAB ,,Kormotech“ ir kt. 

Palyginimui, kitose savivaldybėse investicinė aplinka ne tokia džiuginanti: mažiausiai 2020 m. tiesioginių užsienio investicijų 1 gyventojui teko Šilalės r. (46 Eur), Lazdijų r. (58 Eur) ir Šalčininkų r. (110 Eur) savivaldybėse.

Įmonių apyvarta, tenkanti 1 tūkst. gyventojų, rajone buvo 35 825,50 Eur. Šis rodiklis 2020 metais taip pat paaugo ir viršijo per 8 analizuojamus metus 2013 metais buvusį aukščiausią rodiklį − 35 334,55 eurų įmonių apyvartos. 

Didžiausias augimas ir matosi šiuose trijuose rodikliuose: materialinėse investicijose, įmonių apyvartoje ir tiesioginėse užsienio investicijose, kurios skaičiuojamos 1 000 gyventojų. Materialinės investicijos augo daugiausia – 7,2 proc. lyginant su 2019 metais. 

Lyginant skaičius su 2019 metais, įmonių apyvarta paaugo 4,6 procento, tiesioginės užsienio investicijos augo – 4,2 procento. 

Tačiau verslui kuriant planus riekia žiūrėti į ateitį. O bet kokiam rajono verslui, visai žmonių gyvenimo kokybei ir aplinkai didžiausia grėsmė kyla dėl įvertinto demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo indekso. 

Deja, žemiau mūsų yra tik 23 kitos Lietuvos savivaldybės. Nuo Klaipėdos rajono ir Vilniaus miesto, kurie pirmauja ir atitinkamai turi koeficientus 0,11 ir 0,10, atsiliekame dvigubai – teturime 0,05. 

Bendrasis natūralios kaitos rodiklis kasmet sparčiausiai didėja nuo minus 6,3 2013 metais iki minus 11,80 ir tai yra 87,3 procento per 7 metus!   

2021 m. gruodžio 31 d. Kėdainių rajone veikė 1317 verslo įmonių. Kėdainių rajono savivaldybėje veikia daugiausiai labai mažų ir mažų verslo įmonių, kuriose dirba iki 50 darbuotojų. Pagal verslo įmonių teisinį statusą daugiausia yra uždarųjų akcinių bendrovių ir mažųjų bendrijų. Daug metų buvusią populiariausią verslo formą UAB  vis labiau keičia mažoji bendrija. Per 2021 m. uždarųjų akcinių bendrovių registruota  31, o mažųjų bendrijų – 82. Tai daugiau kaip 13 proc., lyginant su 2020 metais.  

TOP 5 tarp kaimiškųjų savivaldybių pagal Gyventojų verslumą ir verslo konkurencingumą 

  1. Jonavos rajono savivaldybė 
  2. Radviliškio rajono savivaldybė 
  3. Kėdainių rajono savivaldybė 
  4. Švenčionių rajono savivaldybė 
  5. Kazlų Rūdos rajono savivaldybė 

Per metus Kėdainių rajone įkurta naujų įmonių:

2015 metais – 58

2016 metais – 52

2017 metais – 50

2018 metais – 61

2019 metais  – 80

2020 metais − 99

2021 metais −115

10 Komentarai

  • O kodėl Kėdainiai priskirti kaimiškai seniūnijai? Čia pagal merą sprendžia?

    • Čia pagal šuns laižymo laipsnį 😉

    • Pagal statistika, kaip išeina geriau pasirodyti, taip ir pritraukia 🙂

    • Ko gero pagal mus pačius, pagal tai kokius merus išsirenkam, o išsirinkę net praregim.

    • Ko gero pagal mus pačius, pagal tai kokius merus išsirenkam, o išsirinkę net praregim.

  • Šita ponia remia Cukraus fabriką, vien į aplinkosaugą jos požiūris yra nulinis.

  • Darbo parijos paklapčiukai- žento ir Nijoles pliurpalai

  • Labai aiškus straipsnis pagal respublikinį tyrimą. Tik nesuprantu, kuo verslui gerai Kėdainiuose? Nieko gero čia. Užsidaro ir tiek žinių. Bus ąia visko. Čia ne su šuniu kiemsargiu ledus laižyt.

  • Tauškia šie ponai nesąmones. Didžioji dalis ištratintos paramos buvo atmiežta persivadinusiems uabėliams, kurie seniai vykdė tą pačią veiklą ir tai dažniausiai nei naujas, nei smulkus verslas ar naujos darbo vietos, juoba, kad ir vykdo veiklą, kurią remti yra absoliuti nesąmonė (autoservisai, statybos paslaugas teikiantys asmenys ir įmonės ar grožio industrijos atstovės). Gerai yra pasakęs vienas normalus verslininkas – šios pinigų dalybos yra apvaginėjimas kitų sąžiningai dirbančių ir visus mokesčius valstybei sumokančių verslų ir piliečių

  • Pritariu. Mokesčių mokętojų pinigų dalybos neaišku kam ir kodėl – net ir nusikalstama. Juk duoda tie, kurie gyvena blogiau, o gauna tie, kurie gyvena geriau.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video