Kėdainiai: atlyginimai kyla, darbo daugėja, gyventojų mažėja
Net 3 iš 8 Kauno apskrities savivaldybių – Kėdainių, Jonavos ir Kauno miesto – patenka į dešimtuką centrų, kuriuose vidutinis darbo užmokestis yra didžiausias ir viršija šalies vidurkį (585 Eur per mėn.). Tai rodo 2015 metų Lietuvos savivaldybių analizė, kurią trečiadienį Kaune pristatė „Swedbanko“ Finansų institutas.
Padėtis gerėja
Mūsų rajone sparčiai daugėja darbo vietų, bet, deja, mažėja gyventojų. Ypač daug emigruoja jaunų žmonių. Kad Kėdainiuose padėtis gerėja, sako ir „Swedbanko“ Finansų instituto vadovė Lietuvoje mūsų kraštietė Odeta Bložienė.
„Apibendrinus galima sakyti, kad mūsų rajone atlyginimai kyla, darbo daugėja, bet gyventojų, deja, mažėja. Emigruoja daug jaunų žmonių, o ateityje galime neišvengti ir imigrantų iš kitų šalių“, – teigia O. Bložienė.
Daug „pliusiukų“
Vadovė priduria, kad Kėdainiai, lyginant tiek su Lietuvos savivaldybėmis, tiek su Kauno apskrities savivaldybėmis atrodo tikrai labai gerai.
„Aukštas vidutinis darbo užmokestis, labai mažas nedarbas, vienas sparčiausių darbo užmokesčio didėjimas… Situacija tikrai keičiasi į gerąją pusę. Tendencijos – geros. Viskas vyksta gana sparčiai. Kėdainiai turi ypatingai daug pagal darbo santykius dirbančių darbuotojų, mažiau verslesnių žmonių, dirbančių pagal individualią veiklą, mažesnis poreikis dirbti savarankiškai. Taip yra todėl, kad Kėdainiuose yra daug stambių įmonių, kurios sugeba įdarbinti didelę dalį gyventojų“, – pabrėžia vadovė.
Patrauklūs užsieniečiams
Kėdainiai yra patrauklūs užsieniečiams. Jie užima labai aukštą poziciją Kauno apskrityje.
„Būtinai reikėtų pabrėžti, kad Kėdainiai pirmauja pagal užsienio investicijas ir tikrai yra pirmame penketuke. Taip kad Kėdainiai yra patrauklus centras verslui. Taip pat matome, kad gyvenimo kokybė Kėdainiuose auga ir gerėja. Namų ūkių finansinė padėtis taip pat nuolatos gerėja“, – konstatavo O. Bložienė.
Logistikos centras
Kauno apskritis išlaiko šalies ekonomikos ir logistikos centro statusą, o atskiros savivaldybės – Kauno, Jonavos, Kėdainių, Kaišiadorių, Birštono – ekonominius pajėgumus ir toliau demonstruoja tokiomis nišinėmis ūkio pakraipomis, kaip chemijos pramonė, maistas, tekstilė, baldai, farmacija, rekreacija.
Apskrityje kyla atlyginimai, mažėja nedarbas ir socialinių išmokų gavėjų skaičius, rodo „Swedbanko“ Finansų instituto šeštą kartą atlikta lyginamoji Lietuvos savivaldybių analizė.
Pakilo daugiau nei 10 proc.
Pusėje Kauno apskrities savivaldybių atlyginimai kilo itin sparčiai: per metus vidutinis atlygis Kaišiadoryse išaugo 12 proc., Kėdainiuose – daugiau nei 10 proc., Kauno r. – 10 proc., o Prienų r. – beveik 10 procentų. Tai tikrai įspūdingas augimas, įvertinus šalies ekonomikos augimą, kuris tesiekė porą proc., o visoje šalyje per metus vidutinis darbo užmokestis didėjo dvigubai lėčiau (5,6 proc.) nei minėtose savivaldybėse – nuo 554 iki 585 Eur.
Stiprūs pramonės centrai
Vidutinė pensija, mokama apskrities savivaldybėse, taip pat išsidėsto pirmoje šalies savivaldybių sąrašo dalyje – į dvidešimtuką patenka 5 Kauno apskrities savivaldybės. Nuo seno stiprūs pramonės centrai, įsitvirtinę pirmaujančiose apskrities savivaldybėse, specialistams leido užsitikrinti didesnę pensiją nei tuose regionuose, kur, pavyzdžiui, vyrauja žemės ūkis.
Pašalpininkų sumažėjo daugiau nei 20 proc.
Mažėjant bedarbių skaičiui apskrityje pastebimai ištirpo ir gaunančiųjų socialines pašalpas skaičius. Dauguma Kauno apskrities savivaldybių (5 iš 8) patekto tarp tų, kuriose vidutinis socialinės pašalpos gavėjų skaičius per mėnesį mažėjo daugiau nei 20 procentų. Didžiausias gaunančiųjų socialines pašalpas pokytis praėjusiais metais buvo Birštono savivaldybėje (-24 proc.), Kėdainių r. (-23 proc.) ir Jonavos r. (-21 proc.), o mažiausias Raseinių r. (-8 proc.).
„Swedbanko“ Finansų instituto vadovės Lietuvoje O. Bložienės teigimu, tai lėmė ne tik gerėjanti vietos gyventojų finansinė situacija, bet ir jau antrus metus veikianti sistema, kai socialinę pašalpą skiria vietos savivalda.
„Savivaldybių socialinės rūpybos skyriuose dirbantys specialistai geriau pažįsta savo gyventojus ir su sunkumais susiduriančias šeimas, todėl greičiausiai skiriamos socialinės išmokos yra tikslingesnės ir efektyvesnės“, ‒ sako O. Bložienė.
Išvyksta dėl uždarbio
„Įdomu pastebėti, kad ieškoti didesnio uždarbio ar geresnio gyvenimo svetur išvyksta iš ekonomiškai stipresnių pramoninių savivaldybių – Kauno miesto (daugiau nei 4 400 gyv.), Kėdainių (beveik 815 gyv.), Jonavos (daugiau nei 700 gyv.)“, – pastebi vadovė.
O. Bložienės teigimu, įvairių sričių specialistai ir darbininkai gali lengviau keisti gyvenamąją vietą, darbą, laisviau judėti nei žemdirbiai ir ūkininkai ar miškininkystės atstovai, todėl tai vertėtų įvertinti jauniems žmonėms, besirenkantiems profesiją.
